Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime, nevedęs, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), paskutinius iš jų:

1) Tauragės apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 310 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, skiriant įpareigojimus;

2) Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Tauragės apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirta subendrinta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėtas 2 metams, skiriant įpareigojimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendis pakeistas, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę 1 metams ir 8 mėnesiams kartu su įskaitytu laikino sulaikymo laiku nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. (viena diena) papildomai įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas pagal Tauragės apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendį nuo 2018 m. kovo 20 d. iki 2019 m. sausio 24 d.;

3) Tauragės apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 2 dalį 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams ir 6 mėnesiams.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendis ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę 6 metams ir 6 mėnesiams kartu su įskaitytu laikino sulaikymo laiku 2019 m. balandžio 19 d. (viena diena) ir suėmimo laiku nuo 2020 m. kovo 5 d. iki 2020 m. kovo 19 d. papildomai įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas pagal Tauragės apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendį ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendį nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. (viena diena) ir nuo 2018 m. kovo 20 d. iki 2019 m. sausio 24 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis D. G. teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir parodė, kad, atėjęs į pasimatymą su V. Š., nuėjo gaminti. Ten buvo netvarkinga, šluojant nukrito šluotos plastmasinis antgalis ir jis rado maišelį. Pasižiūrėjo jį, pamatęs, kad tai tokios pačios tabletės, kurias buvo vartojęs laisvėje (išrašytas pagal receptą), įsikišo jas į šortus. Prieš tai sudėjo tabletes į kitą maišelį, pervyniojo ir uždegino žiebtuvėliu. Ten buvo 11 tablečių, violetinės spalvos. Jis žinojo, kad tai – psichotropinės medžiagos, bet nežinojo, kad tai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Po pasimatymo pareigūnai pas jį rado tabletes, pasakė, kad atsinešė iš įkalinimo įstaigos. Pats pareigūnams apie tabletes nesakė, nenorėjo problemų. Pasiėmė tabletes, nes galvojo, kad jas išgers depresijai nuraminti, po to išsirašė jų pas gydytoją. Pasak kaltinamojo, tabletės buvo įkištos į šortus, jos nebuvo paslėptos, jas buvo galima matyti. Galbūt taip įsidėjo, kad nerastų. V. Š. nesakė, kad rado tabletes, tik po visų apklausų, kai ji klausė, kas ten buvo, pasakė, kad rado tabletes. Įvykio metu jam nebuvo paskirtos vartoti šios medžiagos. Jis sutinka dėl rastų medžiagų, savo elgesį vertina blogai, nuoširdžiai gailisi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Liudytojas A. M. (A. M.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d., turėdami duomenų, kad nuteistasis D. G., grįždamas iš ilgalaikio pasimatymo su žmona, gali su savimi turėti daiktų, kurie neįtraukti į nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašą bei galimai narkotinių medžiagų, kartu su vyriausiaisiais tyrėjais J. D. (J. D.) ir R. J. apie 11.50 val. jis atliko minėtam nuteistajam visuminę asmens ir daiktų kratą. Prieš atliekant kratą, paklausė nuteistojo D. G., ar jis turi daiktų, kurie neįtraukti į nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašą, jis užtikrintai atsakė, kad neturi. Atliekant kratą, nuteistojo D. G. dėvimuose šortuose, juosmens srityje, buvo aptiktas polietileninis maišelis su neaiškios kilmės violetinio atspalvio tabletėmis (siekiant išsaugoti biologinius pėdsakus, tablečių kiekis buvo nenustatytas). Nuteistojo D. G. pasiteiravo, iš kur pas jį minėtos tabletės, ar jam šias tabletes atnešė žmona į ilgalaikį pasimatymą, bet šis atsakė, kad tos tabletės priklauso jam, kurias jis atnešė iš gyvenamosios patalpos (b. l. 22–24).

