Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjui J. M. ir jo atstovui (advokatui) Aivarui Giliui, atsakovo Kultūros paveldo departamento atstovams Eimantui Kamiskui, J. B. ir Margaritai Janušonienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant T. M. ir V. M., dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas vadovaujasi Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. ĮV-663 (toliau – ir Reglamentas) 14 punktu, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. ĮV-607 6.2.2. punktu ir teigia, jog nagrinėjamu atveju, ne tik kilo pavojus žmonėms, kai statinio konstrukcijos, nuo visiško susidėvėjimo būtų lūžusios ir namas būtų sugriuvęs, tačiau ir nebuvo objektyvios galimybės techniškai sutvarkyti sutrūnijusius statinio konstrukcijų rąstus, todėl jie buvo pašalinti ir pakeisti naujais, bet visiškai atitinkančiais autentiškas konstrukcijas, rastais. Tokie statytojo veiksmai, priešingai negu nurodoma Reikalavime, negali būti vertinami, kaip nukrypstantys nuo Projekto sprendinių. Paties Departamento parengtoje Atmintinėje apie medinių konstrukcijų tvarkybos darbus mediniuose kultūros paveldo objektuose (toliau – ir Atmintinė) aiškiai nurodyta, kad sunykę̨ rąstai medinėse sienose keičiami išlaikant autentišką rastų skerspjūvį ir sujungimo būdus, kas ir buvo padaryta, nes buvo naudojamos medžiagos, kurios labiausiai atitiko autentiškas statinio konstrukcijų medžiagas. Tai patvirtina Departamento Alytaus skyriaus vyresniojo valstybinio inspektoriaus Eimanto Kaminsko nuotraukos, bei kapitalinio remonto projekte esančios senosios statinio nuotraukos. Pažymi, kad net pripažinus, jog medžiagos nebuvo pakankamai autentiškos, turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. ĮV-663 „Dėl paveldo tvarkybos reglamento 3.08.01:2013, tvarkybos darbų rūšys“ patvirtinimo 15 punktu, kuris numato, jog avarijos grėsmės pašalinimo darbams gali būti naudojamos šiuolaikinės technologijos ir medžiagos. Be to, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui (toliau – ir Inspekcija) atlikus patikrinimą jokių pažeidimų taip pat nenustatyta ir konstatuota, kad statytojas sutrūnijusių rastų pakeitimą atliko laikydamasis visų teisės aktų reikalavimų. Be kita ko, pažymi, kad Reikalavime nurodyta atlikti remonto darbus iki 2016 m. spalio 31 d., tačiau statybą leidžiančiuose dokumentuose nėra nustatyti jokie jų galiojimo ar statybos darbų užbaigimo terminai.

Departamento nuomone, nepagrįsti ir pareiškėjo skundo teiginiai dėl Reikalavimo turinio, nes sprendimas pakeisti visas statinio konstrukcijas naujomis dėl, kaip teigia pareiškėjas, avarinės pastato konstrukcijų būklės, buvo priimtas savavališkai, nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, kas neužtikrino statinio išsaugojimo (NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Departamentas pažymi, kad Reglamento 16 punkte įtvirtinta pareiga apie neatidėliotinų avarijos grėsmės pašalinimo darbų vykdymą ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo jų pradžios pranešti ir pateikti šių darbų aprašą ir, jeigu parengta, schemą Departamento teritoriniam padaliniui, tačiau šiuo atveju apie avarinės grėsmės atsiradimą Departamento Alytaus skyriui pranešta nebuvo, todėl specialistai neturėjo galimybės įvertinti pastato konstrukcijų būklės. Pažymi, kad pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 214, esamo ar statomo statinio techninės būklės įvertinimui, norint nustatyti, ar statinys atitinka Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius statinio reikalavimus, yra atliekama statinio ekspertizė, tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių, kad reglamento nustatyta tvarka būtų buvusi atlikta statinio ekspertizė, kurią atlikus konstatuota šio statinio avarinė būklė. Taigi, nėra pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių būtinumą pakeisti visas statinio konstrukcijas, taip neužtikrinant vertingo statinio išsaugojimo. Priešingai – tai pareiškėjas atliko savavališkai, apie tai neinformavęs už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos, kuri neturėjo galimybės įvertinti pastato konstrukcijų būklės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas šioje byloje kilo dėl atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2016 m. gegužės 24 d. reikalavimo Nr. RA-15, kuriuo konstatuota, jog 2016 m. gegužės 2 d. kapitalinio remonto darbai vykdomi nesilaikant suderinto techninio projekto „Pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas” byla: Monresta. 15-14-TP-A, Laida 0” ir pareiškėjas įpareigotas remonto darbus atlikti vadovaujantis Projekto sprendiniais, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė ir ginčo byloje nėra, jog Departamento Alytaus skyriaus specialistai 2016 m. birželio 27 d. pakartotinai atlikę pastato patikrinimą užfiksavo šiuos nukrypimus nuo kapitalinio remonto projekto sprendinių: pastato akmenų mūro cokolis paaukštintas ~ 30cm; iš projekto sprendiniuose pagrindiniame fasade numatytų įrengti dviejų lauko durų angų įrengta tik viena durų anga; galiniame fasade įrengta projekte nenumatyta viena lango anga; tiek pagrindiniame, tiek galiniame fasaduose neįrengtos projekte numatytos trys mažųjų langų angos; naujais pakeisti visi pastato sienojai, nors projekto sprendiniuose numatyta pakeisti tik apatinius nenugriautos pastato dalies sienojus išsaugant kiek įmanoma daugiau autentišką namo konstrukciją.

