Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros ketvirtojo skyriaus prokurorei Aistei Česaitienei,

viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas:

1. Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį - 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2. Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (smurtas prieš sutuoktinę M. S.) – galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 val. per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojant dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje. Bausmė atlikta;

3. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį - galutine bausme 1 metų laisvės apribojimo, įpareigojant G. S. nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nuosprendis įsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. G. S. 2023 m. liepos 8 d., apie 23:00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,54 prom. neblaivumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš savo šeimos narę-sutuoktinę M. S., t.y., žodinio konflikto metu, tyčia, ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu trenkė nukentėjusiajai į nugarą, ir, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tyčia dar vieną kartą trenkė sutuoktinei dešinės rankos kumščiu į nugarą, kas sukėlė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas nugaroje ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiuose įtariamojo G. S. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to, G. S., apie 23:00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,54 prom. neblaivumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nukentėjusiajai M. S. nubėgus į virtuvės patalpą slėptis, ir, matant mažametei dukrai V. S., paėmęs į ranką peilį juo grasino, išsakydamas žodžius: „Aš tave padursiu, tu šiandien mirsi“, kas sudarė nukentėjusiajai M. S. pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas peiliu gali būti realiai įvykdytas. Šiuose įtariamojo G. S. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

3. Kaltinamasis G. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad 2023 m. liepos 8 d. girtavo kartu su M. S., išgėrė daug. Su kumščiu vieną kartą į nugarą jai trenkė, dėl girtumo neprisimena, bet galėjo dar kartą trenkti jai su kumščiu. Pripažįsta, jog grasino žmonai, sakė, kad užmuš ją. Dėl girtumo aplinkybių dėl grasinimo nelabai prisimena, bet galėjo girtas grasinti. Nurodo, kad vaikams (duomenys neskelbtini) metai, jie nematė kaip girtavo, tik vėliau vyresnioji dukra girdėjo kaip jis grasino žmonai.

4. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, padarytos dvi tyčinės nusikalstamos veikos, priskiriamos nesunkiems tyčiniams nusikaltimams, veikų padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko prokurorė, kaltinamasis, neturintis gynėjo, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka:

4.1. Nukentėjusiosios M. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2023 m. liepos 8 d. nuo pietų, tikslaus laiko neprisimena, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktiniu G. S., gim. (duomenys neskelbtini), vartojo degtinę, 40 proc. stiprumo. Tuo metu namuose buvo ir jų trys bendri nepilnamečiai vaikai, t. y., V. S., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), K. S., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), ir D. G. S., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus). Nebuvo daug išgėrusi, gal kokius tris stikliukus, kuomet apie 21 val. visi kartu su šeima keliavo prie šalia esančio vandens telkinio, kur vaikai su vyru maudėsi, ji tuo tarpu buvo ant kranto šiuos stebėdama. Puikiai leido laiką, po to, apie 22 val. grįžo namo. Namuose po vakarienės, vaikus suguldė į lovas, o su vyru apie 23 val. nuėjo į savo miegamąjį, kur dar kartu vartojo degtinę, jos išgėrė 0,5 l. Išgėręs vyras norėjo su ja pasimylėti, tačiau ji tai daryti atsisakė, motyvuodama, kad yra neblaivūs, todėl šis pradėjo šaukti, moralizuodamas dėl to, prikišdamas kaimyną. Kivirčo metu ji gulėjo ant pilvo, tuomet jis sėdėdamas šalia ant miegamojo lovos jai ne mažiau kaip vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė į nugarą, dėl ko ji pajuto stiprų fizinį skausmą, suduotas vietas skauda iki šiol. Suduodamas vyras pasakė: "Arba geriam, arba pisamės", tuomet rinkosi išgerti ir jie kartu dar gėrė burboną, 40 proc. stiprumo, tačiau jo litriniame butelyje jau buvo nelikę daug, mažiau nei pusė litro. Išgėrus ir šį alkoholį vyras ragino ją dėl intymių santykių, ji tam prieštaravo, todėl jis vėl dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė jai į nugarą, todėl impulsyviai sureaguodama, šiam taip pat trenkė rankos kumščiu ne mažiau penkis kartus į galvą, tuomet jis nutilo, o ji išsigandusi jo reakcijos nubėgo į virtuvę. Galimai išgirdusi triukšmą iš paskos atėjo ir jų vyriausioji dukra V., su ja kalbėjosi, kai neužilgo į virtuvę atėjo G., kuris paėmė ant stalo buvusį peilį, kurį paėmė atvykę policijos pareigūnai, ir, laikydamas iškeltą peilį savo galvos lygyje, pasakė: "Aš tave padursiu, tu šiandien mirsi", tuomet reaguodama impulsyviai griebė jam už abiejų rankų, tuo metu V. ištraukė peilį iš dešinės jo rankos, ir, išbėgusi į lauką, jį paslėpė, kaip vėliau sužinojo, pavėsinėje. Dėl tokio sutuoktinio grasinimo labai išsigando, verkė, nežino kuom viskas būtų pasibaigę, jei ne jos ir dukters veiksmai. Mano, kad jo grasinimai, išsakyti laikant peilį, buvo realūs, nes tai ne pirmas kartas, kai sutuoktinis prieš ją smurtauja, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po to, kai dukra grįžo paslėpusi peilį, ji sutuoktinį ramindama vedė į miegamąjį, kai, tuo metu iš miegamojo išlindo K., kuriai G. pasakė: "Atsisveikint su mama", K. pasakė: "Labanakt", o tėvas pasakė: "Atsisveikink su visam", tai dar labiau sustiprino jos baimę, kad sutuoktinio veiksmai yra nenuspėjami, todėl ji išbėgo iš namų, o jos vyriausioji dukra iškvietė policijos pareigūnus, kuriuos ši pasitiko, nes ji pasislėpusi jų laukė. Kiti nepilnamečiai vaikai įvykio nematė. Į gydymo įstaigą nesikraipė, nes rimtų sužalojimų nepatyrė, rytoj, 2023 m. liepos 11 d., 13.00 val., yra užsiregistravusi pas teismo medicinos ekspertus, (duomenys neskelbtini). (T1, b.l. 39-42)