Liudytoja V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. G. yra jos vaikų tėvas ir sugyventinis, kuris šiuo metu atlieka bausmę. Šių metų nuo rugpjūčio 3 iki 4 dienos buvo ilgalaikis pasimatymas su D. G. Vilniaus pataisos namuose, po kurio jam buvo atlikta krata, kurios metu rastos tabletės. Ji nežinojo, kad jis tuo metu su savimi turėjo tabletes, tik kartais matė jo kosmetinėje vaistus nuo skrandžio, kapsulės pavidalo, ir „Mezym“ paletę. Ji neprisimena, ar tą dieną tokie vaistai buvo jo kosmetinėje, kitokių pas jį vaistų nėra mačiusi. Ji jokių tablečių į ilgalaikį pasimatymą jam nenešė ir neperdavinėjo. Prieš pasimatymą pareigūnė jai atliko kratą ir jokių tablečių su ja nebuvo. Viso pasimatymo metu sugyventinis nieko neminėjo, kad jis su savimi turi tabletes, todėl ji nežinojo apie jas. Pareigūnai, kurie rado tabletes, jai nesakė, kur būtent pas D. G. rado tabletes, tiesiog paklausė jos, ar ji neatnešė jam tablečių, ar D. G. jos prašė, kad jam atneštų ką nors. Pasak liudytojos, ji pareigūnams atsakė, kad D. G. neprašė jos nieko atnešti, ji nieko nenešė. Ji netgi išsigando, kai jos daiktai buvo dar kartą patikrinti. Kiek atsimena, pareigūnai atsivedė ją į tarnybinę patalpą, kurioje ji surašė paaiškinimą, po to išvažiavo namo. Tą pačią dieną, laiko neatsimena, jai skambino D. G.. Pokalbio metu ji paklausė, kas įvyko po pasimatymo, kokias tabletes rado ir iš kur. D. G. jai nieko konkretaus nepasakė, nei iš kur gavo, nei kam jos skirtos, pasakė „nesvarbu“. Kai įvyko kitas ilgalaikis pasimatymas spalio 7 d., ji bandė klausti dėl rastų tablečių, bet jis nieko nepasakė. Kiek jai žinoma, jis tik vartojo vaistus nuo skrandžio ir leisdavosi į raumenį vaistus nuo nugaros skausmų. Pasak liudytojos, ji nežino, iš kur D. G. įsigijo tabletes, kurias kratos metu po ilgalaikio pasimatymo rugpjūčio 4 d. rado pareigūnai, nežino, kam jos buvo skirtos. Ji asmeniškai jokių tablečių į ilgalaikį pasimatymą neįnešė, jam neperdavė ir jis niekada jos nieko panašaus neprašė (b. l. 28–29).

Liudytojas J. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šių metų rugpjūčio 4 d., turėdami duomenų, kad nuteistasis D. G., grįždamas iš ilgalaikio pasimatymo su žmona, gali su savimi turėti daiktų, kurie neįtraukti į nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašą bei galimai narkotinių medžiagų, kartu su vyriausiuoju tyrėju R. J. ir tyrėju A. M. apie 11.50 val. atliko nuteistajam D. G. visuminę asmens ir daiktų kratą. Atliekant kratą, nuteistojo D. G. dėvimuose šortuose, juosmens srityje, buvo aptiktas polietileninis maišelis su neaiškios kilmės violetinio atspalvio tabletėmis. Nuteistojo D. G. buvo paklausta, iš kur pas jį minėtos tabletės, ar šias tabletes atnešė žmona į ilgalaikį pasimatymą, bet šis atsakė, kad tos tabletės priklauso jam. Jis minėtas tabletes atnešė iš savo gyvenamosios patalpos. Rastos pas nuteistąjį D. G. neaiškios kilmės tabletės buvo perduotos Ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnams (b. l. 34–35).

