- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-23
- Bylos Nr.
- N-63-587-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Ričardas Piličiauskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 16 d. nutarties L. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2009 m. sausio 8 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad L. L., neturėdama nustatyta tvarka suderinto projekto ir leidimo statybos darbams, atliko savavališkus statybos darbus: rekonstravo gaisro metu apdegusį prekybinį kioską (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad L. L. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus. Jos veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 159 straipsnio 3 dalį.
2009 m. sausio 12 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės (toliau – ir Institucija) nutarimu L. L. pagal ATPK 159 straipsnio 3 dalį paskirta 2 000 litų bauda.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 16 d. nutartimi L. L. skundą dėl nutarimo panaikinimo patenkino iš dalies, pakeisdamas 2009 m. sausio 12 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus nutarimą ir L. L. pagal ATPK 159 straipsnio 3 dalį paskirdamas 500 litų baudą.
Teismas rėmėsi ATPK 297 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 6 punkte išdėstytu nesudėtingo statinio apibrėžimu, to paties straipsnio 13, 15, 18, 20 punktais, 23 straipsnio 1 dalimi. Namų valdos techninės apskaitos kortelės duomenimis bei pastato inventorinėmis žiniomis (b.l. 46-53), liudytojos A. S. paaiškinimu (b.l. 35) nustatyta, jog pastato, esančio (duomenys neskelbtini), visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinį paviršių, suma yra didesnė kaip 80 kvadratinių metrų, todėl šis pastatas negali būti priskiriamas nesudėtingų statinių kategorijai. Teismas įvertino Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiosios specialistės 2008 m. gruodžio 17 d. surašytą savavališkos statybos aktą Nr. 6 (b.l. 12-14), statybos sustabdymo aktą Nr. 6 (statybos sustabdymo pagrindas – savavališka statyba; b.l. 9). Konstatuota, jog administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 16) nurodyta, kad gaisro metu apdegęs prekybinis kioskas pastatytas pagal 1995 metais išduotą leidimą, galiojusį iki 1996 m. balandžio 6 d. 1997 m. projektas koreguotas, tačiau leidimas nebuvo išduotas, statinys neįteisintas. Protokole nurodyta, kad po kilusio gaisro atstatomas stogas: montuojamos naujos gegnės, dengiama ir tvirtinama izoliacinė plėvelė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punktas detalizuoja statinio rekonstravimo darbus, tarp jų įvardintas ir laikančių konstrukcijų ar jų dalių pašalinimas ar naujų įrengimas (9.6 punktas). Rašytinė bylos medžiaga, fotonuotraukos (b.l. 10, 11) ir L. L. paaiškinimas patvirtino, jog buvo keičiamos gegnės ir dengiama izoliacinė plėvelė. Teismas konstatavo, jog gegnė apibrėžiama kaip įžambi porinė ar pavienė stora kartis (ar tašas) stogo dangai laikyti (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, Vilnius). Nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vykdyti darbai, t.y. gegnių keitimas, priskiriami prie rekonstravimo darbų. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tvirtino, jog vykdė prekybos kiosko konservavimo darbus, siekdama po gaisro išsaugoti pastate likusią įrangą bei užkirsti kelią pastato būklės bloginimui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. D1-452 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 5 priedu patvirtino Statinio konservavimo tvarkos aprašo 2 punktu nuspręsta, kad nagrinėjamu atveju L. L. atlikti statybos darbai negali būti priskirti prie statinio konservavimo darbų. Teismas pažymėjo, jog net vykdant statinio paprastąjį remontą saugomojoje teritorijoje (ginčo pastatas yra saugomoje teritorijoje), Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytais atvejais reikalingas statybos leidimas. Pagrindinis principas, kuris lemia statybos darbų priskyrimą paprastajam remontui, yra tas, kad šiais darbais nekeičiamos, nešalinamos, nestiprinamos ir nesilpninamos statinio laikančiosios konstrukcijos. Nustatyta, jog nagrinėjamu atveju L. L. vykdė rekonstravimo darbus, neturėdama statybos leidimo.