4.2. Liudytojos V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad M. S., gim. (duomenys neskelbtini), pažįsta nuo pirmos klasės, nes mokėsi kartu (duomenys neskelbtini). Jų draugiški santykiai tęsėsi iki pilnametystės, tačiau šiai susituokus su G. S., šiai dar buvo tik (duomenys neskelbtini) metų, jų santykiai prastėjo dėl to, jog, kęsdama vyro smurtą, toleruodavo jo veiksmus, neklausė jos patarinėjimų dėl skyrybų, todėl jai nusviro rankos. 2023 m. liepos 9 d., apie 00:24 val., jai paskambino M. dukra V., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kuri verkdama pasakė, kad tėvas su peiliu laksto paskui mamą, kad ši iškvietusi policijos pareigūnus ir laukia atvykstančių vaiko teisių. Ji nieko nelaukusi kartu su sugyventiniu nuvyko į M. ir G. namus, tikslaus adreso nežino, bet kaip nuvykti žino. Atvykus rado policijos pareigūnus, kurie G. jau buvo uždarę į tarnybinį automobilį, tuo tarpu visi trys M. ir G. vaikai jau buvo prabudę, išsigandę. Kartu su sugyventiniu laukė atvykstančių vaiko teisių apsaugos specialistų, kurie perdavė vaikų priežiūrą jų atsakomybei. Tai ne pirmas kartas, kai tenka savo žinion pasiimti visus M. ir G. vaikus, tačiau tai pirmas oficialus vaikų perdavimas. Nepamena kiek kartų teko pasiimti vaikus, bet jų buvo 5-6 kartai per tris metus, kiek šie gyvena dabartiniame adrese. Kartais savo iniciatyva, norėdama prablaškyti vaikus, pakeisti jų aplinką, kartais vyresniosios M. ir G. dukters V. prašymu, nes jos žodžiais namuose nesaugu dėl tėvo, vaikai jo bijo, nes jis nuolat vartoja alkoholį ir smurtauja prieš motiną M.. Pati M. ne kartą pasakojo, kad G. ne kartą prieš ją yra smurtavęs, tačiau ne visais atvejais ši kviesdavo policiją. M. S. myli savo vaikus, kiek įmanoma rūpinasi savo vaikais, tačiau dėl nuolatinio sutuoktinio išgėrinėjimo, smurto prieš ją, šiai dienai yra toks rezultatas. Anot M., jis versdavo ją vartoti alkoholį, jai nesutikus šis smurtauja prieš ją. Mano, kad ji yra emociškai palūžusi, todėl priima klaidingus sprendimus vis atleisdama vyrui, jį priimdama atgal į namus, tačiau jo veiksmai per eilę metų nepasikeitė. Šiuo metu visi trys M. ir G. vaikai vis dar yra jos ir sugyventinio A. L. žinioje. Šiandien, t. y., 2023 m. liepos 11 d., 14.00 val., turi būti vaikų teisių apsaugos skyriuje, tačiau tiksliai negali atsakyti dėl tolimesnio vaikų likimo. (T1, b.l. 50-53)

