- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-27
- Bylos Nr.
- eI3-1706-596/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04332-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK arba Komisija) 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. S-(7-137/2021) (toliau – ir Sprendimas) dalį, kurioje nurodoma sumokėti į valstybės biudžetą 16 153,75 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 4 161,86 Eur GPM delspinigius ir 4 846 Eur GPM baudą; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI arba atsakovė) 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. 68-61 (toliau – ir VMI sprendimas); 3) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. (7.45Mr)-FR0682-106 (toliau – ir Kauno AVMI sprendimas).
Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2003 m. rugpjūčio 25 d. iki 2012 m. gegužės 29 d. jam nuosavybės teise priklausė pastatas-sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 6 d. iki 2012 m. gegužės 29 d. minėtu pastatu, vėliau po rekonstrukcijos perregistruotu į paukštienos cechą, neatlygintinai naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė): pagal 2005 m. sausio 6 d. panaudos sutartį Nr. 05/01 iki 2006 m. gruodžio 31 d. (ilgalaikė sutartis); pagal 2006 m. gruodžio 31 d. panaudos sutartį Nr. 07/01 iki 2007 m. gruodžio 31 d. (trumpalaikė sutartis); pagal 2007 m. gruodžio 31 d. panaudos sutartį Nr. 08/01 iki 2008 m. gruodžio 31 d. (trumpalaikė sutartis) ir pagal 2009 m. sausio 2 d. panaudos sutartį iki 2012 m. gegužės 29 d. (ilgalaikė sutartis).
Teigia, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)” akcininko sprendimu pagal panaudos sutartį naudojamas pastatas buvo rekonstruojamas. Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyrius pareiškėjui, kaip pastato savininkui, 2007 m. rugpjūčio 30 d. išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti rekonstrukcijos darbus - sandėlį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstruoti į paukštienos cechą. 2011 m. rekonstrukcija baigta ir 2011 m. spalio 14 d. surašytas statybos užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini).
Teigia, kad 2018 m. gegužės 25 d. atlikus mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. pagal pareiškėjo mokestiniam tyrimui pateiktus ir mokesčių administratoriaus turimus ir surinktus duomenis bei dokumentus ir pareiškėjui pateikus pajamas patvirtinantį 2014 m. vasario 19 d. paprastąjį vekselį, kilus papildomiems klausimams dėl paskolos iš pareiškėjo brolio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas paklausimas užsienio šalies mokesčių administratoriui dėl priešpriešinės informacijos surinkimo ir buvo inicijuotas mokestinis patikrinimas. Pagal 2018 m. birželio 28 d. pavedimą tikrinti Nr. (7.46) FR0773-1298 mokestinis patikrinimas pradėtas 2018 m. liepos 16 d., tačiau ne vieną kartą buvo stabdomas. Pareiškėjo nuomone, dėl užklausimo, kuris visiškai neįtakojo patikrinimo metu nustatyto fakto, kad pareiškėjo pateiktame vekselyje nurodyta paskola nebuvo deklaruota, ir, nepriklausomai nuo gauto atsakymo, patikrinimas buvo vilkinamas 2 metus ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 42¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtintoms nuostatoms ši suma nebuvo pripažinta tikrinamojo laikotarpio pajamose, taigi mokestinio ginčo dėl šios paskolos nėra, todėl atsiliepime atsakovė be jokio pagrindo analizuoja šią situaciją.
Atkreipia dėmesį, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)” patalpose 2019 m. birželio 13 d. kilo gaisras, kurio metu sudegus pastatui, sudegė buhalterijos kabinetas su jame esančiais dokumentais bei kompiuteriais ir patalpos, kuriose buvo archyvuojami buhalterinės apskaitos dokumentai bei pareiškėjo, Bendrovės direktoriaus, kabinetas. Apie tai buvo informuota Kauno AVMI, pateikiant Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pažymos apie kilusį gaisrą bei Neatkuriamai prarastų dokumentų akto kopijas.
Nurodo, jog vadovaujantis Dingusių, visiškai ar iš dalies sugadintų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų atkūrimo tvarka Bendrovės, pareiškėjo mokestiniam ginčui aktualūs, 2007-2008 m. apskaitos dokumentai nebuvo atstatinėjami. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 2020 m. spalio 15 d. raštu kreipėsi į Kauno AVMI su prašymu suformuoti ir pateikti per ,,Mano VMI” patikrinimo aktus, atliktų patikrinimų už VMI prašomus 2006-2016 m. laikotarpius. Atsakydami į prašymą Kauno AVMI informavo, kad negali pateikti Bendrovės dokumentų už mokestinius laikotarpius iki 2009 m. gruodžio 31 d., nes remiantis nustatyta tvarka dokumentai saugomi 10 m. ir yra sunaikinti.
Pažymi, jog prieš pateikdamas pastabas dėl pakartotinio patikrinimo akto kreipėsi į AB Parex banką (dabar AB ,,Citadele“ bankas), kuriame Bendrovė turi atsiskaitomąją sąskaitą, kadangi iš VĮ Registro centro išrašo matyti, jog 2007 m. pastatai buvo įkeisti bankui. Mokestinio ginčo metu su pastabomis dėl pakartotinio patikrinimo akto kaip įrodymą, iš kokių lėšų UAB ,,(duomenys neskelbtini)” rekonstrukcija buvo atlikta, pareiškėjas papildomai pateikė „Citadele“ banko (2007 m. buvęs Parex bankas), kurioje UAB ,,(duomenys neskelbtini)” turi atsiskaitomą sąskaitą ir pagal banko pateiktą 2007 m. birželio 6 d. kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, matyti, kad 2.3.1 punkte nurodyta 482 000 Lt suma gamybinio pastato rekonstrukcijai. Atkreipia dėmesį, kad Kauno AVMI sprendime, vertinant pateiktus dokumentus, akcentuojama, kad iš pareiškėjo pateiktų dokumentų negalima daryti išvados, kad pastato – sandėlio, rekonstrukcijos darbus 2007 – 2008 m. atliko ir atitinkamas išlaidas patyrė būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgdamas į tokią vietos mokesčio administratoriaus poziciją pakartotinai kreipėsi į minėtą banką, kuris pateikė Bendrovės 2006-2008 m. banko išrašus, iš kurių matyti, kad už statybines medžiagas, darbus bei projektus pradėta mokėti 2006 m. spalio 26 d., t. y. dar iki paskolos gavimo, didelės sumos už medžiagas ir darbus mokėtos UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, 2007 m. - UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, AB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir kt., 2008 m. – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, AB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir t.t. Iš pateiktų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko išrašų matyti, kad, suforminus paskolą, į sąskaitą užskaityta 174 800 Lt, nurodant - pagal 2007 m. birželio 21 d. kliento prašymą gamybinio pastato rekonstrukcijai užbaigti ir įrenginiams pirkti, 2007 m. birželio 27 d. - 120 000 Lt, nurodant - pagal 2007 m. birželio 26 d. kliento prašymą gamybinio pastato rekonstrukcijai užbaigti ir įrenginiams pirkti, 40 000 Lt - pagal 2007 m. rugsėjo 24 d. kliento prašymą gamybinio pastato rekonstrukcijai užbaigti, 70 000 Lt - pagal 2007 m. lapkričio 6 d. kliento prašymą gamybinio pastato rekonstrukcijai, 53 200 Lt - pagal 2007 m. lapkričio 27 d. kliento prašymą gamybinio pastato rekonstrukcijai. Mano, kad iš papildomai pateiktų dokumentų akivaizdu, kad paskola buvo tiek paimta, tiek naudojama gamybinio pastato rekonstrukcijai ir ją atliko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri įsigydama statybines medžiagas bei atliktus darbus, apskaitė ,,Nebaigtoje statyboje“ 2008 m. 688 826 Lt.
