- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-11-06
- Bylos Nr.
- 1-575-347/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00305-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Ozolinia
- Nukentėjusysis
- V. S., G. B.
- Kaltinamasis
- D. M.
- Advokatai
- Inga Blaževičienė
- Kategorijos
- 2.3.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, dirb. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 6 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. kaltinamas tuo, kad 2010m. kovo 29d. apie 00 val. 10 min. vairuodamas automobilį "Alfa Romeo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, Kleboniškio gatvėje, važiuodamas nuo Jonavos g. link Viešios g., ties stotele „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 133 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (alkoholio kraujyje rasta 1,89‰), esant šlapiai kelio dangai nepasirinko reikiamo važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, transporto priemonės nesuvaldė nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į dešinėje pusėje šalia kelio esančius medžius ir ne mažiau kaip vieną kartą vertėsi. Eismo įvykio metu žuvo keleivis V. S. ir nežymiai sužalotas keleivis G. B..
Kaltinamasis D. M. kaltu neprisipažino ir parodė, jog automobilį eismo įvykio metu vairavo žuvusysis V. S.. Jis sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės. Nukentėjusysis G. B. – šalia vairuotojo. Parodė, jog 2010-03-28 apie 10 val. ryte susitiko su draugais Neveronyse. Draugai - V. S., G. B., I., K., E. B.. Važinėjosi visą dieną. Draugės I. ir K. sugalvojo važiuoti į "Senukus". Išvažiavo V. automobiliu. O jie trise, t.y. V., jis ir G., nusprendė važiuoti nusipirkti alaus jo, t.y. D., automobiliu. Atvažiavo į tą pačią parduotuvę. Atstumas iki parduotuvės nuo jo namų apie kilometras. Taip važinėjo kelis kartus, nusipirko alaus. Po to nuvažiavo į aikštelę, ten bendravo. Po trijų valandų grįžo I. ir K. iš "Senukų". I. ir K. nusprendė važiuoti į Neveronis pas pastarąją į namus. Apie 23 val. 30 min. V. pasiūlė pasiskolinti pinigų iš švogerio, nes neturėjo pinigų. V. paskambino O. B., kad paskolintų pinigų. Šis sutiko. Jie sėdo į jo automobilį. Vairavo jis. Nuvažiavo į Š.. O. išmetė pinigus per balkoną. Pasiėmę pinigus vėl sėdo į automobilį. Kadangi automobilyje baiginėjosi degalai, V. pasiūlė važiuoti į artimiausią degalinę. Į degalinę įvažiavus sustojo antroje kolonėlėje, toliau nuo operatoriaus patalpų. Kol įstatė pistoletą, V. nuėjo į degalinę ir nusipirko alkoholinių gėrimų. Grįždamas iš degalinės V. jam davė 30 litų ir atsisėdo vairuotojo pusėje. Neatsimena ar sumokėjo ir pylėsi degalus, ar įsipylė degalus ir sumokėjo pinigus. Jis atėjo ir norėjo atsidaryti vairuotojo dureles, jos buvo užspaustos iš vidaus. Galinės durelės buvo atidarytos. Atsisėdo į galą už vairuotojo ir išvažiavo. V. pasuko link autostrados, važiavo per Neries tiltą, nusileidinėjo ir suko į Kleboniškį. Autostradoje greitis buvo normalus. Automobilyje buvo trise. V. sėdėjo prie vairo, G. šalia. Nusileidus į Jonavos gatvę, jis