4.3. Liudytojo A. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad kartu su sugyventine V. Ž. gyvena adresu, nurodytu jų asmens duomenų pažymoje. Kartu su ja M. S. pažįsta nuo mokyklos laikų, V. ją pažįstą nuo mažumės, jis asmeniškai maždaug nuo šeštos klasės, bet su M. labiau bendraudavo sugyventinė. Kiek žino, M. būdama septyniolikos, susituokė su G. S., tuo metu apie jų šeimoje vykstančius įvykius mažai žino, nes tuo metu dar su V. nedraugavo. Atsiradus vaikams M. ir G. šeimoje, šiems pradėjus gyventi netoli jų gyvenamosios vietos, tikslaus jų adreso tikrai nepasakys, tekdavo vaikus savo iniciatyva ir vyresniosios jų dukters V. prašymu pasiimti iš šeimos, nes vaikai bijojo tėvo dėl nuolatinių jo girtavimų ir smurto prieš mamą. Kiek pamena, vaikus buvo pasiėmę 2022 m. gruodžio 25 d., nes paskambinusi M. pasakė, jog namuose "bardakas"', turėdama galvoje, kad G. kelią kipišą, todėl norėdami netraumuoti vaikų, šie Kalėdas sutiko jų namuose, kiek žino, tą vakarą M. kvietė policijos pareigūnus ir po įvykio, tą patį vakarą atvyko pas juos į namus. Paskutinis įvykis buvo 2023 m. liepos 9 d., tikslaus laiko neprisimena, bet buvo naktis, kai V. paskambino V., tiksliai neatkartos jos žodžius, bet esmė, kad ši paprašė jų atvažiuoti. Jie nieko nelaukę nuvyko į M. ir G. namus, kur jau buvo atvykę policijos pareigūnai, laukė vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų, kurie vaikų priežiūrą perdavė jų žinion, tam neprieštaravo, nes suprato, jog šiems vaikams yra artimiausi žmonės, antraip jiems būtų neskambinusi V.. Apklausos dieną 14 val. vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo sprendžiamas klausimas dėl vaikų perdavimo motinai. Pažymi, jog M. yra gera mama, rūpinasi savo vaikais, tačiau jai reikia specialistų (psichologo) pagalbos, nes ši emociškai pažeista. Taip pat nurodo, kad tuomet, kai jų namuose nėra G., jokių problemų dėl vaikų nepriežiūros nėra, taip pat nėra problemų dėl alkoholio vartojimo, nes, kiek žino, M. ir V. žodžiais, G. verčia M. vartoti alkoholį, tačiau aiškios priežasties nepasakys, galimai, kad ši būdama neblaivi nekviestų policijos pareigūnų. Iki šios akimirkos visi vaikai yra jų žinioje, jauniausias M. ir G. sūnus D. yra darželyje, esančiame (duomenys neskelbtini), o dukros yra kartu su juo ir V. iki vaiko teisių apsaugos specialistai nuspręs kitaip. (T1, b.l. 56-59)

