Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Pakruojo rajono savivaldybėje atstovei Eglei Koskutei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Pakruojo rajono savivaldybėje, atstovaujančio mažametės U. G. interesus, ieškinį atsakovams L. Š. ir A. G., trečiajam asmeniui ieškovo pusėje V. Č. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas prie ieškinio pridėjo rašytinius įrodymus, įrodančius atsakovų neigiamą požiūrį į vaiko auklėjimą, raidą, sveikatą, kuris nuo laikino tėvų valdžios apribojimo, nėra pasikeitęs, nes atsakovai ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu, fiksuojami smurto atvejai šeimoje. Todėl ieškovas mano, kad vaikas negali grįžti į šeimą, nes kiltų grėsmė jos sveikatai ir gyvybei.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė Eglė Koskutė nurodė, kad ieškinį palaiko pilna apimtimi ir išdėstė tas pačias aplinkybes, kaip ir ieškinyje.

Atsakovė L. Š. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu atsakovė L. Š. nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad turi ligą ir neturi valios. Niekur nedirba ir dėl to neteikia vaikui išlaikymo.

Atsakovas A. G. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad atsakovas A. G. nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2018 m. lapkričio 18 d. atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose atvirojoje kolonijoje. Byloje yra jo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kur numatyta, jog tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Iš šios konstitucinės nuostatos inter alia kildinamos prigimtinės tėvų pareigos įgyvendinti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu. Tėvų valdžia reiškia tėvų teisių ir pareigų, susijusių su savo nepilnamečiais vaikais, visumą. Tėvų valdžios įgyvendinimas ir šios valdžios neįgyvendinimo teisiniai padariniai reglamentuojami atskiruose įstatymuose, t. y., pirmiausia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Vaiko teisių konvencijoje ir t.t., kuriuose įtvirtintos principinės vaikų teisių apsaugos srities nuostatos, numatančios, kad būtent tėvų teisės ir pareigos vaikams yra išimtinės, kad tėvai yra savo nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymus, būtent tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už vaikų auklėjimą ir vystymąsi, tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis ir pan.

Kai tėvai (vienas iš tėvų) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, gali būti taikoma vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 str. 1 d.). Tėvų valdžiai apriboti užtenka bent vienos šiame įstatyme nurodytos sąlygos, jei yra nustatyta tėvų kaltė. Pažymėtina, jog įstatymas numato du tėvų valdžios ribojimo būdus: laikiną ir neterminuotą (CK 3.180 str.). Nors abiem atvejais tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, išskyrus teisę matytis su vaiku, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, minėti tėvų valdžios ribojimo būdai nėra tolygūs, nes apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 str. 3 d., 3.214 str.). Tėvų valdžios ribojimo būdą parenka teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, tėvų veiksmus, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaikų interesams. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tik tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas pastarąją priemonę taip pat laiko išimtine (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III § 78). Vadinasi, tam, kad tėvų valdžia būtų apribota neterminuotai, būtinos dvi sąlygos: 1) tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi arba visiškai juo nesirūpina, ir 2) nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimu atsakovams L. Š. ir A. G. laikinai – dvejiems metams buvo apribota tėvų valdžia jų nepilnametės dukros U. G. atžvilgiu. Ieškovas Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, teikdamas ieškinį teismui 2016 m., prašė neterminuotai apriboti L. Š. ir A. G. tėvų valdžią nepilnametės dukters U. G. atžvilgiu, tačiau teismas ieškinį tenkino tik iš dalies, motyvuodamas tuo, kad atsakovai L. Š. ir A. G. yra dar labai jauni, socialiniai ryšiai tarp jų ir dukters U. G. nėra nutrūkę, jie nuolat bendrauja, mažametė U. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad myli savo tėvus ir norėtų su jais gyventi, jei jie nebegirtuokliautų, todėl teismas manė, jog yra pagrindas, kad ateityje padėtis gali pasikeisti, t. y. kad L. Š. ir A. G. pakeis savo gyvenimo būdą, pradės rūpintis dukra ir dalyvaus jos auklėjime, vykdys kitas savo, kaip tėvų, pareigas dukters atžvilgiu. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovai jiems suteikta galimybe nepasinaudojo ir savo gyvenimo būdo nepakeitė.

Atsakovė L. Š. teismo posėdžio metu pati pripažino, kad turi ligą ir neturi valios, t. y. neatsispiria alkoholio vartojimui. Būtent dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, negali susirasti darbo, todėl neišlaiko savo dukters. Iš byloje esančių susitarimų dėl bendros veiklos siekiant pokyčių matyti, kad su atsakove L. Š. buvo sudaryti keli bendros veiklos planai, pagal kuriuos buvo nustatyti uždaviniai: lankyti tėvystės įgūdžių ugdymo kursus, nevartoti alkoholio, remti pagal išgales materialiai Urtę, savarankiškai ieškotis darbo, lankytis darbo biržoje ir neatsisakyti siūlomo darbo ir pan. Tačiau akivaizdu, kad atsakovė jai iškeltų uždavinių neįvykdydavo: tėvystės įgūdžių ugdymo kursų nelankė, nes jai atsibodo, dukrą rėmė duodama po 1-2 eurus, savarankiškai darbo neieškojo, atsisakė dalyvauti „Minesotos“ programoje, pati pripažino, kad kai susitikdavo su A. G. vartojo alkoholį. Atsakovės ryšiai su dukra nėra nutrūkę, kaip tą teismo posėdžio metu nurodė ir mergaitės globėja, atsakovė su dukra bendrauja, domisi jos ugdymu bei sveikata. Be to, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. vasario 28 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte užfiksuota, kad mergaitė su mama ir tėčiu nori būti ir bendrauti, bet tik tada, kai jie būna blaivūs, išgėrusių tėvų bijo. Taigi, iš esmės atsakovė L. Š., nors ir nenutraukė ryšių su dukra, domisi jos gyvenimu, tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, kad ji nededa ir nedėjo jokių pastangų, kad pakeistų savo gyvenimo būdą ir susigrąžintų dukrą į šeimą.

Atsakovas A. G. teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau byloje yra jo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas A. G. negeba tinkamai pasirūpinti savo dukra nepilnamete U. G., neteikia jai išlaikymo. Atsakovas turi problemų dėl alkoholio vartojimo, nuo priklausomybės ne kartą gydytas. Kaip ir su atsakove L. Š., su atsakovu A. G. buvo sudaryti susitarimai dėl bendros veiklos siekiant pokyčių, kuriuose atsakovas įsipareigojo lankytis anoniminių alkoholikų klube, užsiregistruoti ir apsilankyti pas psichologą, bendrauti su dukra, remti dukrą materialiai, nevartoti alkoholio, dalyvauti „Minesotos“ programoje ir pan., tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas jokių pastangų, siekti užsibrėžtų tikslų, nedarė, anoniminių alkoholikų klube apsilankė kelis kartus, tačiau pas psichologą nesilankė, su dukra bendravo retai, jos nerėmė materialiai, po darbo vartojo alkoholį. Byloje yra Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato pranešimas, kuriame nurodyta, kad atsakovas A. G. 2017 m. birželio 26 d. dukrai U. G. telefonu siuntė nepadoraus turinio SMS žinutes ir už tai buvo baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį – tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad vaikas, U. G., negali grįžti į šeimą, nes kiltų grėsmė jos sveikatai ir gyvybei. Teismas su tokiais ieškovo teiginiais visiškai sutinka, nes iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovų šeimoje ne kartą fiksuoti smurto atvejai tarp atsakovų. Atsakovas A. G., būdamas neblaivus smurtauja prieš atsakovę L. Š., be to, ir pats vaikas yra nurodęs, kad išgėrusių tėvų bijo, todėl darytina išvada, kad vaikui gyvenant tokioje aplinkoje, kiltų pavojus vaiko sveikatai ir gyvybei.

Be to, tiek atsakovė L. Š., tiek atsakovas A. G. ieškiniui neprieštaravo, su juo sutiko.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra nustatytos abi sąlygos būtinos tam, kad tėvų valdžia būtų apribota neterminuotai, abu tėvai savo amoraliu elgesiu daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, iš esmės juo nesirūpina, išlaikymo neteikia, taip pat nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti ir ieškinys tenkintinas visiškai. Atsakovams L. Š. ir A. G. neterminuotai apribotina tėvų valdžia jų nepilnametės dukros U. G. atžvilgiu.

Nepilnametės U. G. gyvenamosios vietos, globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir išlaikymo vaikui priteisimo klausimai jau išspręsti 2016 m. vasario 23 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-20-744/2016 m.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį, todėl šioje byloje mokėtinas 75 eurų žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo priteistinas iš atsakovų L. Š. ir A. G. lygiomis dalimis po 37,50 Eur. Taip pat iš atsakovų L. Š. ir A. G. priteistina po 11,35 eurų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-271, 279 straipsniais, 406 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovei L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai kodas (duomenys neskelbtini), mažametės dukters U. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam kodas (duomenys neskelbtini), mažametės dukters U. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovų L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios kodas (duomenys neskelbtini), ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio kodas (duomenys neskelbtini), po 48,85 eurų (keturiasdešimt aštuonis eurus ir 11 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.

Atsakovams L. Š. ir A. G. išaiškinti tėvų valdžios apribojimo teisines pasekmes, kad tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, kad išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams; tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimo sąlygas, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, jog tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti pakeistas terminuotu arba vaiko atskyrimu nuo tėvų, kad tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis), kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (ar vienas iš jų), kuriems taikytas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.