Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-28 · Byla Nr. ATP-341-348/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-28
Bylos Nr.
ATP-341-348/2015
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-04703-2014-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė
Advokatai
Vytenis Gubavičius, Vytenis Gubaviius
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. ATP-341-348/2015;
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04703-2014-4;Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. D. atstovo advokato Vytenio Gubavičiaus apeliacinį skundą dėl 2015 m. kovo 4 d. Kauno apylinkės teismo nutarimo D. D. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad 2014 m. gruodžio 16 d. apie 09.32 val., (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 10, D. D. vairavo transporto priemonę Volkswagen Transporter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0.52 promilės) girtumo laipsnis. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Kauno apylinkės teismas nutarė pripažinti D. D. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., ir skirti administracinę nuobaudą – 290 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Šalies argumentai

D. D. atstovas advokatas Vytenis Gubavičius skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarimą ir prašo minėtą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad teismas, pripažindamas D. D. kaltu, pažeidė ATPK 248 str., 257 str. nuostatas. Priimta nutarimas yra nepagrįstas visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nepašalinti prieštaravimai tarp esminę reikšmę turinčių įrodymų – pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu parodymų ir kraujo tyrimo rezultatų. Gynėjo teigimu, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, D. D. nesutiko su alkotesterių parodymais, nes jis girtas nesijautė, prieš sėsdamas už vairo alkoholio nevartojo, alkoholį vartojo tik vakare ir tik vieną bokalą alaus, t. y. jau tuo metu D. D. išreiškė abejones dėl alkotesterio parodymų teisingumo, dėl ko paprašė būti patikrintas pakartotinai.

Skunde pažymėta, kad teismo posėdžio metu D. D. nurodė dvi svarbias aplinkybes, kurios galėjo turėti įtakos alkotesterių parodymams, t. y. kad jis prieš patikrinimą alkotesteriu rūkė ir vartojo vaistus „Aflubin“. Gynėjo teigimu, alkotesterio naudojimo taisyklės yra žinomos policijos pareigūnams, o ne D. D., ne tikrinimas D. D., o policijos pareigūnai turėjo jų laikytis, nes tinkamai nustatyti girtumo laipsnį yra pareigūnų, o ne administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pareiga.

Skunde taip pat nurodoma, kad „Aflubin“ vaisto sudėtyje yra 43 % (m/m) etanolio (alkoholio), apie ką D. D. jį vartojant nebuvo žinoma. Skunde taip pat pažymėta, kad tai, jog šiame vaiste yra alkoholio, negalėjo sąlygoti D. D. girtumo, nes šis vaistas vartojamas tik po 10-20 lašų kas pusvalandį arba valandą. Tačiau D. D. nežinojimas, kad šiame vaiste yra alkoholio ir policijos pareigūnų nepasidomėjimas, ar jis vartojo vaistus, galėjo sudaryti sąlygas neteisingiems alkotesterio parodymams. Skunde pažymima, kad alkotesterio instrukcijoje nurodyta, kad išgėrus alkoholio, patikrinimas gali būti atliekamas tik po 15 min., kadangi burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti parodymus. Gynėjo teigimu prieš tikrinamas D. D. rūkė, dėl šios aplinkybės, policijos pareigūnai prieš atlikdami patikrinimą taip pat nepasidomėjo , nors, priešingai nei D. D., žinojo, kad rūkimas gali iškreipti patikrinimo rezultatus. Gynėjas teigia, kad alkotesterio instrukcijoje nurodyta, kad jautrumas nukrypsta paprastai 0,6 % matavimo vertės per mėnesį. Apelianto blaivumas buvo tikrinamas 2014-12-16, t. y. praėjus beveik 2 mėnesiams nuo patikros, todėl turėjo būti įvertintas ir 1,2 % nukrypimo procentas, ko girtumą tikrinę pareigūnai nepadarė.

Skunde gynėjas taip pat teigia, kad medicinos įstaigoje D. D. 12.18 val. duomenimis buvo nustatytas 0,25 promilių girtumas. Advokato teigimu, teismas nepagrįstai nevertino šio įrodymo, kadangi tyrimas buvo atliktas praėjus daugiau kaip dviem valandoms nuo antrojo tikrinimo alkotesteriu. Nurodo, kad pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo buvo surašytas praėjus daugiau nei valandai nuo sustabdymo, be to jis buvo sustabdytas ne gimtajame mieste, kurio gerai nepažinojo.

Gynėjo teigimu, matoma akivaizdi įrodymų prieštara, neleidžianti daryti išvados, kad D. D. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Jei tikėti alkotesterių parodymais, tai maždaug per 20 minučių iš organizmo pasišalino 0,05 promilės alkoholio. Gynėjo teigimu, per valandą turėjo pasišalinti atitinkamai maždaug po 0,15 promilės. Tokiu atveju, duodant kraują D. D. alkoholio kiekis kraujyje turėjo būti ne didesnis nei 0,07 promilės, kai tuo tarpu specialisto išvadoje nustatytas alkoholio kiekis buvo 0,25 promilės. Gynėjo teigimu, šie prieštaravimai galėjo atsirasti dėl vaisto „Aflubine“ vartojimo ir rūkimo, kas niekaip negali būti pagrindu konstatuoti D. D. girtumą. Skunde teigiama, kad alkotesterių parodymais negalima remtis kaip neginčijamais ir patikimais įrodymais nustatant konkretų ir abejonių nekeliantį D. D. neblaivumo laipsnį.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras pateikė atsiliepimą į D. D. atstovo advokato Vytenio Gubavičiaus skundą. Atsiliepime teigiama, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl turi būti netenkinamas paliekant galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. priimtą nutarimą, kadangi byla išnagrinėta įvertinus visas įvykio aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