4.4. Mažametės liudytojos V. S. nepilnamečio liudytojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu duoti parodymai, kad įvykis buvo 2023 m. prieš kelias savaites, kažkurį penktadienį, po 20.00 val. vakaro. Iš pradžių namuose visi pavalgė. Buvo namuose brolis D., kuriam (duomenys neskelbtini) metai, sesuo K., jai (duomenys neskelbtini) metai, tėtis, mama. Buvo viskas normalu. Paskui ėjo iki tvenkinio maudytis. Tvenkinys yra (duomenys neskelbtini) netoli namų. Po vakarienės, apie 22.00 val. vakaro, mama sakė joms eiti miegoti. Paskui prabudo ir girdėjo garsiai kalbant. Paskui išgirdo trenksmą ir suprato, kad buvo smūgis į kūną. Paskui išgirdo kitą smūgį. Paskui suprato, kad mama trenkė. Ji ėjo į tualetą. Mama su tėčiu buvo viršuje savo kambaryje. Ji buvo savo kambaryje pirmame aukšte. Ji nuėjo į tualetą. Pamatė, kad mama atbėgo į pirmą aukštą, visa drebėjo. Paklausė kas buvo. Mama pasakė, kad susipyko su tėčiu, kad jis trenkė jai, o paskui ji trenkė tėčiui. Apie tai kalbėjo virtuvėje. Mama sakė, kad tėtis jai trenkė du kartus į nugarą. Ir sakė, kad pati tėčiui sudavė kelis kartus. Ji buvo koridoriuke ir mama pasakė, jog ateina tėtis. Virtuvėje yra langelis, per kurį matosi kas eina. Mama pasakė, kad tėtis ateina. Virtuvėje ant stalo buvo peilis. Tėtis virtuvėje dešine ranka pagriebė peilį. Peilis buvo ilgas (liudytoja rodo kokio ilgio, apie du sprindžius), rankena metalinė, juoda su taškeliais. Tėtis laikė peilį dešinėje rankoje. Mama buvo rankas uždėjusi tėčiui ant pečių. Tėtis sakė mamai kažką apie papjovimą. Ji buvo netoliese. Ji išsigando, kad jis nieko nepadarytų mamai, ji pagriebė peilį iš tėčio rankos ir išbėgo. Tėtis liepė grąžinti peilį ir nustūmė mamą link tualeto. Ji išbėgo į lauką ir paslėpė peilį už pavėsinės ant žemės. Paskui apibėgo ir atsigulė, laukė kol pareis mama. Paskui ji parėjo ir ji girdėjo, kai tėtis pasakė mamai: „rinkis kur nori mirti“. Tėtis, palikęs mamą prieškambaryje, užlipo į viršų. Mamai ji paėmė už rankos pasakė, kad eitų į viršų, o ji kviečia policiją. Tą vakarą jie bendravo gerai. Paprastai jie barasi. O tą vakarą jie sutarė gerai. Dėl ko įvyko tarp jų konfliktas — nežino. Ji matė, kad tėtis geria, bet nematė kada mama gėrė. Tėtis visą savaitę gėrė. Tą dieną tėtis irgi gėrė. Matė, jog tėtis gėrė degtinę, paskui gėrė brendį. Jis gėrė vienas. Ji nematė, kad tą dieną gertų mama. Kai mama būna išgėrusi, jos akys būna stiklinės, kartais supranta iš kalbos, kad išgėrusi. Tą dieną ji buvo labai išsigandusi. Ant mamos mušimo žymių nematė. Mama pasakojo, kad tėtis jai trenkė į nugarą. Sesė ir brolis miegojo, negalėjo girdėti triukšmo. Kai ji iškvietė policiją brolis miegojo. Mama sakė, kad tėtis papjaus, sakė, kad peilis yra antrame aukšte, jų kambaryje ant stalo. Išbėgo į jų kampelį, iš paskos bėgo ir sesė. Tai buvo apie 24.00 val. nakties. Kai ji kvietė policiją, kiek buvo valandų nežino. Sesė bėgo paskui ją, paskui sesė klausė ko jos bėga. Būdavo, kad tėvai pasipyksta, ir gana dažnai. Kai tėtis geria, jie būna psichologiškai pavargę, bijo, kad tėvai nesusipyktų. Jos ir tėčio santykiai kartais būna geri, kartais blogi. Po to vakaro ji su tėčiu nebendrauja. Prieš apklausą su niekuo nekalbėjo ir niekas jos neprašė ką nors sakyti ar nesakyti. Kad reikės į apklausą jai pasakė mama, sakė, jog teisme ją apklaus ir sakė pasakyti taip kaip buvo. Į teisėjo klausimus: Kai mama uždėjo rankas tėčiui ant pečių, tėtis rankoje turėjo peilį. Iš tėčio rankų ištraukė peilį. Mama stovėjo jai iš dešinės, tėtis iš kairės, jie stovėjo vienas į kitą veidu. Mamos rankos tuo metu buvo tėčiui ant pečių, o tėčio dešinė ranka su peiliu buvo nuleista. Tuo momentu pagriebė peilį ir pabėgo. Ji pagriebė peilį ir nežino ar daug jai jėgų reikėjo, kad jį paimtų. Tėtis stovėjo nestabiliai, nes buvo girtas. Tėtis piktai žiūrėjo į mamą. Į prokurorės klausimus: Tėtis su K. per konfliktą matėsi. K. miegojo iš pradžių, paskui prabudo, išbėgo. Tėtis K. ar ką sakė — nežino. Mama, sesė ir ji buvo išbėgusios iš namų. Paskui buvo parbėgusi namo į tualetą. Tėtis, tuo metu, buvo antrame aukšte. Kai ji buvo tualete, parėjo sesė ir pasakė, jog parodys kur mama. Ji jai pasakė, kad eitų į kambarį kambarį ir būtų tyliai. Tuo momentu tėtis buvo viršuje. Sesuo nuėjo į kambarį. Ji išbėgo į lauką ir pasislėpė už krūmų. Jei tėtis būtų kalbėjęs su sese, ji būtų negirdėjusi. Tėtis, kai blaivas, geras žmogus, bet kai jis išgeria, jai pasidaro negera, silpna iš baimės, streso. Ji taip jausdavosi dažnai. Tėtis dažnai gerdavo. Būdavo, kad savaitę geria, paskui kelias dienas negeria, paskui vėl savaitę geria. Dabar gyvendama su mama jaučiasi geriau. Kartais būna baisu, kad tėtis negrįžtų. Kai kalbėjo su močiute, tai sakė, kad tėtis dabar geria. (T1, b.l. 74-77)