Kalėjimo departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus tyrėjo A. M. 2022 m. rugpjūčio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d., turėdami duomenų, kad Vilniaus pataisos namų, 6-o būrio nuteistasis D. G., grįždamas iš ilgalaikio pasimatymo su žmona, gali su savimi turėti daiktų, kurie neįtraukti į nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašą bei galimai narkotinių medžiagų, su vyriausiaisiais tyrėjais J. D. ir R. J. apie 11.50 val. jis atliko minėtam nuteistajam visuminę asmens ir daiktų kratą. Prieš atliekant kratą, nuteistojo D. G. paklausus, ar jis turi daiktų, kurie neįtraukti į nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašą, jis užtikrintai atsakė, kad neturi. Atliekant kratą, nuteistojo D. G. dėvimuose šortuose, juosmens srityje, aptiktas polietileninis maišelis su neaiškios kilmės violetinio atspalvio tabletėmis (siekiant išsaugoti biologinius pėdsakus, tablečių kiekis nenustatytas). Aptiktos neaiškios kilmės tabletės buvo perduotos Ikiteisminio tyrimo skyriui (b. l. 5–12).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. rugpjūčio 18 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1723 (22) nurodyta, kad tirti pateiktos tabletės yra alprazolamo tabletės, kurių masė – 1,4056 g. Alprazolamas yra psichotropinė medžiaga, įrašyta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5, III-ąjį sąrašą. Nustatyti tabletėse esančios grynos psichotropinės medžiagos – alprazolamo – Lietuvos teismo ekspertizės centre nebuvo galima, kadangi neturi pamatinės alprazolamo medžiagos, reikalingos tokiam tyrimui atlikti (b. l. 42–43).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2022 m. rugsėjo 8 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad pirminiam tyrimui pateiktų tablečių (Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. rugpjūčio 18 d. specialisto išvada Nr. 11-1723(22)) sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – alprazolamo, kurios bendroji masė yra 0,010 g (b. l. 51–54).

2022 m. rugpjūčio 4 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad Ikiteisminio tyrimo skyriuje, Vilniaus pataisos namų teritorijoje, tarnybinėje patalpoje Kriminalinės žvalgybos skyriaus tyrėjas A. M. savanoriškai pateikė vyresniajai tyrėjai R. R. 2022 m. rugpjūčio 4 d. visuminės kratos metu pas nuteistąjį D. G. aptiktą polietileninio maišelio skiautę (1 vnt.), kurioje įvyniotos neaiškios kilmės violetinio atspalvio tabletės, galimai narkotinė medžiaga. Siekiant išsaugoti biologinius pėdsakus, tablečių kiekis nenustatytas (b. l. 55–56).

Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2022 m. spalio 4 d. raštu dėl informacijos pateikimo pateiktame medicinos dokumentų išraše / siuntime užfiksuota, kad 2021 m. balandžio 20 d. atlikta psichiatro apžiūra D. G., nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini), gydymas netaikytas (b. l. 92–94).

Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2022 m. gruodžio 16 d. pateiktame medicinos dokumentų išraše / siuntime nurodyta, kad D. G. 2021 m. balandžio 20 d. nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 24 d. – diagnozė (duomenys neskelbtini), skirtas gydymas (duomenys neskelbtini). Daugiau asmuo nesikreipė, „Xanax“ tabletės nebuvo skirtos. Pagal pateiktą 2020 m. liepos 14 d. elektroninio recepto Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, D. G. pagal diagnozę (duomenys neskelbtini) skirtas alprazolamas, 30 tablečių, skirtų vartoti per burną (1 tabletę 1 kartą per dieną); receptas galioja nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. (b. l. 160–164).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas suvokiamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines ar psichotropines medžiagas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-353/2007, 2K-32/2006 ir kt.). Psichotropinės ar narkotinės medžiagos gali būti įgyjamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, todėl įgijimu pripažįstami tokie veiksmai, kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir panašiai. Tuo tarpu narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas – tai šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje ar kitose vietose).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu, alprazolamas yra psichotropinė medžiaga.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. G. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos platinti.

Kaltinamasis D. G., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, pripažino neteisėto psichotropinės medžiagos laikymo faktą. Tai, kad D. G., grįždamas iš ilgalaikio pasimatymo, neteisėtai laikė slėpdamas savo dėvimuose šortuose, juosmens srityje, alprazolamo tabletes, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – alprazolamo, patvirtina ne tik jo paties parodymai, bet ir liudytojų A. M. ir J. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti minėtų liudytojų parodymais. Be to, tokias aplinkybes patvirtina A. M. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės ir 2022 m. rugpjūčio 4 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame nurodyta, kad tyrėjas A. M. savanoriškai pateikė vyresniajai tyrėjai 2022 m. rugpjūčio 4 d. visuminės kratos metu pas nuteistąjį D. G. aptiktą polietileninio maišelio skiautę (1 vnt.), kurioje įvyniotos neaiškios kilmės violetinio atspalvio tabletės. Aplinkybę, kad D. G. neteisėtai disponuojama medžiaga yra psichotropinė, patvirtina Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2022 m. rugsėjo 8 d. specialisto išvada. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad D. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai laikė draudžiamą medžiagą. Be to, pagrindą tokiai išvadai patvirtina ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2022 m. gruodžio 16 d. pateiktame medicinos dokumentų išraše / siuntime užfiksuoti duomenys apie tai, kad D. G. 2021 m. balandžio 20 d. nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 24 d. – diagnozė (duomenys neskelbtini), skirtas gydymas (duomenys neskelbtini), tačiau asmuo daugiau nesikreipė, tabletės „Xanax“ nebuvo paskirtos (b. l. 160–164). Tai, kad kaltinamajam D. G. 2020 m. liepos 14 d. elektroniniu receptu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal diagnozę (duomenys neskelbtini) skirtas alprazolamas, nepašalina baudžiamosios atsakomybės pagal jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kadangi, remiantis paties kaltinamojo parodymais ir rašytinius įrodymus, įvykio metu jam nebuvo paskirta vartoti ši medžiaga.

Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, psichotropinės medžiagos radimo aplinkybes (paslėptos dėvimuose šortuose, juosmens srityje), teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad neteisėtai disponuoja draudžiama medžiaga, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Reikšminga ir tai, kad D. G. pats savo iniciatyva neinformavo pareigūnų apie neva rastas tabletes, nors iš tiesų nenorinčio jomis disponuoti ir kylant abejonių dėl jų teisėtumo toks asmens elgesys yra nelogiškas. Kvalifikuojant kaltininko nusikalstamą veiką pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nėra būtina nustatyti, kad jis tiksliai žinotų narkotinės ar psichotropinės medžiagos rūšį, užtenka, kad būtų įrodyta, jog kaltininkas bent bendrais bruožais suvoktų, kad disponuojama medžiaga yra draudžiama. Kaip minėta, kaltinamajam laisvės atėmimo vietoje nebuvo gydytojo išrašytos tabletės su inkriminuojama psichotropine medžiaga. Pats D. G. patvirtino tokią aplinkybę, jis taip pat nurodė, kad jis laikė tabletes be gydytojo recepto. Vadinasi, kaltinamasis suvokė, kad neteisėtai disponuoja tabletėmis. Be to, būnant laisvėje, kaltinamajam gydytojo buvo išrašytos alprazolamo tabletės, vadinasi jam tokio pobūdžio tabletės nėra visiškai nežinomos. Tai taip pat patvirtina, kad D. G. bent bendrais bruožais suvokė, jog jo laisvės atėmimo vietoje tabletės laikomos neteisėtai.

Teismas, spręsdamas klausimą, ar D. G. laikytos medžiagos kiekis, t. y. psichotropinės medžiagos – alprazolamo, kurios masė 0,010 g, atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos dalyką, remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal šį norminį aktą, nedidelis kiekis psichotropinės medžiagos – alprazolamo – yra ne daugiau kaip 0,01 g, didelis kiekis – daugiau kaip 0,12 g. Taigi, psichotropinės medžiagos, kuria disponavo kaltinamasis D. G., kiekis (0,010 g) atitinka Rekomendacijose nurodytą nedidelį kiekį ir neviršija nedidelio kiekio ribos, todėl atitinka BK 259 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis laikė psichotropinę medžiagą turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti. Visų pirma, tokią išvadą patvirtina paties kaltinamojo parodymai apie tai, kad draudžiama medžiaga buvo skirta asmeniniam vartojimui. Antra, tokia išvada būtų nepagrįsta atsižvelgiant į draudžiamos medžiagos suradimo aplinkybes ir kiekį.