padidino greitį, pavažiavo tris kilometrus, automobilį staigiai užmetė ir pradėjo verstis. Kiek kartų vertėsi, negali atsakyti, bet jam atrodė ilgai. Kai automobilis atsistojo ant ratų, jis "atsibudo", buvo užstrigęs tarp priekinių sėdynių. Nebuvo prisisegęs diržo. Pamatė, kad išdaužtas keleivio pusės priekinių durelių stiklas, jis pro tą stiklą išlindo. Keleivio pusės durelės nebuvo atviros. Ar buvo praviros vairuotojo pusės durelės, negali atsakyti. Buvo šoke, todėl lipo iš sudužusio automobilio ten, pro kur matė, kad gali išlipti. Galiniai stiklai buvo sveiki. Vairuotojo nebuvo. Buvo tamsu ir daug garų. Nežino, kiek laiko buvo buvęs be sąmonės. Išlipo ir bėgo ieškoti pagalbos. V. gulėjo toliau nuo automobilio iš vairuotojo pusės gal apie penkis metrus, veidu į žemę. Gulėjo ant išdužusio priekinio stiklo. Pirma pamatė stovintį G., tik po to gulintį V.. Tada bėgo pas kaimynę Š.. Sutiko D. Š. ir ją pačią. Pasakė, kad reikia medikų. V. nelietė. Pas jį automobilyje yra pagalvės, tačiau jos nebuvo suveikusios. Atbėgus į įvykio vietą, pamatė susirinkus daug žmonių. G. stabdė automobilius. Jį išvežė į ligoninę. Tikrino, buvo sumušimai. Nenustatė smegenų sutrenkimo. Automobilio vertimosi metu, smūgių nejautė, buvo pavartojęs alkoholio. Atsimena, kai pradėjo verstis, apsikabino sėdynę ir nulenkė galvą, užsimerkė ir laukė, kol viskas baigsis. Iš pat pradžių tyrėjai taip aiškino, kad V. buvo už vairo. Jis nežino ar buvo imamos mikrodalelės, nes jį išvežė. Nežino, kodėl jam iškelta byla. Kodėl pats neskambino, nežino, jam buvo šokas. Jo ūgis tuo metu buvo 178 cm, mažesnis nei dabar. V. buvo už jį stambesnis ir aukštesnis, gal 10 centimetrų. Iki degalinės jis vairavo automobilį. Nuo degalinės iki įvykio vietos vairavo V.. Jis turėjo automobilyje ryškiai mėlyną striukę, ji buvo automobilio gale. Jis pats buvo apsirengęs šviesų megztuką. Kaip jo striukė atsirado po V., nežino. Striukė buvo automobilio gale. Nejudino nukentėjusiojo kūno iš vietos. Pulso netikrino. Nekeitė jo pozicijos. Ar draugas judino ar ne, nematė. Kai išlipo, matė jį gulintį veidu į žemę, o nuotraukose jis apverstas. Kas apvertė, nežino. Kai buvo pribėgęs prie jo, girdėjo gargaliavimą. Kelti nebandė. Kai bėgo pas kaimynę, nežinojo ar jis gyvas, ar ne.
Ikiteisminio tyrimo metu D. M. davė iš esmės analogiškus parodymus (b.l. 163-164).
Nukentėjusysis G. B. parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas. Įvykio dieną išgėrė po kokias keturias alaus ir nusipirko "Starkos". Po to dar gėrė, dar nusipirko. Po išgėrinėjimo ir važinėjimosi, pritrūkus pinigų, nuvažiavo į Šilainius. S. susiskambino su „švogeriu“ ir nuėjo prie balkono, kur „švogeris“ jam išmetė pinigus. S. grįžo į automobilį. Ten buvo 200 litų. Nuvažiavo į degalinę užsipilti kuro. Dar nusipirko užsigerti. Jis nelipo iš automobilio. Degalinėje S. nuėjo į parduotuvę. O M. nuėjo užsipilti kuro. Grįžęs iš degalinės, S. sėdo prie vairo. D. susimokėjo, grįžo prie automobilio, norėjo vairuoti. O V. paprašė leisti pavairuoti jo mašiną. D. sėdo į galą. V. pasigarsino muziką