4.5. Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. liepos 8 d., 23:45 val., adresu (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas, nes apsvaigęs nuo alkoholio G. S., gim. (duomenys neskelbtini), norėjo prievarta lytinių santykių su sutuoktine M. S., gim. (duomenys neskelbtini), o moteris nesutiko, vertė prievarta moterį gerti alkoholį, tačiau ji atsisakė, ko pasėkoje, G. S. pradėjo keikti M. S. necenzūriniais žodžiais, kambaryje tyčia kumščiu trenkė moteriai į nugarą, sukeldamas jai fizinį skausmą, ir, matant mažametei dukrai V. S., gim. (duomenys neskelbtini), pasiėmęs į rankas peilį, juo grasino, jog M. S. papjaus, liepė atsisveikinti su vaikais. Kol G. S. grasino M. S. peiliu, mažametė dukra V. S. griebė peilį iš G. S. rankų ir jį paslėpė už namo esančioje verandoje. Patikrinus asmenų blaivumą alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0242, patikros sertifikato Nr. 1936163, buvo nustatytas M. S. 2,83 prom. neblaivumas, o G. S. 2,54 prom. neblaivumas. (T1, b.l. 7-14)

4.6. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), matoma pastogė automobiliui, o už jo matomas dviejų aukštų gyvenamasis namas. Paėjus tiesiai matomi laiptai, kurie veda į prieangį. Prieangio durys yra rudos spalvos, rakinamos spyna. Įėjus į pastato vidų ir pasukus kairėn matomi ant žemės išmėtyti daiktai, taip pat matoma ir rudos spalvos sekcija su atidarytomis durelėmis ir išmėtytais daiktais ant sekcijos. Einant į kitą kambarį matoma, kad tai yra pereinamas kambarys, kuriame matomos trys lovos, ant kurių yra įvairių daiktų. Pačiame kambaryje matomi išmėtyti daiktai, aplinka netvarkinga, matosi šiukšlės. Praėjus į kitą kambarį matoma lova bei išmėtyti daiktai. Pasisukus dešinėn matomi mediniai laiptai, kuriais lipant patenkama į palėpę. Užlipus laiptais matomas prieškambaris, kuriame matomi taip pat išmėtyti daiktai, drabužiai. Praėjus toliau matomas ant sienos pakabintas televizorius, o ant žemės matosi išmėtytas maistas, bei alkoholio buteliai. Dešinėje kambario pusėje matoma lova, ant kurios išmėtyti daiktai, drabužiai bei patalynė. Kambario priekyje matomos taip pat baltos stiklinės durys, per kurias patektume į balkoną. Apžiūrint teritoriją aplink namą, už namo matomas lauko sandėliukas, kuriame sumesta įvairios šiukšlės, plastikiniai buteliai. Tarp visų šių daiktų matomas numestas virtuvinis peilis. Peilis yra plastikine juodos spalvos rankena, geležtė švari, peilis paimamas ir supakuojamas į voką. Namas bei teritorija vaizdo kameromis nestebimi. Sudaryta fotolentelė. (T1, b.l. 15-25)

4.7. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ragavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyr. patrulis L. Š. tarnybiniame pranešime Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodė, kad atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), juos šalimai esančioje Spaustuvininkų gatvėje pasitiko M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos dukra V. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurios jiems paaiškino, jog tarp M. S. ir jos vyro G. S., gim. (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas. Kaip jiems paaiškino, V. S. matė konfliktą, kuris kilo tarp tėvų ir tuo momentu, kai G. S. pasiėmė peilį, ji griebė peilį ir bėgo į už namo esančią verandą jį paslėpti ir taip pat tuo metu iškvietė policiją. Kaip vėliau papasakojo M. S., konfliktas kilo, kai vyras norėjo prievarta lytinių santykių, o moteris nesutiko su tuo, G. S. per prievartą vertė moterį gerti alkoholį, tačiau ji atsisakė, ko pasėkoje vyriškis moterį pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais ir, kadangi moteris nesileido vyro prievartos, jis kambaryje kumščiu trenkė moteriai į nugarą, kiek kartų ji pasakyti negali dėl didelio susijaudinimo. Kaip aiškino M. S. po to vyras pasiėmė peilį į rankas ir grasino moteriai, jog ją papjaus, liepė atsisveikinti su vaikais. G. S. grasino M. S. peiliu, tuo metu mažametė dukra V. S. griebė peilį iš G. S. rankų ir jį paslėpė už namo esančioje verandoje. Moteris teigė, jog prieš ją yra smurtaujama ne pirmas kartas, taip pat moteris teigė, jog G. S. ne kartą prievarta moterį bando girdyti, bei prie jos priekabiauti. Taip pat moteris teigė, jog jautė fizinį skausmą. Patikrinus asmenų blaivumą alkotesteriu Alcotest 7510, Nr ARKB-0242, patikros sertifikato Nr. 1936163, buvo nustatytas M. S. 2,83 prom. neblaivumas, o G. S. 2,54 prom. neblaivumas. Kadangi namuose buvo nepilnamečių vaikų, t. y., D. G. S., gim. (duomenys neskelbtini), V. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. S., (duomenys neskelbtini), o abu tėvai neblaivūs, todėl iškvietė ir vaikų teises. Kadangi tėvai abu neblaivūs, tai visi trys vaikai buvo perduoti V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), laikinajai priežiūrai. Filmuota BODY. (T1, b.l. 28-36)