Pareiškėjas visų pirma teigia, jog Reikalavimas surašytas ne tam subjektui, nes jis nėra pastato savininkas. Atsakovas teigia, jog Reikalavimas buvo surašytas pareiškėjui, o ne pastato savininkams, nes jie įgaliojo pareiškėją būti statytoju/užsakovu.

Šiuo aspektu teismas pažymi, jog iš teismui pateikto 2015 m. rugpjūčio 12 d. įgaliojimo turinio matyti, kad V. M. įgaliojo pareiškėją ir T. M. tvarkyti, valdyti savo nuožiūra jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir ginčo statinį, minėtiems veiksmams atstovauti visose valstybinėse, savivaldos ir privačiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose visais klausimais dėl turto. 2015 m. birželio 15 d. T. M. įgaliojo pareiškėją būti statytoju/užsakovu, rengiant ginčo statinio kapitalinio remonto projektą.

NKPAĮ 2 straipsnio 39 dalis nustato, kad valdytojas – kultūros paveldo objekto ir kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių pavienio ar kompleksinio objekto teritorijoje arba vietovėje, savininkas ar kitoks valdymo teisių turėtojas. O Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 straipsnio 41 dalis nustato, kad statytojas (užsakovas) – Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui). Taigi, vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis bei įgaliojimais pareiškėjas pripažintinas ginčo pastato ½ (V. M. dalies) valdytoju ir viso pastato užsakovu/statytoju.

Vadovaujantis NKPAĮ 2 straipsnio 35 punktu tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuota priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, kad kultūros paveldo objekto tvarkybos darbai būtų atliekami pagal projektą, paveldosaugos reikalavimus ir kokybiškai. Atsižvelgiant į tai, kad Reikalavimas surašytas būtent dėl to, kad atliekant remontą nebuvo laikytasi Projekto sprendinių bei tuo, jog pagal minėtą NKPAĮ 2 straipsnio 35 punktą būtent statytojas/užsakovas organizuoja tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrą, darytina išvada, kad Reikalavimas surašytas tinkamam subjektui. Be kita ko, iš teismui pateiktų 2015 m. birželio 15 d. prašymo išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (laikinąjį apsaugos reglamentą) bei 2015 m. liepos 14 d. specialiųjų paveldosaugos reikalavimų (laikinasis apsaugos reglamentas) Nr. (12.14.-A)2A-376 taip pat matyti, jog statytojas (užsakovas) yra būtent pareiškėjas.

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, jog Reikalavimas yra surašytas nepagrįstai. Tokį savo teiginį grindžia tuo, kad nors Projekte buvo numatyta tik suremontuoti nugriautą statinio dalį bei pakeisti 1–2 viršutines rąstų eiles, tačiau kapitalinio remonto metu buvo pastebėta, kad statinio fizinė būklė yra blogesnė nei numatyta pirminės patikros metu, todėl buvo priimtas sprendimas pakeisti visas statinio konstrukcijas. Toks sprendimas neprieštarauja jokiems teisės aktams, nes tokiu būdu buvo siekiama išsaugoti statinį.