Atkreipia dėmesį, kad Komisija Sprendime konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog nei pareiškėjas, nei Bendrovė nepateikė jokių duomenų apie faktines pastato-sandėlio rekonstravimo išlaidas, mokesčių administratorius šias išlaidas apskaičiavo remdamasis MAĮ 70 straipsnio nuostatomis, t. y. pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, tačiau, pareiškėjo nuomone, tokia išvada nelaikytina atitinkančia MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų protingumo ir teisingumo kriterijų. MGK, pasisakydama dėl 2007-2008 m. pareiškėjui skaičiuojamų rekonstrukcijos išlaidų, taikant MAĮ 70 straipsnį, išsamiai neįsigilino į bylos aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, tiesiogiai lemiančius pareiškėjo apmokestinimą ir vienašališkai perrašė skundžiamo VMI sprendimo išvadas, netgi nekreipdama dėmesio į tai, kad klaidingai nurodyti patirtų išlaidų metai, t. y. 2017 m. ir 2018 m., neteisingai taikė teisės normas, nesilaikė privalomų protingumo, teisingumo bei objektyvumo kriterijų ir nepagrįstai patvirtino VMI sprendimą. Pažymi, jog MGK Sprendime nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika šioje byloje netaikytina, nes pareiškėjo nagrinėjama byla ir nurodytos bylos nėra analogiškos, jų fabulos iš esmės skiriasi: LVAT praktikoje nėra nei vieno atvejo, kad analizuojant mokėtojų gautas pajamas ir patirtas išlaidas, tikslu nustatyti mokėtojo turimą piniginį likutį tikrinamojo laikotarpio pradžiai, būtų taikytas MAĮ 70 straipsnis.
Nurodo, kad ginčas nagrinėjamu atveju iš esmės kilo dėl MGK Sprendimu patvirtintų, į pareiškėjo išlaidas papildomai įtrauktų 1 598 004 Lt (2007 m. – 799 002 Lt (231 407 Eur) ir 2008 m. – 799 002 Lt (231 407 Eur)) pareiškėjo nepatirtų paukštienos cecho rekonstrukcijos išlaidų, šia suma sumažinant pareiškėjo turėtų piniginių lėšų tikrinamojo laikotarpio pradžiai likutį, dėl ko tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjo patirtos išlaidos viršijo pajamas ir dar kartą 2014 – 2015 m. taikant MAĮ 70 straipsnį buvo konstatuota, jog pareiškėjas turėjo kitų pajamų iš mokesčių administratoriui nežinomų ir patikrinimo metu nenustatytų šaltinių bei nuo jų nepaskaičiavo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo GPM.
Teigia, kad patikrinimo metu MAĮ 70 straipsnis buvo taikytas du kartus: tikrinamuoju laikotarpiu, taikant išlaidų metodą ir atliekant 2004 – 2012 m. ,,Mokėtojo ir jo sutuoktinės gautų pajamų ir patirtų išlaidų analizę”, patikrinimo akte nurodant, kad nei pareiškėjas, nei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prašomų dokumentų nepateikė bei rekonstrukcijos sandorio faktinių aplinkybių nenurodė, todėl pareiškėjo patirtos rekonstravimo išlaidos nustatytos pagal MAĮ 70 straipsnio nuostatas, nenurodant pasirinkto metodo, kaip to reikalaujama pagal Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklės, patvirtintas VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr.VA-103 ,,Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės).
Pažymi, kad nors Komisija Sprendime patvirtino, jog kadangi nei pareiškėjas, nei Bendrovė nepateikė jokių duomenų apie faktines pastato - sandėlio rekonstravimo išlaidas, todėl mokesčių administratorius šias išlaidas apskaičiavo remdamasis MAĮ 70 straipsnio nuostatomis, t. y. pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, tačiau toks atvejis nepatenka į MAĮ 70 straipsnio 1 dalies teisinio reguliavimo sritį, kadangi mokesčių administratorius, siekdamas nustatyti pareiškėjo tikrinamojo laikotarpio pradžioje turėtų piniginių lėšų likutį, atliko 2004-2012 m. pajamų ir išlaidų analizę, kurios metu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo apmokestinimo už 2007–2008 m., o pagal patikrinimo metu turimus duomenis buvo analizuojamos pareiškėjo bei jo sutuoktinės gautos pajamos bei patirtos išlaidos, t. y. išanalizavus ir įvertinus VMI turimus informacinių bazių duomenis, trečiųjų šaltinių VMI pateiktą informaciją apie pareiškėjo 2004-2012 m. gautas darbo užmokesčio pajamas, Sodros ir kitas išmokas, nekilnojamojo turto pardavimo pajamas, pragyvenimo ir kitas išlaidas, banko sąskaitų apyvartų duomenis, gautas bei suteiktas paskolas ir kt. informaciją, nustatinėjo galimai turimą piniginį likutį patikrinimo pradžiai.