4.8. BIRT ataskaitos žiūryklėje užfiksuota, jog pranešėja mažametė V. S., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, praneša: „Tėtis grasina papjauti mamą PEILIU, buvo pasiėmęs Trenkė mamai iš rankos“. Namuose iš viso 3 nepilnamečiai. Pokalbio metu mergaitė buvo paslapčia išėjusi į kiemą. (T.1, b.l. 26-27)

4.9. Apžiūros protokole užfiksuota, jog „VLC MEDIA PLAYER“ programos pagalba peržiūrimi Policijos pareigūnų kūno kameros ir BPC skambučio garso įrašai. Paleidus policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašą „PSS-20230709-001157UTC+0300.mp4“, girdime kaip policijos pareigūnai bendrauja su moterimi, kuri pasako, kad jai vyras grasino su peiliu, liepė šiai gerti. Policijos pareigūnai užeina į gyvenamąjį namą, moteriai nurodoma paimti vaikus. Antrame namo aukšte, lovoje, randamas gulintis vyras, kurio klausiama, kur peilis, tačiau vyras atsako: „Koks peilis?“. Vyrui nurodoma rengtis. Policijos pareigūnas klausia: „Ką darei čia?“, vyras: „Nieko, tiesiog miegojau“. Vyras nurodo, kad susipyko su žmona, o ji iškart kviečia policijos pareigūnus, nurodo, jog susipyko dėl vaikų. Moteris pasakoja, kad vyras išgėręs pasidarė agresyvus ir, jai gulinčiai, iš kumščio trenkė į stuburą, ragindamas ją gerti, tuomet paėmė peilį, kurį atėmė dukra. Policijos pareigūnas informuoja, kad bus kviečiami VTAS atstovai, bus tikrinami blaivumai. Vaizdo įrašas trunka 11min. 23 s.

Paleidus vaizdo įrašą „PSS-20230709-002321UTC+0300.mp4“, matomas pirmo įrašo tęsinys. Moteris cituoja vyro žodžius: „Trys dūriai ir tavęs nėra“. Tikrinamas pastarosios blaivumas. Policijos pareigūnas telefonu informuoją budėtoją apie įvykį, informuoja, kad abu tėvai neblaivūs. Vaizdo įrašas trunka 10 min. 11 s.

Paleidus vaizdo įrašą „PSS-20230709-003444UTC+0300.mp4“, policijos pareigūnas bendrauja su moterimi, kuri pasakoja įvykio aplinkybes, nurodydama, kad vyras norėjo intymių santykių, tačiau ši nurodė, kad jai skauda galvą, šis ragino ją gert, trenkdamas į nugarą, ji trenkė jam atgal į nugarą. Nurodo, jog prievarta prie jos lindo, kad šis yra rašęs žinutes atsiprašinėdamas, kad ją išprievartavo ne vieną kartą. Tuomet moteris pasakoja, kad nusileido į apačią, kur vyras, paėmęs peilį, pasakė: „Dabar suka ateik čia“, „Trys dūriai ir tavęs nėra“, nurodo, jog vyriausioji dukra atėmė peilį. Policijos pareigūnas nurodo moteriai nieko nesitvarkyti, kol neatvyko tyrėjai. Vaizdo įrašas trunka 6 min. 06 s.

Paleidus vaizdo įrašą „PSS-20230709-011441UTC+0300.mp4“, matome kaip policijos pareigūnas bendrauja su moterimi, pastarajai įteikiamas šaukimas. Vaizdo įrašas trunka 4 min. 06 s.

Paleidus BPC skambučio garso įrašą „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2023-07-08 23 43 09).mp3“, girdėti: 112 operatorė: 112. Mergaitė: La, la, mano tėtis bando mano mamą papjauti. 112 operatorė: Sakykite adresą, kur? Mergaitė: (duomenys neskelbtini). 112 operatorė: Butas yra? Mergaitė: Ne, namas nuosavas. 112 operatorė: Kiek vaikų nepilnamečių namuose? Mergaitė: Trys. 112 operatorė: Greitosios kam nors reikia, yra sužalotų žmonių? Mergaitė: Ne, nereikia. 112 operatorė: O tėtis tik grasina žodžiu, kad, ar muša? Mergaitė: Buvo pasiėmęs ir peilį ir buvo kelis kartus trenkė. 112 operatorė: Bet nereikia mamai greitosios? Mergaitė: Ne. 112 operatorė: Jūsų vardas, pavardė? Mergaitė: V. S.. 112 operatorė: O kiek jums metų? Mergaitė: Man (duomenys neskelbtini). 112 operatorė: Supratau, informuojam pareigūnus, o jūs kambarį pasislėpę ar kaip čia? Mergaitė: Aš dabar išėjau į lauką, balkonas atidarytas. 112 operatorė: Gerai, informuojam pareigūnus, jei galite pasitikite, viso gero. Mergaitė: Jo, gerai, ačiū. Garso įrašas trunka 1 min. 11 s. (T1, b.l. 78-82)

4.10. Daiktų apžiūros protokole nurodyta, jog tarnybinėse patalpose apžiūrimas peilis, kurio juodos rankenos ilgis 12 cm., geležtės ilgis 22 cm, ant kurios matomas užrašas „Sabatier“. Peilis su nusidėvėjimo požymiais. Sudaryta fotolentelė. (T1, b.l. 83-87)

4.11. VTMT Kauno skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. S. konstatuota poodinės kraujosruvos nugaroje. Sužalojimai padaryti kietu(-ais) buku(-ais) daiktu(-ais). Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamosios nurodytam traumos laikui, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų. Konstatuoti sužalojimai atspindi vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų. Konstatuoti sužalojimai griuvimui nebūdingi. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu M. S. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. (T1, b.l. 94-96)

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo

5. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su veika. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis).

6. Nagrinėjamojoje byloje G. S. konflikto su sutuoktine M. S. pasėkoje tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš sutuoktinę (du smūgiai iš rankos kumščio į nugarą), šiomis veikomis sukėlė padarinius – nežymiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajai, ką patvirtina specialisto išvada, tarp veikos ir padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Byloje nekilo ginčo, kad nukentėjusioji veikos padarymo metu buvo kaltinamojo sutuoktinė, su kuria jis kartu gyveno, juos siejo buvimo kartu, santuokiniai santykiai. Taip pat nagrinėjamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad veika buvo padaryta 2023-07-08 apie 23:00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta kaltė, kad G. S. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš šeimos narį - sutuoktinę. Tai, kad G. S. veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis pripažino teisiamojo posėdžio metu. Be to, tai patvirtina ir nukentėjusios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybiniai pranešimai. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį, byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai.

7. Teismas konstatuoja, kad ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimai G. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo pasitvirtino. G. S. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, įvykdymo prisipažino visiškai. Teismo posėdžio metu paties kaltinamojo duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, tarnybiniai pranešimai, vaizdo įrašų apžiūros protokolai bei kiti aukščiau įvertinti rašytiniai įrodymai bei dokumentai neginčijamai patvirtina, kad G. S. 2023 m. liepos 8 d., apie 23:00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,54 prom. neblaivumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš savo šeimos narę-sutuoktinę M. S., t.y. žodinio konflikto metu, tyčia, ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu trenkė nukentėjusiajai į nugarą, ir, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tyčia dar vieną kartą trenkė sutuoktinei dešinės rankos kumščiu į nugarą, kas sukėlė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas nugaroje ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Taigi, kaltinamojo minėta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

Dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą

8. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Vertinant grasinimo realumą, reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir kt. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir, kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimą, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Baudžiamosios atsakomybės taikymas už BK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką suponuoja būtinumą konstatuoti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-219/2014, Nr. 2K-14-222/2016). Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir, kad kaltininkas iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). BK 145 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (žr. pvz., kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-12/2011, 2K-26/2010, 2K-341/2010 ir kt.).

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. S. grasinimas buvo efektyvus, nes jis laikydamas peilį, išsakė nukentėjusiajai grasinamojo bauginamojo pobūdžio žodžius: „aš tave padursiu, tu šiandien mirsi“, kas nukentėjusiajai sudarė pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas peiliu jos gyvybei ir sveikatai yra realus, gali būti įvykdytas. Nukentėjusioji, prieš kurią prieš tai jau buvo panaudotas fizinis smurtas, suduodant kumščiu į nugarą du kartus, pagal grasinimo išraišką, peilio nukreipimą, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo. Kaltinamojo grasinimas peiliu paveikė nukentėjusios psichinę būseną, ji patyrė psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą, stresą, nenorėjo pasilikti įvykio vietoje, o atvirkščiai iš įvykio vietos siekė pasišalinti atokiau, kur saugiau į virtuvę, siekdama pasislėpti. Grasindamas kaltininkas būtent tokių padarinių ir norėjo, aiškiai suvokdamas savo elgesio bauginamąjį pobūdį, siekė, kad nukentėjusioji bijotų, laikydamas peilį, išsakydamas bauginamojo grasinamojo pobūdžius žodžius. Teismas konstatuoja, kad ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimai G. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo pasitvirtino. G. S. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo prisipažino visiškai. Teismo posėdžio metu paties kaltinamojo duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai, nukentėjusios ir liudytojų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybiniai pranešimai, vaizdo įrašų apžiūros protokolai, neblaivumo nustatymo duomenys bei kiti aukščiau įvertinti rašytiniai įrodymai bei dokumentai neginčijamai patvirtina, kad 2023-07-08 apie 23.00 val., nukentėjusiajai M. S. nubėgus į virtuvės patalpą slėptis, ir, matant mažametei dukrai V. S., paėmęs į ranką peilį juo grasino, išsakydamas žodžius: „Aš tave padursiu, tu šiandien mirsi“, kas sudarė nukentėjusiajai M. S. pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas peiliu gali būti realiai įvykdytas. Netikėti aukščiau aptartais teismo posėdžio metu ištirtais nukentėjusios ir liudytojų parodymais, kurie yra tarpusavyje visiškai sutampantys, vieni kitus papildantys bei kuriuos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, tame tarpe BPC graso įrašas, vaizdo medžiaga, teismas neturi pagrindo. Ištyrus ir įvertinus aptartų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalies, sudėtį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

10. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininkės antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

11. Kaltinamasis G. S. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Vertinant kaltinamojo asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis teistas du kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, baustas administracine tvarka per 5 metus 3 kartus, yra nesumokėtų baudų, turi galiojančių administracinių nuobaudų (T1, b.l. 188-190). Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas, nesilankė (T2, b.l. 1). Psichiatrinis gydymas – nesigydė, nesilankė (T2, b.l. 2). Kaip nurodė teismo posėdžio metu, nukentėjusios atsirašė ir atsiprašo dar kartą, nurodo, jog pradeda dirbti, jau yra susitaręs su darboviete UAB „(duomenys neskelbtini)“.

12. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, kai teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė tyčinius nusikaltimus, dėl ko pripažintina, kad veikos padarytos recidyvisto (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

13. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamas veikas skirtinos prokurorės siūlomos BK 140 straipsnio 2 dalies, 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, tai, kad asmuo turi pareigą auginti, išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, kad pradės dirbti pagal kaip nurodė kaltinamasis jau sudarytą darbo sutartį, teismo manymu, laisvės apribojimas yra teisinga bausmės rūšis (BK 50 straipsnis). Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant nukentėjusios teismo posėdžio baigiamųjų kalbų metu nurodytą poziciją, kad nori, jog G. S. galėtų bendrauti toliau su savo nepilnamečiais vaikais, mano, kad laisvės apribojimas tinkama bausmė, skiriant laisvės apribojimo bausmę kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina, skirtini teismo įpareigojimai.

14. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi G. S. paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

15. Kadangi kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamų veikų įvykdymo, o baudžiamoji byla buvo užbaigta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

16. Kaltinamojo atžvilgiu yra įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. nuosprendis, kuriuo jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį - galutine bausme 1 metų laisvės apribojimo. Kadangi nuosprendis įsiteisėjęs, veika padaryta po minėto įsiteisėjusio nuosprendžio priėmimo, todėl bausmės bendrintinos BK 64 straipsnio 1, 3 dalies pagrindu.

V. Dėl civilinio ieškinio, proceso išlaidų, daiktų, kardomosios priemonės

17. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

18. Daiktų turinčių reikšmę nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas pagal BK 94 straipsnio nuostatas.

19. Duomenų apie patirtas proceso išlaidas byloje nėra.

20. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam iki bausmės vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304, 306 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 metams, neskiriant intensyvios priežiūros, vietoje jos, visą bausmės vykdymo laiką įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei visą bausmės vykdymo laiką uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 metams, neskiriant intensyvios priežiūros, vietoje jos, visą bausmės vykdymo laiką įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei visą bausmės vykdymo laiką uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, G. S. skirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos, visą bausmės vykdymo laiką įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei visą bausmės vykdymo laiką uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. S. skirti galutinę laisvės apribojimo bausmę 1 metams, neskiriant intensyvios priežiūros, vietoje jos, visą bausmės vykdymo laiką įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei visą bausmės vykdymo laiką uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu skirtą 1 metų laisvės apribojimo bausmę su šiuo nuosprendžiu skiriama 1 metų laisvės apribojimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos 1 metų laisvės apribojimo bausmės pridedant neatliktos 1 metų laisvės apribojimo bausmės dalį (6 mėnesius) ir paskirti galutinę subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę neskiriant intensyvios priežiūros, vietoje jos, visą bausmės vykdymo laiką įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei visą bausmės vykdymo laiką uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Į bausmės laiką įskaičiuoti G. S. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. liepos 9 d. 00.55 val. iki 2023 m. liepos 10 d. 17.03 val.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą jam gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios M. S., palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) DVD+R diskas, kuriame įrašyta nepilnametės liudytojos V. S. apklausa, ir DVD+R diskas, kuriame įrašyti policijos pareigūnų kūno kameros ir BPC skambučio garso įrašai – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje; 2) Peilį, priduotą saugoti į daiktų saugojimo patalpą, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti, kaip nusikalstamos veikos įrankį.

Išaiškinti kaltinamajam BK 48 straipsnio nuostatas, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.