Sutiktina su pareiškėju, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. rugpjūčio 20 įsakymo Nr. ĮV-607 6.2.2 punktu, nekilnojamojo kultūros paveldo būklės stabilizavimui ir avarijos grėsmės pašalinimui, maksimaliai išsaugant autentiškumą, priskiriama konstrukcijų ar elementų, kurių techniškai sutvarkyti neįmanoma arba kuriems gresia sunykimas dėl gamtinės erozijos ar žemės judinimo darbų, pašalinimas. Taigi, tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad nėra galimybės techniškai sutvarkyti statinio konstrukcijų rąstus, jie galėtų būti pašalinti nepaisant to, kad tokie darbai nebuvo numatyti Projekte bei kapitalinio remonto projekte. Kita vertus, NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato valdytojo pareigą išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę bei įpareigoja valdytoją pranešti už apsaugą atsakingai institucijai apie nekilnojamajai kultūros vertybei iškilusią grėsmę, kurios pats pašalinti nepajėgia arba tam neturi reikiamos kvalifikacijos ar leidimo. Vadovaujantis Reglamento 16 punktu, esant neatidėliotinam atvejui (dėl grėsmės žmonių gyvybei ir / ar kai yra akivaizdus griūties pavojus), statinio stabilumui užtikrinti būtini skubiai atlikti avarijos grėsmės pašalinimo darbai gali būti atliekami ir be tvarkybos darbų projekto bei leidimo atlikti tvarkybos darbus, tačiau parengus šių darbų aprašą ir, esant būtinybei, jų schemą. Apie neatidėliotinų avarijos grėsmės pašalinimo darbų vykdymą ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo jų pradžios būtina pranešti ir pateikti šių darbų aprašą ir, jeigu parengta, schemą Departamento teritoriniam padaliniui, kuris ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pranešimo gavimo turi patikrinti avarijos grėsmės pašalinimo darbus atlikimo vietoje, juos įvertinti ir derinti valdytojo pateiktą darbų aprašą ir schemą, konsultuoti objekto valdytoją, kaip toliau organizuoti tvarkybos darbus. Šiuo atveju, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas pranešė už apsaugą atsakingai institucijai apie avarinę ginčo pastato būklę, t. y. sprendimas pakeisti visas statinio konstrukcijas, dėl galimai avarinės būklės, buvo priimtas ir darbai atlikti savavališkai. Be to, pareiškėjas nei teismui, nei Departamentui nepateikė duomenų, jog pareiškėjo ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu iki darbų atlikimo buvo atlikta ekspertizė, kurios metu būtų nustatyta, kad pastato konstrukcijos yra avarinės būklės, t. y. šis faktas nepatikrintas specialias žinias turinčių asmenų, o pareiškėjas, kuris tokių žinių neturi, vienašališkai nusprendė, kad reikia keisti visas konstrukcines dalis. Pažymėtina, jog toks sprendimas prieštarauja Statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 214, 6.11 punktui, kuris nustato, jog norint nustatyti, ar statinys atitinka Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius statinio reikalavimus turi būti atliktas esamo ar statomo statinio techninės būklės įvertinimas – statinio ekspertizė. Kita vertus, pareiškėjas teismui pateikė 2016 m. rugsėjo 22 d. statinio būklės tyrimo aktą Nr. 16-122T, kuris patvirtina, jog statinio konstrukcija iki jos pakeitimo iš tiesų buvo kritinės būklės, tačiau teismas pažymi, jog šis tyrimas atliktas jau po skundžiamo Reikalavimo priėmimo, todėl nekeičia Reikalavimo surašymo teisėtumo fakto. Tačiau teismas pažymi, jog Reikalavime pareiškėjui nurodyta remonto darbus atlikti pagal Projekto sprendinius, o atlikto tyrimo metu nustačius, kad pastato konstrukcijos buvo kritinės būklės, tokio reikalavimo įgyvendinimas yra neįmanomas. Šiuo aspektu teismas pažymi, jog susiklosčius tokiai situacijai pareiškėjas pagal anksčiau minėtą procedūrą turėtų kreiptis į Departamentą su prašymu nurodyti kaip toliau turėtų būti organizuojami remonto darbai. Taigi, teismui pateiktas statinio būklės tyrimo aktas, surašytas po skundžiamo Reikalavimo priėmimo nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisingą ir teisėtą Reikalavimą, nes teisės aktais reikalaujama tyrimo atlikimo procedūra Reikalavimo priėmimo metu buvo neatlikta. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Reikalavimą neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teiginiai apie kritinę statinio būklę yra pagrįsti, o pareiškėjas neturėjo teisės pakeisti visas statinio konstrukcijas ir tokiu būdu nukrypti nuo Projekto bei kapitalinio remonto projekto.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog skundžiamas Reikalavimas turi būti naikintinas dėl to, kad Reikalavime nurodyta atlikti remonto darbus iki 2016 m. spalio 31 d., tačiau statybą leidžiančiuose dokumentuose nėra nustatyti jokie jų galiojimo ar statybos darbų užbaigimo terminai. Teismas sutinka su pareiškėju, jog jokie remonto darbų atlikimo terminai statybą leidžiančiuose dokumentuose nėra nustatyti, todėl darytina išvada, kad šiuo aspektu pareiškėjo skundas yra pagrįstas, todėl skundas šioje dalyje tenkintinas ir atsakovas įpareigotinas pakeisti reikalavimą remonto darbus atlikti vadovaujantis suderinto techninio projekto sprendiniais nenustatant reikalavimo įvykdymo termino.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo J. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2016 m. gegužės 24 d. reikalavimo Nr. RA-15 dalį, kuria nustatytas terminas iki 2016 m. spalio 31 d. remonto darbus atlikti vadovaujantis suderinto techninio projekto „Pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas” byla: Monresta. 15-14-TP-A, Laida 0”, sprendiniais, nurodant Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nenustatyti reikalavimo įvykdymo termino.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.