Atsiliepimas
Pareiškėjas nesutinka su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais, jog VMI turėjo teisę vertinti pareiškėjo 2007-2008 m. patirtas išlaidas ir pagrįstai pagal gautus duomenis nustatė, kad rekonstrukcijos darbus 2007 – 2008 m. vykdė pareiškėjas ir šių darbų atlikimui patyrė 462 814 Eur (2017 m. – 799 002 Lt (231 407 Eur) ir 2018 m. – 799 002 Lt (231 407 Eur)). Atkreipia dėmesį, jog atsakovė atsiliepime nurodydama apskaičiuotas rekonstrukcijos sumas atkartojo VMI sprendime galimai padarytą rašybos klaidą, nurodydama, kad išlaidos perskaičiuotos 2017-2018 m., taip pat, kaip ir minėtame VMI sprendime, neakcentavo, kad analizuojant ir nustatinėjant iki tikrinamojo laikotarpio pareiškėjo patirtas išlaidas, pakartotinio patikrinimo metu 2007-2008 m. pastato rekonstravimo išlaidos buvo apskaičiuotos taikant MAĮ 70 straipsnį.
Teigia, kad atsakovė, vertindama pareiškėjo pajamas ir išlaidas 2004-2012 m. laikotarpiu, galėjo atsižvelgti tik į visus objektyviais duomenimis pagrįstus pajamų ir išlaidų šaltinius. Mano, kad atsakovės teiginiai, jog nebuvo pateikta duomenų apie faktines pastato – sandėlio rekonstravimo išlaidas, patvirtina, kad pareiškėjas jokių rekonstravimo išlaidų nepatyrė ir atsižvelgiant į MAĮ 36 straipsnio 8 dalies nuostatas, mokesčių mokėtojas neprivalo teikti duomenų, kuriais jis nedisponuoja.
Šalies argumentai
Pareiškėjas cituoja MAĮ 70 straipsnio nuostatas ir remdamasis Taisyklių 5 punktu nurodo, kad įvertinimą mokesčių administratorius gali atlikti už MAĮ 68 straipsnyje nustatytą mokesčio apskaičiavimo ar perskaičiavimo laikotarpį. Patikrinimui aktualus MAĮ 68 straipsnyje nustatytas senaties terminas yra einamieji ir 5 praėjusieji metai, tokiu būdu mokesčių administratorius pagal 2018 m. birželio 28 d. pavedimą tikrinti Nr. (7.46) FR0773-1298 apskaičiuoti, perskaičiuoti bei atlikti įvertinimą, vadovaudamasis MAĮ 70 straipsniu, galėjo už einamuosius, t. y. 2018 m. ir penkis praėjusius metus, t. y. 2017 m., 2016 m., 2015 m., 2014 m. bei 2013 m. (tikrintas mokesčių laikotarpis nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.). Taigi, VMI neturėjo teisės ir pagrindo pagal MAĮ 70 straipsnio nuostatas 2007-2008 m. pareiškėjo išlaidas nustatyti pagal savo įvertinimą. Atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas 2007 m. nepatyrė, pagal atsakovės įvertinimą, taikant MAĮ 70 straipsnį, nustatytų 799 002 Lt (1 598 004 Lt/2) pastato rekonstravimo išlaidų, taip pat 2008 m. nepatyrė 799 002 Lt (1 598 004 Lt/2) pastato rekonstravimo išlaidų, pagal patikrinimo metu mokesčio administratoriaus surinktą informaciją iš bankų, trečiųjų šaltinių, pareiškėjo pateiktus duomenis, pajamas ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus, turinčius juridinę galią, vietoje pakartotinio patikrinimo metu nustatyto piniginių lėšų likučio ne banke 28 952 Lt, patikrinimo pradžiai (2013 m. sausio 1 d.), pagal patikrinimo akte nurodytus pajamas ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus, piniginių lėšų ne banke likutis sudaro 837 876,09 Lt.
Pažymi, kad sprendime, kaip ir pakartotinio patikrinimo akte, nurodoma, jog mokestinio patikrinimo metu surinkti duomenys apie mokėtojo ir jo sutuoktinės gautas pajamas 2013-2016 m. laikotarpiu susisteminti 5 lentelėje, kas atitinka pirminio patikrinimo metu nustatytas pajamų sumas, t. y. atitinkamai: 2013 m. – 207 926,87 Lt; 2014 m. – 250 029,43 Lt; 2015 m. – 14 996,03 Eur, 2016 m. – 22 956,25 Eur. Dėl patirtų išlaidų pakartotiniame patikrinimo akte nurodyta, kad mokestinio patikrinimo metu surinkti duomenys apie mokėtojo ir jo sutuoktinės patirtas išlaidas 2013-2016 m. laikotarpiu susisteminti 6 lentelėje ir jas sudaro: 2013 metais - 169 401,41 Lt; 2014 m. vietoje patikrinimo metu skaičiuojamų 679 554,41 Lt (MGK sprendimu sumažinta 17 325 Lt), turi būti 662 229,41 Lt; 2015 m. - 22 969,10 Eur; 2016 m. - 14 685,62 Eur.
Apibendrindamas pareiškėjas nurodo, kad atsižvelgiant į 2004-2012 m. nustatytas pajamas bei išlaidas 2013 m. sausio 1 d. apskaičiuojant piniginių lėšų ne banke 837 876,09 Lt likutį, 2014 m. mažinant pakartotinio patikrinimo metu 17 325 Lt nepagrįstai padidintas išlaidas per banką, kaip matyti, 2014-2015 m. laikotarpiu jo ir sutuoktinės patirtos išlaidos neviršijo gautų pajamų, t. y. 2013-2016 m. tikrinamuoju laikotarpiu, netgi neskaičiuojant iš brolio R. P. 2014 m. gautos 180 000 JAV dolerių paskolos, užteko VMI nustatytų pajamų vartojimo ir kitoms patirtoms išlaidoms padengti.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė savo paaiškinimuose nenurodė informacijos apie tikrinamuoju laikotarpiu turėtus pinigų ne banke likučius, todėl piniginių lėšų likutis tikrinamojo laikotarpio pradžiai (2013 m. sausio 1 d.) buvo nustatytas pagal surinktus duomenis apie pareiškėjo ir jo sutuoktinės ankstesniais laikotarpiais gautas pajamas ir patirtas išlaidas. VMI atliko pareiškėjo ir jo sutuoktinės pajamų išlaidų analizę už laikotarpį nuo 2004 m. iki 2012 m. bei nustatė, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2013 m. sausio 1 d. galėjo turėti 28 952 Lt sumą ne banke. Įvertinusi turėtą pinigų likutį bankų sąskaitose (6 576,73 Lt) ir lėšų likutį ne banke (28 952 Lt), VMI analizėje vertino, kad 2013 m. sausio 1 d. pareiškėjas ir jo sutuoktinė iš viso turėjo 35 529 Lt pinigų likutį.