Šalies argumentai
Nors L. L. 2008 m. lapkričio 25 d. pateikė prašymą leisti remontuoti po gaisro apgadintą pastatą (b.l. 29), o Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjas tą pačią dieną prašyme nurodė „Suderinta“, įvertinus teismo posėdyje apklausto Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjo R. B. parodymus, nuspręsta, kad Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjo suderinimo žyma nelaikytina statybos leidimu, nes ji neatitinka privalomos statybos leidimo išdavimo tvarkos ir turinio, reglamentuotų Statybos įstatymo 23 straipsnio 5-6, 9, 15 dalyse bei Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, patvirtintame 2002 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 218. Tai, kad L. L. vykdė rekonstrukcijos darbus, turėdama minėtą suderinimą, skiriant nuobaudą įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jos atstovas prašė pripažinti, jog L. L. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, norėdama apsaugoti nuosavybę (pastato sienas ir viduje esančią baro įrangą), įvertinus ATPK 17 straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad būtinojo reikalingumo situacijos konstatavimui būtina nustatyti, jog teisės saugomam interesui gresiantis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis kaip tik padarant teisės pažeidimą, nepripažinta, jog L. L. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.
Įvertinus teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-62-509/2008; N-756-578/2009), tai, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo padarymą sąlygojo viešojo administravimo subjekto sprendimo neaiškumas ir dviprasmiškumas, nustačius atsakomybę lengvinančias aplinkybes (statytoja turėjo Neringos miesto vyriausiojo architekto leidimą, nežinojo, kad gaisro metu sugadinto pastato rekonstrukcijai reikalingas nustatyta tvarka suderintas projektas ir leidimas, apgailestavo dėl savo veiksmų), įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens turtinę padėtį (ji išsituokusi, augina du besimokančius vaikus), pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, pažeidėjai paskirta 500 litų bauda.
III.
L. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti. Apeliantė paaiškina, kad po gaisro ji siekė apsaugoti likusią pastato dalį ir likusį turtą. Teigia, kad ant sudegusios stogo dalies buvo tvirtinama izoliacinė plėvelė, jokie kiti statybos darbai nevykdyti. Be to, ji buvo gavusi Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjo leidimą darbams atlikti. Mano, kad vadovaujantis ATPK 17 straipsniu jos veiksmai negali būti laikomi pažeidimu, nes ji veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, siekdama pašalinti pavojų nuosavybei (pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis), be to pažymi, kad jos veiksmais turtinė žala nebuvo padaryta, o padaryta neturtinė žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji. Apeliantė paaiškina, jog tam, kad rengti pastato rekonstrukcijos projektą, reikalinga gauti Neringos miesto savivaldybės projektavimo sąlygų sąvadą, kuris įstatymo nustatyta tvarka išduodamas per 20 dienų nuo paraiškos pateikimo. Pastato rekonstrukcijos projektui parengti reikalingas laikas, mažiausiai 30 dienų nuo projektavimo sąlygų sąvado gavimo dienos. Po to parengtas projektas turi būti suderintas. Suderinimas užtruktų nemažiau 10 dienų. Kadangi statybos leidimo gavimo procedūra truktų apie dvejus mėnesius, o artėjo žiemos sezonas ir per du mėnesius medinių konstrukcijų pastatas be stogo būtų suniokotas, apeliantė mano buvusi nubausta nepagrįstai. Apeliantė paaiškina, kad šiuo metu nagrinėjama civilinė byla dėl nustatymo, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ne laikinas, o pastovus statinys (apskrities viršininko administracija atsisakė sudaryti valstybinės žemės sklypo prie pastato nuomos sutartį, motyvuodama tuo, jog pastatas yra laikinas statinys, o neturint žemės sklypo savininko sutikimo dėl pastato rekonstrukcijos neįmanoma gauti leidimo statybai). Apeliantė remiasi ATPK 9 straipsniu, pažymi, kad Neringos miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas R. B. teisme patvirtino, jog jai buvo leista užsidengti stogą - pasistatyti gegnes ir uždengti dangą (kokius darbus galima atlikti, paaiškinta žodžiu). Apeliantė pažymi, jog tai, kad architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo leidimas neatitinka įstatymo nustatytos tvarkos ir turinio, negali būti laikoma jos priešingu teisei kaltu veikimu arba neveikimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliantei administracinė nuobauda paskirta už ATPK 159 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. ATPK 159 straipsnio 3 dalis (2007 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. X-1101 redakcija) numato, kad statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, rekonstravimas ar kapitalinis remontas mieste ar saugomoje teritorijoje, neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, užtraukia baudą nuo 2000 iki 10000 litų.