ir važiavo į Kleboniškį. Nematė, kada buvo užrakintas automobilis. Diržais nebuvo prisisegę. Nuo degalinės važiavo S.. Garsiai klausė muzikos. Teigė jautęs grėsmę. Prieš pirmą posūkį pasakė jam, kad sumažintų greitį. Bet S. išvairavo, buvo geras vairuotojas, prie antro posūkio įvyko avarija. Atsimena, kad automobilio „galą užsuko“, čiuožė skersai gatvės, vertėsi, stogas buvo ant žemės, gavo stogu į galvą ir „atsijungė“. Kai atsipeikėjo, buvo gal du metrus nuo automobilio durelių. Kėlėsi, matė, kad automobilis rūksta. Iš automobilio lindo M. . Jam atrodė, kad jis lyg bandė išspirti galinių durelių stiklą. Jis persisvėrė per priekines dureles, kad išjungti automobilio degimą, rūko visas kapotas, išjungė degimą. M. bandė išlipti iš mašinos. M. turėjo jį matyti. Nežino ar jis žiūrėjo į jį. Vairuotojo automobilyje nebuvo. Negali pasakyti, kodėl nėjo išjungti per vairuotojo pusę. Nebandė atidaryti durelių. Kai išlipo, ėjo apie automobilį ir susitiko su M. gale automobilio. Klausė, kur draugas. M. pasakė, kad draugas guli. Nuo vairuotojo pusės pamatė gulintį V.. Jis M. sakė bėgti greičiau pagalbos ieškoti. S. gulėjo veidu į žemę. Jis priėjo, sakė: ,,G., kelkis, kas yra ?“. S. „G.“ vadino. Bandė jį purtyti, jo kelnės buvo nusismaukę, jis dar užtempė. Pamatė, kad atvažiuoja automobilis, pribėgo, išlipo porelė, paprašė iškviesti greitąją. Jie iškvietė greitąją. Praėjo gal dvi minutės, grįžo D.. Pirmieji nebuvo atėję į įvykio vietą, jie apžiūrėjo ir išvažiavo. Kai jis atėjo, M. jau grįžinėjo ir visi susirinko. S. gulėjo toje pačioje vietoje, kai grįžo. Kas pakeitė jo poziciją, nežino. Jį įsisodino greitoji ir išvežė. Kas judino S., nežino. Batelių jis neatsimena. Kelnes taisydamas, jo neatvertė. M., jam atrodo, nebuvo, nes jis buvo išbėgęs pagalbos. Kai buvo apžiūrima įvykio vieta, jis nedalyvavo. Greitosios pagalbos automobilyje paklausė kas vairavo. Pasakė, kad V. S.. Paklausė, kas V. yra, bet jam nieko neatsakė. Jis vairuotojo pažymėjimo neturi. Kaip atsirado striukė po V., nežino. Nepamena, ar D. buvo apsirengęs striukę. V. buvo jo pusbrolis, o V. tėtis - jo dėdė.
Nukentėjusysis V. S. parodė, kad greičiausiai vairavo sūnus. Tą vakarą, maždaug po dvylikos jiems buvo paskambinta. Važiavo į įvykio vietą. Kai atvažiavo, girdėjo, kaip D. mama sakė: ,,V. vairavo, ne D. vairavo.“ Ši frazė kėlė abejonių. Sūnus gerai vairavo, buvo drąsus. Mėgo garsiai klausytis muzikos. Kai atvažiavo, sūnus gulėjo ant nugaros. Nepamena ar buvo kita striukė. Sūnus nevažinėjo M. automobiliu. M. buvo neseniai nusipirkęs automobilį.
Nukentėjusioji J. S. parodė, jog naktį jiems buvo paskambinta dėl sūnaus. Jiems buvo šokas. Nuvyko į įvykio vietą. Vaikas buvo uždengtas maišu. Ji atsidengė maišą. Vaikas buvo be gyvybės ženklų. Išsiėmė dokumentus, pinigus. Buvo apie 160 litų. D. mama visą laiką sakė: ,,Vairavo V., vairavo V.“. Buvo abejonių visokių. Bet dabar tiki šia versija. Sūnus buvo stambokas, galėjo iškristi tik pro priekinį stiklą. Sūnus nelabai bendraudavo su M.. Jie nebendrauja su M.. M. juos kažkodėl ignoruoja, vengia.