Pažymi, kad VMI įvertino ir tai, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. patyrė paukštienos cecho rekonstravimo išlaidų – 1 598 004 Lt. Pagal VĮ Registrų centro duomenis, laikotarpiu nuo 2003 m. rugpjūčio 25 d. iki 2012 m. gegužės 29 d. pareiškėjui nuosavybės teise priklausė paukštienos cecho pastatas, adresu: (duomenys neskelbtini). Pagal surinktus duomenis nustatyta, kad šiam pastatui buvo atlikta rekonstrukcija: rekonstravimo pradžios metai – 2007 m., rekonstravimo pabaigos metai – 2008 m.. Patikrinimo metu pareiškėjui buvo duoti mokesčių administratoriaus nurodymai, taip pat siųsti paklausimai pateikti informaciją apie pastato rekonstravimo aplinkybes bei apmokėjimus už atliktus darbus, tačiau pareiškėjas su mokesčių administratoriumi nebendradarbiavo, prašomų dokumentų nepateikė, faktinių sandorio aplinkybių nenurodė. Taigi, atsakovė, siekdama kuo tiksliau nustatyti pareiškėjo patirtas pastato rekonstrukcijos išlaidas, pasinaudojo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktomis 2008 m. gamybos, pramonės pastatų rekonstrukcijos kainomis. Atkreipia dėmesį, jog 2011 m. spalio 14 d. statybos užbaigimo akto duomenimis, paukštienos cecho (gamybos, pramonės) pastato tūris, nustatytas pagal faktinius kadastro bylos duomenis – 7 312 kub. m., statinio statyba baigta. Vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta 1 kub. m gamybos, pramonės pastato (daugiau nei 5 000 kub. m tūrio) rekonstrukcijos kaina - 321 Lt. Nustatyta, kad 2007-2008 m. pareiškėjo rekonstruoto pastato rekonstravimo kaina – 2 347 152 Lt (7 312 kub. m x 321 Lt/kub. m).
Nurodo, kad pagal VĮ Registrų centro pateiktus duomenimis, paukštienos cecho pastato atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) iki pastato rekonstrukcijos sudarė 115 268 Eur, o po pastato rekonstrukcijos – 578 082 Eur, todėl pastato rekonstrukcijos darbų išlaidomis laikytinas šių statybos verčių skirtumas – 462 814 Eur (t. y. 1 598 004 Lt). Pastato rekonstravimo darbai truko dvejus metus, t. y. 2007 m. ir 2008 m., todėl, atsižvelgusi į tai, kad pastato rekonstravimo kaina, apskaičiuota pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamus duomenis, viršija VĮ Registrų centro pateiktus duomenis apie faktinę pastato statybos vertę, nustatytą kadastro ir registro dokumentų bylose, VMI, vadovaudamasi MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, pareiškėjo patirtomis pastato rekonstravimo išlaidomis laikė mažesnę sumą – 1 598 004 Lt. Pagal išdėstytas aplinkybes VMI vertino, kad pareiškėjas 2007 m. patyrė 799 002 Lt (1 598 004 Lt/2) pastato rekonstravimo išlaidų, 2008 m. – 799 002 Lt (1 598 004 Lt/2) pastato rekonstravimo išlaidų.
Atkreipia dėmesį, kad Komisija Sprendime nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad nei pareiškėjas, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė jokių duomenų apie faktines pastato-sandėlio rekonstravimo išlaidas, mokesčių administratorius šias išlaidas apskaičiavo remdamasis MAĮ 70 straipsnio nuostatomis. Remdamasi LVAT praktika dėl MAĮ straipsnyje nustatytu būdu apskaičiuojamos mokestinės prievolės dydžio tikslumo pabrėžia, kad atliekant mokesčių apskaičiavimą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, objektyviai yra įmanomi tam tikri netikslumai, nes mokesčių administratorius yra priverstas vadovautis ne tiksliais, o tikėtinais ir galimais paskaičiavimais. MAĮ 70 straipsnio 1 dalies norma skirta ne tam, kad būtų nustatytas tikslus (t. y. objektyviais duomenimis paremtas) mokestinės prievolės dydis, o tam, kad būtų nustatytas mokėtinos prievolės dydis, atitinkantis protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus. Tam, kad būtų paneigtas tokiu būdu nustatytas mokestinės prievolės dydis, mokesčių mokėtojas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog nurodytų įvertinimo kriterijų buvo nesilaikyta, t. y. įrodyti, kad mokesčio administratoriaus nustatytas mokestinės prievolės dydis neatitinka protingumo bei teisingumo kriterijų, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog mokesčių administratoriaus nustatytas mokėtinos prievolės dydis neatitinka nurodytų kriterijų. Taigi, mokesčių administratorius byloje nesant jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių pastato-sandėlio rekonstrukcijos išlaidų dydį, pagrįstai rėmėsi VĮ Registrų centro pateiktais duomenimis apie ginčo pastato atkuriamąsias vertes iki ir po rekonstrukcijos, kurios, kaip minėta, lėmė palankesnį GPM prievolės dydžio apskaičiavimą pareiškėjui ir tokiu būdu apskaičiavo, kad pareiškėjas 2007–2008 m. šių darbų atlikimui patyrė 462 814 Eur (1 598 004 Lt) išlaidas (2007 m. – 799 002 Lt (231 407 Eur) ir 2008 m. – 799 002 Lt (231 407 Eur)).
Nurodo, kad pareiškėjui papildomai mokėtinas į biudžetą GPM buvo apskaičiuotas už 2014 – 2015 m., tačiau nustatant pareiškėjo piniginių lėšų likutį ne banke tikrinamojo laikotarpio pradžiai buvo atlikta pareiškėjo ir jo sutuoktinės pajamų išlaidų analizė už ankstesnius laikotarpius. Pareiškėjui nepateikus pastato - sandėlio rekonstravimo išlaidų patvirtinančių dokumentų, mokesčių administratorius šias išlaidas vertino pagal turimus dokumentus, informaciją, t. y. pasinaudojo VĮ Registrų centro duomenimis. Atkreipia dėmesį, kad MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatos reglamentuoja laikotarpį, už kurį mokesčių mokėtojui gali būti renkami bei vertinami įrodymai, reikšmingi apmokestinamajam laikotarpiui. Remdamasi LVAT praktika akcentuoja, jog nei MAĮ, nei kiti įstatymai nenumato jokių apribojimų tiek mokesčių mokėtojui, tiek ir mokesčių administratoriui apskaičiuojant bei perskaičiuojant mokesčius už tam tikrą mokestinį laikotarpį remtis papildoma įrodomąja medžiaga, kurioje užfiksuotos ankstesniais laikotarpiais atsiradusios faktinės aplinkybės, svarbios teisingam mokesčio apskaičiavimui (perskaičiavimui).
Apibendrindama nurodo, kad atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, pagrįstai buvo vertinamos pareiškėjo ir jos sutuoktinės ankstesnių laikotarpių pajamos ir išlaidos bei pareiškėjui nepateikus pastato-sandėlio rekonstravimo išlaidas patvirtinančių dokumentų, pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas 2007-2008 m. šių darbų atlikimui patyrė 462 814 Eur (1 598 004 Lt) išlaidas (2007 m. – 799 002 Lt (231 407 Eur) ir 2008 m. 799 002 Lt (231 407 Eur)).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo dalies, kurioje pareiškėjui nurodoma sumokėti į valstybės biudžetą 16 153,75 Eur GPM, 4 161,86 Eur GPM delspinigius ir 4 846 Eur GPM baudą, VMI sprendimo bei Kauno AVMI sprendimo, teisėtumo bei pagrįstumo.
Administracinėje byloje ir MGK byloje Nr. 7-137/2021 surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pagal Kauno AVMI 2018 m. birželio 28 d. pavedimą tikrinti Nr. (7.46) FR0773-1298 buvo tikrintas pareiškėjo mokestinis laikotarpis nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Mokestinis patikrinimas baigtas 2020 m. gegužės 21 d., surašytas patikrinimo aktas Nr. (7.45) FR0680-268, kuriame papildomai apskaičiuota 62 816,46 Eur GPM, PVM mokesčių bei PSD ir VSD įmokų.
Pareiškėjas 2020 m. birželio 11 d. pateikė rašytines pastabas ,,Dėl 2020-05-21 patikrinimo akto Nr. (7.45) FR0680-268“, kuriose nurodė nesutinkantis su 2020 m. gegužės 21 d. patikrinimo akte nustatytomis aplinkybėmis bei papildomai apskaičiuotais mokesčiais, todėl prašė patikrinimo akto netvirtinti.
VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktas pastabas ir įvertinusi pateiktus rašytinius dokumentus, 2020 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. (7.45) FR0682-313 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pavedė atlikti pakartotinį pareiškėjo patikrinimą.
Atlikus pakartotinį patikrinimą, Kauno AVMI 2021 m. balandžio 7 d. buvo surašytas pakartotinio patikrinimo aktas Nr. (7.45 Mr) FR0680-109 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo nustatyta, jog mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiuota 35 483,58 Eur, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas 2014 – 2015 m. disponavo iš nenustatytų šaltinių gautomis pajamomis bei 2013 – 2014 m. neteisingai deklaravo individualios veiklos pagal pažymą pajamas. Už tikrinamą 2013 – 2016 m. laikotarpį pareiškėjui apskaičiuota sumokėti į biudžetą 15 783,33 Eur GPM, 3 151,98 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – ir PSD įmokos), 9 981,27 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – ir VSD įmokos), skirta 1 576 Eur dydžio PSD įmokų bauda bei 4 991 Eur dydžio VSD įmokų bauda. Pažymėjo, kad baudos pareiškėjui dydį lėmė tai, jog dalis gautų pajamų nebuvo pagrįsta pajamų šaltiniais, mokesčiai apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, padaryta didelė žala valstybės biudžetui – nesumokėto mokesčio dydis yra didesnis kaip 500 bazinių socialinių išmokų, taip pat, nors pareiškėjas mokestinio patikrinimo metu teikė rašytinius paaiškinimus, tačiau atsisakė nurodyti faktines sandorių aplinkybes, turinčias įtakos mokestinio patikrinimo rezultatams, bei nepateikė prašomų dokumentų.
Pareiškėjas 2021 m. balandžio 16 d. pateikė pastabas ,,Dėl patikrinimo akto Nr. (7.45 Mr) FR0680-109“, kuriose nurodė, kad nesutinka su Patikrinimo akte nustatytomis aplinkybėmis ir konstatuotais pažeidimais. Pažymėjo, kad atliekant pakartotinį patikrinimą nebuvo įsigilinta į pareiškėjo teiktuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes. Pasak pareiškėjo, Kauno AVMI nesivadovavo Komisijos ir LVAT praktika analogiškose bylose.
Kauno AVMI 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.45 Mr)-FR0682-106, vadovaudamasi MAĮ 8 straipsnio 3 dalies, 100 straipsnio 1 dalies 3-4 punktų, 132 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 139 straipsnio 1 dalies, 140 straipsnio 1 dalies, VSDĮ 16 straipsnio 2 dalies, PSDĮ 19 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nusprendė: 1) patvirtinti Patikrinimo aktą, kuriuo papildomai apskaičiuota 15 783,33 Eur GPM, 3 151,98 Eur PSD įmokų, 9 981,27 Eur VSD įmokų; 2) patvirtinti apskaičiuotus 7 620,42 Eur GPM delspinigius; 3) atleisti nuo 3 810,21 Eur GPM delspinigių; 4) paskirti 4 735 Eur GPM baudą; 5) patvirtinti paskirtą 1 576 Eur PSD įmokų baudą ir 4 991 Eur VSD įmokų baudą.