D. D. gynėjo advokato Vytenio Gubaviiaus skundas atmestinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje yra įrodyta, jog D. D. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Apeliantas tik pirmosios instancijos teisme iškėlė versiją, jog prieš policijos pareigūnams sustabdant jo vairuotą automobilį, jis buvo išgėręs vaistų ir rūkė, dėl ko, pasak apelianto, buvo iškraipyti alkotesterio parodymai. Tačiau iš byloje esančio D. D. paaiškinimo matyti, kad rašydamas paaiškinimą, D. D. neužsiminė, jog prieš automobilio sustabdymą ir girtumo patikrinimą būtų rūkęs ar vartojęs kokius nors vaistus. Be to, kaip minėta, su nustatytu neblaivumu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sutiko ir tiek policijos pareigūnams, tiek ir rašydamas paaiškinimą administracinio teisės pažeidimo protokole pripažino iš vakaro vartojęs alkoholį. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nėra nurodyta jokių aplinkybių, susijusių su D. D. rūkymu ar vaistų gėrimu. Dėl šių aplinkybių teismas kritiškai vertina apelianto paaiškinimus, kad prieš neblaivumo patikrinimą alkoholio matuokliu jis vartojo vaistus, rūkė ir šiuos paaiškinimus atmeta. Pažymėtina, kad teismas nenustatė, jog atliekant patikrinimą būtų pažeisti alkoholio matuoklio naudojimo instrukcijos reikalavimai.

Skunde taip pat nurodoma, kad „Aflubin“ vaisto sudėtyje yra 43 % (m/m) etanolio (alkoholio), apie ką D. D. jį vartojant nebuvo žinoma bei pažymėta, kad tai, jog šiame vaiste yra alkoholio, negalėjo sąlygoti D. D. girtumo, nes šis vaistas vartojamas tik po 10-20 lašų kas pusvalandį arba valandą. Tačiau D. D. nežinojimas, kad šiame vaiste yra alkoholio ir policijos pareigūnų nepasidomėjimas, ar jis vartojo vaistus, galėjo sudaryti sąlygas neteisingiems alkotesterio parodymams. Skunde pažymima, kad alkotesterio instrukcijoje nurodyta, kad išgėrus alkoholio, patikrinimas gali būti atliekamas tik po 15 min., kadangi burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti parodymus. Teismas pažymi, kad D. D. antrą kartą girtumas alkotesterių buvo patikrintas praėjus 18 minučių nuo pirmojo patikrinimo. Tai rodo, kad policijos pareigūnai savo pareigas atliko tinkamai, nepažeisdami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Taisyklių ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos metodikos, naudojo tinkamą, sertifikuotą alkotesterį, todėl darytina išvada, jog apelianto neblaivumo patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, policijos pareigūnų naudotas alkotesteris buvo tinkamas naudoti, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu.

Patikrinus girtumą antrą kartą buvo užfiksuotas 0,47 promilių girtumas, tai yra, vis tiek viršijantis leistiną normą. Kita vertus, ATPK126 straipsnyje įtvirtinto draudimo vairuoti transporto priemones, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2AT-4-2014). Apeliacinio skundo teiginiai, kad jis vartojo vaistus, šiuo atveju nepaneigia fakto, kad jis policijos pareigūnų patikrinimo metu automobilį vairavo neblaivus ir nešalina jo atsakomybės.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareigūnams surašius administracinės teisės pažeidimo protokolą, apeliantas nuvyko į gydymo įstaigą, kur buvo paimtas jo kraujas alkoholio kiekiui jo kraujyje nustatyti, jame taip pat buvo rasta etilo alkoholio. Aukštesnysis teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimą administracinėje byloje N62-3686/2008). Būtent todėl apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime negali paneigti testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui nėra privalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai.

Gynėjo teigimu, jei tikėti alkotesterių parodymais, tai maždaug per 20 minučių iš organizmo pasišalino 0,05 promilės alkoholio. Skunde teigiama, kad per valandą turėjo pasišalinti atitinkamai maždaug po 0,15 promilės. Tokiu atveju, duodant kraują D. D. alkoholio kiekis kraujyje turėjo būti ne didesnis nei 0,07 promilės, kai tuo tarpu specialisto išvadoje nustatytas alkoholio kiekis buvo 0,25 promilės. Apygardos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus ir pažymi, kad 0,15 promilės yra vidutinė norma per valandą suskaidomo alkoholio žmogaus organizme. Pažymėtina, kad alkoholio skaidymo greitis priklauso nuo kiekvieno žmogaus organizmo individualiai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog atlikus tyrimą D. D. kraujyje alkoholio buvo rasta 0,25 promilės, ne 0,07 promilės, kaip skunde apskaičiavo advokatas, nepaneigia duomenų, gautų tikrinant asmens girtumą alkotesteriu.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai atsižvelgė į visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. D. D. skirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. D. atstovo advokato Vytenio Gubavičiaus apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė