Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-23 · Civilinė byla Nr. 2A-2075-467/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-23
Bylos Nr.
2A-2075-467/2012
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00728-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrutė Kalinauskienė, Alma Urbanavičienė, Rita Kisielienė
Ieškovas
L. L.
Atsakovas
H. J.
Kategorijos
  • 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-2075-467/2012Teisminio proceso Nr.2-39-3-00728-2011-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 42.4.; 42.10.; 44.2.4.1.; 99.5.; 44.5.1.; 121.15., 121.18., 121.21.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. L. ir atsakovės H. J. apeliacinius skundus dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovei H. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė L. L. 2011 m. gegužės 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės H. J. nepagrįstai sumokėtus 7 000 Lt, sudarant 2007 m. sausio 11 d. sutartį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2007 m. sausio 11 d. atsakovė H. J. su ieškove L. L. ir ieškovės seserimi D. S. sudarė raštišką susitarimą dėl buto, esančio Akmenynės kaime, Šalčininkų rajone, pirkimo-pardavimo. Ši sutartis atitinka preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties turinį. Šalys susitarė, kad atsakovė butą parduos už 67 000 Lt iki gegužės mėnesio, taip pat susitarė, kad, jeigu viena iš susitariusiųjų šalių neįvykdys pirkimo-pardavimo įsipareigojimų, privalės atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Pagal šį susitarimą atsakovei buvo sumokėta 7 000 Lt. Kadangi atsakovė nepardavė buto ieškovei, t.y. nesudarė sandorio, todėl ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 7 000 Lt sumą.

Atsiliepimas

Atsakovė H. J. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog pati ieškovė nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, dėl ko atsakovė patyrė nuostolių – atsakovė butą pardavė už mažesnę kainą (65 000 Lt), be to samdė tarpininkus naujiems pirkėjams rasti, dėl ko patyrė 1 400 Lt išlaidų. Ieškovė reikalauja priteisti visą 7 000 Lt sumą, nors šią sumą atsakovei sumokėjo kartu su savo seserimi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 3 600 Lt ir 908 Lt bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas, nustatęs, jog ieškovė atsakovės buto nepirko dėl to, kad neturėjo pinigų, pripažino, kad ieškovė nepagrįstai atsisakė sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė kaip protingas ir apdairus asmuo privalėjo suvokti riziką ir realią galimybę, kad pagrindinė sutartis gali būti nesudaryta, jeigu ji neparduos motinos namų valdos. Teismas nustatė, jog, kai iki 2007 m. gegužės mėnesio nebuvo sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis, atsakovė kreipėsi dėl tarpininkavimo į Abramiano firmą „Čarlis“, sumokėjo už tarpininkavimo paslaugas 1 400 Lt, be to patyrė nuostolius dėl buto kainų skirtumo: tarėsi su ieškove dėl 67 000 Lt sumos, o pardavė butą už 65 000 Lt. Teismas sprendė, jog ieškovė privalo atlyginti šiuos nuostolius (3 400 Lt) atsakovei. Iš atsakovės paaiškinimo bei liudytojų K. S., T. J., H. S., S. A., M. T. parodymų teismas nustatė, jog 2006 m. lapkričio mėnesį atsakovė pasiskolino pas kiekvieną po 5 000 Lt, kuriuos turėjo grąžinti su 15 proc. palūkanomis (750 Lt). Kadangi pinigų skolinimosi metu preliminarioji sutartis sudaryta dar nebuvo, be to iš pačios atsakovės paaiškinimo ir apklaustų liudytojų parodymų buvo matyti, kad 750 Lt palūkanų sumą ji turėjo sumokėti kiekvienam nepriklausomai nuo paskolos suteikimo termino, teismas darė išvadą, kad šių palūkanų dydis nebuvo susijęs su konkrečia grąžinimo data ir negalėjo priklausyti nuo sudarytos preliminariosios sutarties sąlygų neįvykdymo. Todėl teismas atsakovės pateiktus įrodymus dėl pinigų skolinimosi vertino kaip nepakankamus įrodymus, kad būtent dėl ieškovės veiksmų ji patyrė šiuos nuostolius. Teismas ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovei 3 600 Lt sumą. Vadovaudamasis CPK 88 straipsniu, 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsniu, iš atsakovės ieškovei priteisė 108 Lt sumokėto žyminio mokesčio, taip pat atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų (ieškinio) bei teismo posėdžių skaičių, iš atsakovės ieškovei priteisė 800 Lt už advokato, dalyvavusio byloje, pagalbą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovė L. L. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą - priteisti ieškovei iš atsakovės 5 000 Lt ir bylinėjimosi išlaidas – 150 Lt žyminio mokesčio, 1 785 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat priteisti apeliacinėje instancijos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.165 straipsnio 4 dalį ir CPK 176 straipsnį. Atsakovės sumokėti 1 400 Lt už tarpininkavimo paslaugas negali būti vertinami kaip jos patirti nuostoliai dėl preliminarios sutarties neįvykdymo. Prieš sudarant preliminariąją sutartį, ieškovė ir atsakovė viena kitą susirado be tarpininkų, taip pat ir vėliau atsakovė butą pardavė pati, be tarpininkų, todėl atsakovės patirtais nuostoliais dėl neįvykdytos preliminarios sutarties gali būti tik skirtumas tarp preliminarioje sutartyje numatytos pardavimo sumos (67 000 Lt) ir realiai gautos pardavus butą Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai sumos (65 000 Lt). Ieškovės kaltės nėra dėl to, kad Abramiano firma „Čarlis“ neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų atsakovei. Dėl nesuteiktų tarpininkavimo paslaugų atsakovė H. J. turėtų kreiptis į Abramiano firmą „Čarlis“ atskiro proceso tvarka. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė tik 800 Lt (iš 2 500 Lt) ieškovės turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį patenkinęs iš dalies (51,4 proc.), teismas iš atsakovės ieškovei turėjo priteisti 1 285 Lt, bet ne 800 Lt už advokato pagalbą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą ir patenkinus 71,4 procentą ieškovės reikalavimų, atitinkamai turėtų būti perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovė H. J. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 2007 m. sausio 11 d. rašytinis susitarimas buvo pasirašytas 2006 m. lapkričio 15 d., tai posėdžio metu patvirtino atsakovė, o šios datos neneigė ir ieškovė. Iš liudytojų K. S., T. J., H. S., S. A. ir M. T. atsakovė pasiskolino po 5 000 Lt, nes ieškovei vienašališkai atsisakius sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovė neturėjo pakankamai pinigų brangesniam butui Šalčininkuose pirkti. Ieškovė gali reikalauti iš atsakovės tik tos pinigų dalies, kurią yra sumokėjusi atsakovei. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kokio dydžio dalį iš 7 000 Lt sumokėjo atsakovei. Ieškinyje ji teigia, kad 7 000 Lt atsakovei sumokėjo kartu su savo seserimi. Ieškovė į teismą kreipėsi, praleidusi ieškinio senaties terminą. Atsakovė prašė jį taikyti, tačiau pirmosios instancijos teismas jo netaikė ir dėl šio prašymo nepasisakė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė H. J. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovės 1 400 Lt išlaidos už tarpininkavimo paslaugas Abramiano firmai „Čarlis“ neturėtų būti priteistos, kadangi po to, kai ieškovė atliko neteisėtus veiksmus, t.y. atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovė buvo priversta kreiptis į nekilnojamojo turto agentūrą, siekiant kuo operatyviau parduoti butą, kadangi pati pirko naują būstą. Vien ta aplinkybė, jog butas buvo parduotas ne agentūros, bet pačios atsakovės, nepanaikina priežastinio ryšio tarp neteisėtų ieškovės veiksmų ir atsiradusių atsakovės nuostolių. Iš į bylą pateikto kvito matyti, jog atsakovė patyrė 1 400 Lt dydžio nuostolius, sumokėdama nekilnojamojo turto agentūrai jos nurodytą sumą. Tuo atveju, jei ieškovė būtų įsigijusi iš atsakovės butą, minėti nuostoliai nebūtų buvę patirti. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, sprendžiamų klausimų problematiškumą, šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos, teismo diskrecija, gali būti mažinamos. Byloje nėra jokio paskaičiavimo, kaip susidarė ieškovės nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. L. prašo atsakovės apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, jog atsakovės teiginys, kad 2007 m. sausio 11 d. rašytinis susitarimas buvo pasirašytas 2006 m. lapkričio 15 d., neturi jokio realaus pagrindo. Ieškovė ir jos sesuo teismo posėdyje patvirtino, kad susitarimas buvo pasirašytas būtent tą dieną, kuri yra įrašyta susitarime. Teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad dalį pinigų iš liudininkų atsakovė skolinosi iki 2007 m. sausio 11 d. susitarimo sudarymo. Tarp atsakovės ir liudininkų sutartų palūkanų dydis už atsakovės pasiskolintus pinigus niekaip negali įtakoti ieškovės teisių ir pareigų pagal 2007 m. sausio 11 d. pasirašytą susitarimą su atsakove. Atsakovės prašymas taikyti sutrumpintą ieškinio senatį neturi pagrindo, nes ieškinys buvo pareikštas ne dėl žalos atlyginimo, o dėl 7 000 Lt, sumokėtų pagal susitarimą, priteisimo, todėl taikytinas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas. Kadangi šalių susitarime tiksli pagrindinio sandorio data nebuvo nurodyta, tai ieškinio senaties terminas skaičiuotinas ne nuo 2007 m. balandžio 30 d., o nuo 2008 m. sausio 11 d., t.y. praėjus lygiai metams nuo susitarimo pasirašymo dienos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama abiejų šalių apeliacinių skundų ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.

Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad 2007 m. sausio 11 d. tarp ieškovės L. L., jos sesers D. S. ir atsakovės H. J. buvo sudaryta rašytinė sutartis dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo, pagal kurią atsakovė H. J. įsipareigojo iki gegužės mėnesio parduoti jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovės motinai J. L. už 67 000 Lt, šalys taip pat susitarė, kad, jeigu viena iš susitarusių šalių neįvykdys pirkimo-pardavimo įsipareigojimų, privalės atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (b.l. 5). Pirmosios instancijos teismas šį susitarimą laikė preliminariąja buto pirkimo-pardavimo sutartimi. Nė viena iš šalių šios aplinkybės neginčija. Šalys apeliaciniuose skunduose taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

Ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės savo prievolės atlyginti atsakovei nuostolius, atsakovės patirtus dėl to, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės (CK 6.165 str. 4 d.), neginčija. Tačiau ieškovė apeliaciniame skunde tik nesutinka, jog atsakovės tarpininkui Abramiano firmai „Čarlis“ sumokėti 1 400 Lt už tai, kad šis tarpininkas surastų naujus atsakovės buto pirkėjus, taip pat laikytini nuostoliais, patirtais dėl ieškovės kaltės, nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, kuriuos ieškovė privalo atlyginti atsakovei, kadangi tarpininkavimo paslaugos atsakovei nebuvo suteiktos - atsakovė pirkėją savo butui parduoti susirado pati. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškove.

Civilinės atsakomybės taikymui, yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t.y. būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – nuostolių (CK 6.249 str.), neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), būtinojo priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), kaltės (CK 6.248 str.), egzistavimas. Civilinės bylos duomenys tvirtina, jog atsakovė H. J. 2007 m. gruodžio 4 d. Abramiano firmai „Čarlis“ sumokėjo 1 400 Lt už tarpininkavimo paslaugas (b.l. 15). Kaip nurodė atsakovė, ši įmonė turėjo surasti naują atsakovės buto pirkėją po to, kai ieškovė atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį pagal 2007 m. sausio 11 d. susitarimą. Taigi nagrinėjamu atveju dėl ieškovės kaltės - po to, kai ieškovė atliko neteisėtus veiksmus, t.y. atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovė buvo priversta kreiptis į nekilnojamojo turto agentūrą, siekiant kuo operatyviau parduoti butą, kadangi pati atsakovė pirko naują būstą. Vien ta aplinkybė, jog butas buvo parduotas ne agentūros, bet pačios atsakovės, nepanaikina priežastinio ryšio tarp neteisėtų ieškovės veiksmų ir atsiradusių atsakovės nuostolių. Tuo atveju, jei ieškovė būtų įsigijusi iš atsakovės butą, minėti nuostoliai nebūtų buvę patirti. Jų atsiradimą suponavo neteisėti ieškovės veiksmai, tarp jų ir atsiradusių nuostolių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Vadinasi egzistuoja visos būtinos pirmiau išvadintos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas vertino kaip atsakovės nuostolius, patirtus dėl to, kad dėl ieškovės kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis, kuriuos ieškovė pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį privalo atlyginti atsakovei. Ieškovė šių pirmosios instancijos teismo išvadų apeliaciniame skunde nepaneigė, įrodymų nepateikė.

Apeliantė taip pat nesutinka su teismo sprendime nustatytu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Ieškovė mano, jog teismas nepagrįstai jai priteisė tik 800 Lt iš 2 500 Lt jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kadangi privalėjo priteisti proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (51,4 proc.), t.y. 1 285 Lt. Tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog teismas 800 Lt už advokato pagalbą ieškovei priteisė, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų bei teismo posėdžių skaičių. Kadangi byla nėra sudėtinga, nedidelės apimties, ieškovės atstovas surašė tik vieną procesinį dokumentą (ieškinį), byloje įvyko tik du posėdžiai (parengiamasis ir teismo posėdis), teisėjų kolegijos vertinimu, teismas turėjo pakankamą ir pagrįstą pagrindą ieškovei atlygintinų išlaidų advokato pagalbai dydį sumažinti, todėl, priteisdamas mažesnes išlaidas (800 Lt), nei proporcingai jos patenkintų reikalavimų daliai (skaičiuojant tik aritmetiškai), civilinio proceso teisės normų nepažeidė (CPK 93 str. 4 d.). Kolegija taip pat pažymi, jog teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, turėjo vadovautis ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusia CPK redakcija, o ne, kaip nurodo apeliantė, iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusio šio įstatymo redakcija, kadangi civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 str. 8 d.).

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės liudytojams sumokėtų palūkanų už iš jų pasiskolintas lėšas nelaikė atsakovės patirtais nuostoliais dėl ieškovės kaltės ir jų neįpareigojo atlyginti. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Iš atsakovės paaiškinimo bei liudytojų K. S., T. J., H. S., S. A., M. T. parodymų (b.l. 23-24, 41-42) byloje nustatyta, kad 2006 m. lapkričio mėnesį atsakovė pasiskolino pas kiekvieną liudytoją po 5 000 Lt, kuriuos turėjo grąžinti su 15 proc. palūkanomis (750 Lt). Preliminarioji sutartis tarp šalių pasirašyta 2007 m. sausio 11 d. Atsakovė savo teiginiams patvirtinti, kad ši sutartis buvo pasirašyta 2006 m. lapkričio 15 d., jokių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Tiek ieškovė, tiek liudytoja D. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog susitarimas buvo pasirašytas 2007 m. sausio 11 d., todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė neneigė, jog susitarimas buvo sudarytas 2006 m. lapkričio mėnesį, yra nepagrįsti. Taigi pinigų skolinimosi metu (2006 m. lapkričio mėnesį) preliminarioji sutartis sudaryta dar nebuvo (ji sudaryta 2007 m. sausio 11 d.), be to iš pačios atsakovės paaiškinimo ir apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad 750 Lt palūkanų sumą ji turėjo sumokėti kiekvienam, nepriklausomai nuo paskolos suteikimo termino. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog palūkanų už pasiskolintas lėšas dydis nebuvo susijęs su konkrečia pasiskolintų lėšų grąžinimo data ir negalėjo priklausyti nuo sudarytos preliminariosios sutarties sąlygų neįvykdymo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės pateiktus įrodymus dėl pinigų skolinimosi vertino kaip nepakankamus įrodymus, patvirtinti aplinkybei, kad būtent dėl ieškovės veiksmų ji patyrė šiuos nuostolius. Atsakovei neįrodžius priežastinio ryšio tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir atsakovės įsipareigojimo mokėti palūkanas už pasiskolintas lėšas, teismui nebuvo teisinio pagrindo šias atsakovės išlaidas vertinti kaip nuostolius, patirtus dėl to, kad dėl ieškovės kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis, kuriuos ieškovė pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį privalo atlyginti atsakovei.

Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog ieškovė negalėjo reikalauti pirmosios instancijos teisme priteisti jai iš atsakovės visus 7 000 Lt, kadangi šiuos pinigus atsakovei sumokėjo ieškovė su savo seserimi D. S. drauge, todėl ieškovė galėjo reikalauti priteisti iš atsakovės tik savo sumokėtą dalį. Tačiau iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad tiek ieškovė L. L., tiek ir liudytoja D. S. nurodė, kad atsakovei sumokėti 7 000 Lt buvo ieškovės pinigai (b.l. 41). Atsakovei nepateikus šias aplinkybes paneigiančių duomenų, atsakovės apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovės prašymo taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį (CK 1.125 str. 8 d.) ieškovės reikalavimams ir nepagrįstai jo netaikė. Tačiau civilinės bylos duomenys tvirtina, kad atsakovės atstovas aiškaus prašymo pirmosios instancijos teismui dėl senaties taikymo nesuformulavo, nes savo samprotavimu apie tai, kad ieškovė praleido 3 metų ieškinio senatį, atsakovės atstovas išdėstė tik baigiamųjų kalbų metu (b.l. 42 antra pusė), tačiau pagal CPK 253 straipsnio 4 dalį baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė. Atsakovė ar jos atstovas nei atsiliepime į ieškinį, nei parengiamajame teismo posėdyje, nei teismo posėdyje iki baigiamųjų kalbų aplinkybe, jog ieškovė praleido senaties terminą ieškiniui reikšti, nesirėmė, ir prašymo taikyti ieškinio senatį teismui nesuformulavo. Todėl teisėjų kolegija laiko, kad toks prašymas pirmosios instancijos teisme pareikštas nebuvo ir teismas jo spręsti neturėjo pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas ne dėl žalos atlyginimo, todėl sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.) apskritai neturėtų būti taikomas.

Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Andrutė KalinauskienėRita KisielienėAlma Urbanavičienė