Pareiškėjas VMI 2021 m. birželio 4 d. pateikė pastabas ,,Dėl Kauno AVMI 2021 m. gegužės 17 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.45 Mr)-FR0682-106“, kuriose akcentavo, kad pastato rekonstrukciją atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pareiškėjas, kaip fizinis asmuo, jokių išlaidų nepatyrė. Paaiškino, jog jokių apskaitos dokumentų pateikti negalėjo, kadangi Bendrovės patalpose kilo gaisras, kuris viską sunaikino, o gauti informaciją iš kitų institucijų yra sudėtinga, nes nuo 2007 m. yra praėję daugiau nei 10 metų. Pažymėjo, kad AB Parex banko 2007 m. birželio 6 d. kreditavimo sutartis, pagal kurią AB Parex bankas suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 728 000 Lt kreditą, iš kurio 482 000 Lt suma skirta gamybinio pastato rekonstrukcijai užbaigti ir įrengimams pirkti, yra pakankamas įrodymas, kuriuo remiantis galima daryti išvadą, kad rekonstrukciją atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne pats pareiškėjas, taip pat, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 – 2008 m. banko išrašų matyti, jog už statybines medžiagas ir atliktus darbus Bendrovė pradėjo mokėti dar iki paskolos gavimo, taigi paskola buvo tiek paimta, tiek ir naudojama gamybinio pastato rekonstrukcijai ir ją atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad Kauno AVMI sprendime nepagrįstai kalbama apie tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą pareiškėjui turėjo išrašyti tik atlikus darbus. Pažymėjo, kad 2012 m. spalio 4 d. PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta vadovaujantis PVMĮ 6 straipsnio 10 dalimi, t. y. kai grąžinamas, pagal panaudos sutartį naudojamas pastatas. Nurodė, kad atsižvelgiant į pakartotinio tikrinimo metu 2004 – 2012 m. pajamų, išlaidų bei likučių perskaičiavimus, pareiškėjo ir jo sutuoktinės patirtos išlaidos neviršijo gautų pajamų, todėl prašė nepatvirtinti Kauno AVMI 2021 m. gegužės 17 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.4 Mr)-FR0682-106.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendime išdėstytais argumentais, 2021 m. rugpjūčio 30 d. Komisijai pateikė skundą ,,Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. 68-61“, kuriame prašė, atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su, pareiškėjo nuomone, nepagrįstai apskaičiuotomis į biudžetą mokėtinomis sumomis, vadovaujantis MAĮ 155 straipsnio 4 dalimi bei MAĮ 8 straipsnyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, panaikinti VMI Sprendimą.
Komisija 2021 lapkričio 5 d. sprendimu nutarė pakeisti VMI Sprendimą: vietoje nurodymo pareiškėjui sumokėti į biudžetą 44 028,79 Eur mokesčių, baudų ir delspinigių (15 783,33 Eur GPM, 3 810,21 Eur GPM delspinigius, 4 735 Eur GPM baudą, 9 981,27 Eur VSD įmokas, 4 991 Eur VSD įmokų baudą, 3 151,98 Eur PSD įmokas, 1 576 Eur PSD įmokų baudą), nurodydama sumokėti į valstybės biudžetą 16 153,75 Eur GPM, 4 161,86 Eur GPM delspinigius ir 4 846 Eur GPM baudą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą esant dviem būtinoms sąlygoms, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti šioje teisės normoje įtvirtintą elgesio modelį: 1) mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka; 2) to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) negalima dėl to, jog mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus (žr., pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1542/2010, 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-146/2011, 2012 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1984/2012, 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-27/2013, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-502/2015, 2016 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-384-442/2016).
Pagal GPMĮ nuostatas, asmuo gavęs ne su darbo santykiais susijusių B klasės pajamų, privalo pats nuo šių pajamų sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų mokestį bei apie tai atitinkamai deklaruoti, pateikdamas mokesčių administratoriui deklaraciją (GPMĮ 22, 25 straipsniai). Pajamų mokesčio sumokėjimo teisingumui pagrįsti asmuo taip pat privalo turėti atitinkamus buhalterinės apskaitos ar kitos jo vykdytos ūkinės veiklos dokumentus, kurių duomenys leistų tiksliai nustatyti, mokėtino į biudžetą mokesčio dydį (GPMĮ 18, 19 ir 33 straipsniai).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovė nepagrįstai, atlikdama pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2004 m. – 2012 m. gautų pajamų ir patirtų išlaidų analizę, į pareiškėjo 2007 m. – 2008 m. išlaidas papildomai įtraukė 1 598 004 Lt (2007 m. – 799 002 Lt (231 407 Eur) ir 2008 m. – 799 002 Lt (231 407 Eur)) pareiškėjo nepatirtų paukštienos cecho rekonstravimo išlaidų, šia suma sumažindama pareiškėjo turėtų piniginių lėšų tikrinamojo laikotarpio pradžiai, t. y. 2013 m. sausio 13 d. likutį, dėl ko tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjo patirtos išlaidos viršijo pajamas ir dar kartą 2014 – 2015 m., taikant MAĮ 70 straipsnio nuostatas, buvo konstatuota, jog pareiškėjas turėjo kitų pajamų iš mokesčių administratoriui nežinomų ir patikrinimo metu nenustatytų šaltinių bei nuo jų neapskaičiavo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo GPM.
Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2003 m. rugpjūčio 25 d. iki 2012 m. gegužės 29 d. pareiškėjui nuosavybės teise priklausė paukštienos cecho pastatas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ Registrų centro duomenis, minėtam pastatui buvo atlikta rekonstrukcija: rekonstravimo pradžios metai – 2007, rekonstravimo pabaigos metai – 2008. Patikrinimo metu pareiškėjui buvo duoti mokesčių administratoriaus nurodymai, taip pat siųsti paklausimai pateikti informaciją apie pastato rekonstravimo aplinkybes bei apmokėjimus už atliktus darbus, tačiau pareiškėjas su mokesčių administratoriumi nebendradarbiavo, prašomų dokumentų nepateikė, faktinių sandorio aplinkybių nenurodė. Jokių duomenų apie faktines pastato-sandėlio rekonstravimo išlaidas, t. y. kas ir kada atliko rekonstrukcijos darbus, kas apmokėjo patirtas išlaidas, nepateikė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Atkreiptinas dėmesys, jog pagal VĮ Registrų centro duomenis, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 6 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2009 m. vasario 13 d. iki 2012 m. gegužės 29 d. paukštienos cechu neatlygintinai naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2005 m. sausio 6 d. ir 2009 m. sausio 2 d. panaudos sutartis. Pareiškėjas kartu su skundu taip pat pateikė 2006 m. gruodžio 31 d. panaudos sutartį Nr. 07-01 bei 2007 m. gruodžio 31 d. panaudos sutartį Nr. 08/01, iš kurių turinio matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ paukštienos cechu neatlygintinai naudojosi ir laikotarpiais nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. bei nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, jog minėtos panaudos sutartys buvo sudarytos vieneriems metams (trumpalaikės sutartys), Nekilnojamojo turto registre jos nebuvo registruotos. Pareiškėjui Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyrius 2007 m. rugpjūčio 30 d. išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti pastato rekonstrukciją: statytojas – pareiškėjas, statybos darbų rūšys – rekonstravimas, statybos objektas – sandėlio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) į paukštienos cechą), statinio kategorija - ypatingas. Rekonstrukcija buvo baigta 2011 metais ir išduotas 2011 m. spalio 14 d. statybos užbaigimo aktas Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, jog paukštienos cecho pastato statytojas ir statinio statybos vadovas - pareiškėjas. Nors skundžiamuose sprendimuose pažymėta, jog duomenų, kad rekonstravimo darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra, pareiškėjas laikosi pozicijos, jog AB Parex banko 2007 m. birželio 6 d. kreditavimo sutartis, pagal kurią AB Parex bankas suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 728 000 Lt kreditą, iš kurio 482 000 Lt suma skirta gamybinio pastato rekonstrukcijai užbaigti ir įrengimams pirkti (150 000 Lt skirta nekilnojamajam turtui pirkti, 96 000 Lt skirta apyvartinėms lėšoms), taip pat, AB „Citadele“ banko išrašas už 2006–2008 m., iš kurio matyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti mokėjimai įmonėms, veikiančioms statybų srityje bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjui 2012 m. spalio 4 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra, serija AL, Nr. 114902, kurioje atvaizduotas ūkinės operacijos turinys – „už pastato rekonstrukciją“, suma 390 334,63 Lt, PVM sudaro 81 970,27 Lt, iš viso 472 304,90 Lt yra pakankami įrodymai, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad rekonstrukciją atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne pats pareiškėjas.
Teismas, įvertinęs bylos rašytinius įrodymus, kurie, pareiškėjo nuomone, įrodo, kad paukštienos cecho rekonstrukciją atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, pritaria atsakovės pozicijai, jog vien iš pateiktų dokumentų negalima daryti išvados, jog rekonstrukcijos darbus atliko ir išlaidas patyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atkreiptinas dėmesys, jog nėra duomenų apie kredito panaudojimą, t. y. kada, kam ir kur buvo panaudotos gautos kredito lėšos. Pareiškėjo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ aiškinamojo rašto priedas Nr. 1 taip pat nelaikytinas įrodymu, kad Bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityta (atitinkamai ir nurodyta aiškinamajame rašte) būtent paukštienos cecho rekonstrukcijos vertė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašai, iš kurių matyti atsiskaitymai su statybos srityje veikiančiomis įmonėmis bei plataus asortimento prekybos centrais, įrodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko statybines ir kitokias medžiagas, statybos darbus, tačiau neįrodo, kad šios medžiagos buvo panaudotos, o darbai atlikti būtent paukštienos cecho rekonstrukcijai. Nėra jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, PVM sąskaitų faktūrų ar važtaraščių, įrodančių, kas ir kokius ginčo pastato-sandėlio (po rekonstrukcijos – paukštienos cecho) rekonstrukcijos darbus faktiškai atliko ir kokio dydžio faktines išlaidas patyrė atlikdamas minėtus darbus. Pareiškėjo minima PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta 2012 m. spalio 4 d., joje atvaizduota ūkinė operacija – pastato rekonstrukcija baigta (pagaminimo data) 2012 m. spalio 4 d., o paukštienos cecho rekonstrukcijos darbai faktiškai buvo vykdomi 2007–2008 m. laikotarpiu, kai pastatas nuosavybės teise priklausė pareiškėjui. Pastebėtina ir tai, kad paukštienos cechas nuo 2012 m. gegužės 29 d. priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. PVM sąskaitos faktūros išrašymo metu ginčo pastatas jau nebepriklausė pareiškėjui, taip pat nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas apmokėjo 2012 m. spalio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą. Nors pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. birželio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėse patalpose, įskaitant ir buhalterijos ir direktoriaus kabinetus, kilo gaisras, kurio metu sudegė visi buhalterinės apskaitos dokumentai, todėl nebuvo galimybės pateikti buhalterinės apskaitos dokumentų, tačiau jau po atlikto patikrinimo pareiškėjas pateikė AB Parex banko 2007 m. birželio 6 d. kreditavimo sutartį, 2012 m. spalio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą, iš ko galima spręsti, jog gaisro metu buvo sunaikinti ne visi dokumentai. Taigi, nesant jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių pastato-sandėlio rekonstrukcijos išlaidų dydį, šios išlaidos buvo apskaičiuotos remiantis MAĮ 70 straipsnio nuostatomis bei VĮ Registrų centro pateiktais duomenimis apie ginčo pastato atkuriamąsias vertes iki ir po rekonstrukcijos ir tokiu būdu apskaičiuota, kad pareiškėjas 2007 - 2008 m. šių darbų atlikimui patyrė 462 814 Eur (1 598 004 Lt) išlaidas (2007 m. – 799 002 Lt (231 407 Eur) ir 2008 m. – 799 002 Lt (231 407 Eur)). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, jog pastato – sandėlio (po rekonstrukcijos paukštienos cecho) rekonstrukcijos darbus atliko ir atliktų darbų išlaidas apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.
Byloje nustatyta, jog pareiškėjas papildomų pajamų nedeklaravo ir nuo jų mokesčių nesumokėjo. Įrodymų, kurie atitiktų reikalavimus, keliamus buhalterinės apskaitos ar ūkinės – komercinės veiklos dokumentams, pareiškėjas nepateikė. Nagrinėjamu atveju pagrindas taikyti MAĮ 70 straipsnio 1 dalį ir apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą buvo tai, kad pareiškėjo išlaidos viršijo jo pajamas, o tai reiškė, kad jis gavo papildomų pajamų, kurių nustatyta tvarka nedeklaravo bei nesumokėjo nuo jų mokesčių, tačiau nepateikė objektyvių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima tiesiogiai nustatyti mokesčio bazę. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad mokesčių administratorius padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, pateikė neteisingus duomenis apie savo pajamas ir nepateikė objektyvių įrodymų, kurie leistų nustatyti mokesčio bazę, todėl pareiškėjo mokestinės prievolės neįmanoma nustatyti įprastine, atitinkamų mokesčių įstatyme nustatyta tvarka, o tai yra pagrindas apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taikant MAĮ 70 straipsnio 1 dalį.