Kartu pažymėtina, kad valstybės kaltintojos suformuluotame kaltinime D. G. inkriminuotas BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo objektyvusis požymis – įgijimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, inkriminuojant kaltininkui nusikalstamos veikos požymius, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines ar psichotropines medžiagas. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyti pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra gauta patikimų duomenų apie tai, kada konkrečiai, kokiomis aplinkybėmis D. G. neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu tik abstrakčiai parodė tam tikras galimo neteisėto draudžiamos medžiagos įgijimo aplinkybes nurodydamas, kad draudžiamą medžiagą surado, kai jos iškrito iš šluotos koto, tačiau šiuo atveju to nepakanka pripažinti, kad įrodyta minėta alternatyvi veika. Kitų įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti tikslias tokias aplinkybes, byloje nesurinkta. Dėl šios priežasties teismas, vadovaudamasis principu, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, šalina iš D. G. pareikšto kaltinimo psichotropinės medžiagos įgijimo požymį. Vis dėl to, šis faktas nepaneigia D. G. kaltės padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, nes jis realizavo vieną iš BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – neteisėtą psichotropinės medžiagos laikymą, neturint tikslo jos platinti. To visiškai pakanka pripažinti D. G. kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Taigi byloje įrodyta, kad nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė slėpdamas savo dėvimuose šortuose, juosmens srityje, alprazolamo tabletes, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – alprazolamo, kurios bendroji masė yra 0,010 g, kol 2022 m. rugpjūčio 4 d. apie 11.50 val. po įvykusio ilgalaikio pasimatymo visuminės kratos metu šią medžiagą rado ir paėmė Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai.

D. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. G. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu psichotropine medžiaga. Jo padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis).

D. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

D. G. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) už įvairaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 69–91). Kaltinamasis iki aptariamos nusikalstamos veikos padarymo baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 60–68). D. G. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. G. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, kurio dydis šiek tiek mažesnis nei vidurkis (27 paros) (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, D. G. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Byloje taip pat nustatyta, kad, D. G. padarė šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pagal Tauragės apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendį. Todėl teisinis pagrindas bendrinti bausmes BK 64 straipsnio pagrindu.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo 2023 m. sausio 10 d. rašte nurodyta, kad šio nuosprendžio paskelbimo metu (2023 m. sausio 17 dieną) D. G. bus neatlikęs 3 metų 4 mėnesių ir 8 dienų laisvės atėmimo bausmės pagal Tauragės apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendį.

Atsižvelgiant į tai, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė bendrinama su neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi pagal BK 64 straipsnio 1, 3 dalies taisykles, t. y. prie neatliktos 3 metų 4 mėnesių ir 8 dienų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Tauragės apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu, pridėjus dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos – 12 parų arešto – bausmės (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, viena arešto para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai), D. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 4 mėnesiams ir 20 dienų. Pridedamos bausmės dalis nustatoma atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

V. Kiti klausimai

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti po tyrimo likusius violetinės spalvos miltelius (0,508 g), supakuotus į plastikinį uždaromą maišelį, kuris užantspauduotas spaudu „Lietuvos policijos * Kriminalistinių tyrimų centras Nr. 3 * dokumentams“ ir užplombuotas plomba Nr. A006171 (b. l. 51–54).

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. gruodžio 27 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 231,66 Eur už D. G. gynusio teisme advokato Š. Vadeikio darbo užmokestį ir ikiteisminio tyrimo metu gynusio advokato užmokestį (b. l. 167–170). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes D. G. atlieka bausmę pagal kitą nuosprendį (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Be to, byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. G. niekur nedirbo, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga ir šiuo aspektu. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, jam kardomoji priemonė nepaskirta, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 27 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. G. paskirti bausmę – 18 (aštuoniolikos) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Tauragės apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, prie neatliktos 3 metų 4 mėnesių ir 8 dienų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Tauragės apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu, pridėjus dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos – 12 parų arešto – bausmės (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, viena arešto para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai) ir D. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams ir 20 (dvidešimčiai) dienų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. sausio 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti po tyrimo likusius violetinės spalvos miltelius (0,508 g), supakuotus į plastikinį uždaromą maišelį, kuris užantspauduotas spaudu „Lietuvos policijos * Kriminalistinių tyrimų centras Nr. 3 * dokumentams“ ir užplombuotas plomba Nr. A006171.

Iš D. G. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (kaltinamajam D. G. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.