Apeliantė nepripažįsta padariusi nurodytą pažeidimą, paaiškina, kad po gaisro tik siekė apsaugoti likusią pastato dalį ir likusį turtą (tam buvo tvirtinama izoliacinė plėvelė), ji veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.
Konstatuotina, jog bylos medžiaga patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadų ir argumentų pagrįstumą. Įvertinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo nutartyje aptartus įrodymus, darytina išvada, kad L. L. padarė ATPK 159 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, neturėdama nustatyta tvarka suderinto projekto ir leidimo statybos darbams, rekonstravo gaisro metu apdegusį prekybinį kioską.
Įvertinus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 6, 13, 15 punktų, 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, namų valdos techninės apskaitos kortelės duomenis bei pastato inventorines žinias (b.l. 46-53), Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiosios specialistės 2008 m. gruodžio 17 d. surašytą savavališkos statybos aktą Nr. 6 (b.l. 12-14), statybos sustabdymo aktą Nr. 6 (b.l. 9). liudytojos A. S. paaiškinimus (b.l. 35), darytina išvada, kad aptariamas pastatas nepriskirtinas prie nesudėtingų statinių, leidimas atliktiems statybos darbams nebuvo gautas, po gaisro buvo montuojamos naujos gegnės, dengiama ir tvirtinama izoliacinė plėvelė be tokio leidimo. Kita rašytinė bylos medžiaga, fotonuotraukos (b.l. 10, 11), L. L. paaiškinimas taip pat patvirtino, jog buvo keičiamos gegnės ir dengiama izoliacinė plėvelė. Teismas pagrįstai konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vykdyti darbai priskirtini prie rekonstravimo, o ne statinio konservavimo darbų. Nors Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjas L. L. 2008 m. lapkričio 25 d. prašyme leisti remontuoti po gaisro apgadintą pastatą (b.l. 29) nurodė „Suderinta“, ši suderinimo žyma nelaikytina statybos leidimu, nes ji neatitinka privalomų tokiam leidimui keliamų reikalavimų. Tačiau tai, kad L. L. vykdė rekonstrukcijos darbus, turėdama tokį suderinimą, skiriant nuobaudą, pagrįstai įvertinta kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nors L. L. teigė veikusi būtinojo reikalingumo sąlygomis, nenustatyta, kad jos turtas susiklosčiusiomis aplinkybėmis negalėjo būti apsaugotas kitomis priemonėmis, nepadarant aptariamo teisės pažeidimo.
L. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į aptartą atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tai, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo padarymą sąlygojo viešojo administravimo subjekto sprendimo neaiškumas ir dviprasmiškumas (Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjas R. B. teismo posėdyje pripažino, kad žodžiu leido pakeisti pastato gegnes ir uždengti stogą danga, nurodė manęs, kad jo suderinimo tokiems darbams atlikti pakanka; b.l. 65), vertintina, jog pritaikius ATPK 30¹ straipsnį pažeidėjai paskirta 500 litų bauda neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis bei 2009 m. sausio 12 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus nutarimas keistini, paskiriant L. L. už ATPK 159 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, įspėjimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
L. L. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį ir 2009 m. sausio 12 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus nutarimą pakeisti, paskiriant L. L. už ATPK 159 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą įspėjimą.
Nutartis neskundžiama.