Pažymėtina, jog tuo atveju, jei mokesčių mokėtojas nerealizuoja savo pareigų dėl mokesčių deklaravimo arba realizuoja jas netinkamai ir todėl negalima nustatyti apmokestinimui reikšmingos visos ar dalies faktinės situacijos, mokesčių administratorius nesivadovauja tikrovės neatitinkančiais dokumentais ir atlieka mokestinį patikrinimą. Tokiu atveju, kai įrodymų, kuriais gali vadovautis mokesčių administratorius, nepakanka, papildoma įrodinėjimo priemonė yra įvertinimas (MAĮ 70 straipsnis). Mokesčio apskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą nelaikomas objektyvios tiesos nustatymu, bet pagal įstatymą yra laikomas pagalbiniais faktiniais duomenimis, kurių negalima nustatyti įprasto įrodinėjimo proceso metu (LVAT 2012 m. gegužės 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1236/2012, 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-409/2014, 2014 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-542/2014).
Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius pareiškėjui mokėtinus mokesčius apskaičiavo, taikydamas išlaidų metodą. Remiantis Taisyklių 14–17 punktais, taikant šį metodą, kai nėra galimybių nustatyti konkrečių išlaidų sumų, vertinimui atlikti gali būti naudojami statistiniai duomenys ar duomenys iš kitų, taisyklių X dalyje nurodytų, informacijos šaltinių. Pareiškėjas mano, jog nagrinėjamu atveju MAĮ 70 straipsnis buvo pritaikytas netinkamai, neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių ir faktorių, dėl ko buvo be pagrindo apskaičiuoti mokėtini mokesčiai pareiškėjui. Šiuo atveju konstatuotina, kad mokesčių administratorius įvykdė savo pareigą pagrįsti sprendimą įrodymais, o pareiškėjas šių skaičiavimų nei teikiamais dokumentais, nei savo paaiškinimais nepaneigė (MAĮ 67 straipsnis). Kaip minėta, pareiškėjas buhalterinės apskaitos ar kitų dokumentų, kurie būtų pagrindas konstatuoti atitinkamų juridinę reikšmę turinčių faktų buvimą ar nebuvimą, nepateikė. Šiuo atveju konstatuotina, kad pareiškėjas teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžia savo teiginius, teisės aktų nustatyta tvarka neįrodė. Tai lemia, kad įrodymų vertinimo prasme pareiškėjo teiginiai yra neįrodyti ar teisės aktų nustatyta tvarka paneigti.
Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad remiantis Taisyklių 5 punktu bei MAĮ 68 straipsniu, mokesčių administratorius pagal 2018 m. birželio 28 d. pavedimą tikrinti Nr. (7.46) FR0773-1298, apskaičiuoti, perskaičiuoti bei atlikti įvertinimą vadovaujantis MAĮ 70 straipsniu galėjo atlikti už einamuosius, t. y. 2018 m. ir penkis praėjusius metus – 2017 m., 2016 m., 2015 m., 2014 m. bei 2013 m., todėl neturėjo teisės ir pagrindo pareiškėjo 2007 – 2008 m. išlaidas nustatyti pagal savo įvertinimą.
MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratoriui atliekant pakartotinį mokesčių mokėtojo patikrinimą, šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, tačiau mokesčių administratorius tokio patikrinimo metu negali apskaičiuoti mokesčio už ilgesnį laikotarpį negu pirminio patikrinimo metu.
Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė mokestinio patikrinimo metu įvertino ne tik tikrinamojo laikotarpio (2013 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d.), bet ir ankstesnių laikotarpių duomenis, kurie turėjo įtakos tikrinamojo laikotarpio rezultatams. Kitaip tariant, pareiškėjui papildomai mokėtinas į biudžetą GPM buvo apskaičiuotas už 2014 ir 2015 m., tačiau nustatant pareiškėjo piniginių lėšų likutį ne banke tikrinamojo laikotarpio pradžiai buvo atlikta pareiškėjo ir jo sutuoktinės pajamų išlaidų analizė už ankstesnius laikotarpius.
Pažymėtina, jog remiantis LVAT praktika, nei MAĮ, nei kiti įstatymai nenumato jokių apribojimų tiek mokesčių mokėtojui, tiek mokesčių administratoriui apskaičiuojant bei perskaičiuojant mokesčius už tam tikrą mokestinį laikotarpį remtis (vadovautis) papildoma įrodomąja medžiaga, kurioje fiksuotos ankstesniais laikotarpiais atsiradusios faktinės aplinkybės, svarbios teisingam mokesčių apskaičiavimui (perskaičiavimui). Kaip teisingai atsiliepime nurodė atsakovė, MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatos reglamentuoja laikotarpį, už kurį mokesčių mokėtojui gali būti apskaičiuoti mokesčiai, bet nereglamentuoja laikotarpio, už kurį gali būti renkami bei vertinami įrodymai, reikšmingi apmokestinamajam laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė MAĮ 68 straipsnio nuostatų, susijusių su mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatimi, nepažeidė.
Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad mokesčių administratorius teisingai aiškino MAĮ 70 straipsnį ir Taisykles, taikydamas konkretų – išlaidų – metodą, padarytas išvadas pagrindė Taisyklėse numatytais informacijos šaltiniais, tinkamai įvertino kitas reikšmingas aplinkybes, o pateikti išlaidų apskaičiavimai atitinka protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus. Pareiškėjo pateikti argumentai ir įrodymai nepaneigia mokesčių administratoriaus padarytų išvadų ir nepagrindžia, kad nustatytas mokestinės prievolės dydis neatitinka protingumo bei teisingumo kriterijų. Mokestinį ginčą nagrinėjusios VMI ir MGK teisingai, vadovaujantis MAĮ ir teismų praktika, paskirstė įrodinėjimo pareigą, tinkamai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tiek Kauno AVMI, tiek VMI bei MGK sprendimuose išsamiai įvertino mokestinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, išanalizavo pareiškėjo teiktas pastabas bei rašytinius įrodymus. Teismas nenustatė ginčijamų sprendimų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.