Liudytoja D. P. parodė, jog visų detalių neatsimena. Į degalinę atvažiavo vyrukai, užsipylė kuro ir išvažiavo. Atvažiavo 23-24 valandą. Jie - kolonėlės klientai, kadangi netoliese gyveno. Tas kuris buvo už vairo – jos pažįstamas iš matymo. Jo nėra salėje. Jei žmogus kuo nors ypatingas, tai atsimena. Vieną kartą mačiusi, žmogaus neatsimena. Kai jai policijos pareigūnai parodė vairuotojo pažymėjimą, jai atrodė, kad vairuotojo pažymėjimas to, kuris vairavo, ji net neabejojo. Teigė: „Man visi vaikinai panašūs“. Į degalinę buvo atėjęs tik vairuotojas, o gale sėdėjęs keleivis tik užpylė kurą. Vairuotojas susimokėjo, pasiėmė grąžą, ji tada paleido kurą, kitaip neleidžiama. Vairuotojas atsisėdo, tas kitas vaikinas atsisėdo ir išvažiavo. Jie išvažiavo, o po 24 val. atvažiavo policija. Jiems papasakojo, kad pylėsi kurą kažkokie vaikinai. Parodė jai vairuotojo pažymėjimą. Tas, kuris pylė kurą, buvo mažiukas ir smulkus, o tas, kuris už vairo, buvo aukštesnis, gal jos ūgio. Jos nuomone, tas pats vairuotojas, kuris atvažiavo, tas ir išvažiavo. Ji atkreipė dėmesį į automobilį, nes naktį mažai kas atvažiuoja. Automobilis atsistojo prie ketvirtos kolonėlės. Ne dažnai tą automobilį matydavo. Tas vaikinukas atvažiuodavo su kitu automobiliu. Po įvykio niekas iš tėvų pas ją atvykęs nebuvo. Tik iš ryto buvo pas tyrėją. Tyrėja turėjo vieną vairuotojo pažymėjimą. Rodė ir klausė ar čia tas pats. Ji pasakė, kad veidų neatsimena. Ir ji galvojo, kad tai tas, kuris vairavo. Policijos pareigūnai jai vairuotojo pažymėjimą parodė po 24 valandos. Vairuotojas buvo kolonėlės klientas. Buvo mandagus. Jis dažnai pildavosi kuro, bet nežinojo, kur gyveno. Būdavo visada mandagus, pasisveikindavo. Rytojaus dieną jai pasakė, kas žuvo, ir ji pasakė, kad neteisingai nurodė, kas vairavo. Nebuvo pas tyrėją paaiškinti tos aplinkybės. Vairavo automobilį kolonėlės klientas. Nežino, ar prieš ją sėdintis vaikinas - kolonėlės klientas. Aną vyruką žinojo kaip klientą. Buvo gerai nuaugęs vyrukas, „postambis“.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. P. parodė, kad 2010-03-28 nuo 07.00 val. dirbo degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune. 2010-03-28 apie 23.40 val. į degalinę atvažiavo lengvasis automobilis, pilkos spalvos. Matė, kad automobilyje buvo trys žmonės. Į minėtą automobilį D. P. atkreipė dėmesį todėl, kad prieš įvažiuojant į degalinę jau nuo šviesoforo girdėjo, labai garsiai grojančią muziką ir įvažiavę jos neišjungė. Muzikos neišjungė iki kol išvažiavo. Įvažiavę į degalinę sustojo prie ketvirtos kolonėlės. Išlipo vairuotojas, įstatė pistoletą, bet kuras jam nebėgo, kadangi prieš tai reikia susimokėti. Tada vairuotojas pažiūrėjo į D. P. ir ji jam parodė, kad pirmiausia reikia sumokėti. Tada jis atėjo prie D. P. ir padavė 200 litų viena kupiūra ir D. P. nustatė, kad jis galėtų piltis. Atidavus grąžą jis nuėjo link automobilio. Kokiu momentu iš galo išlipo vaikinas D. P. – nepastebėjo, tik matė, kad kurą supylė iš galo išlipęs vaikinas. Tas vaikinas, kuris mokėjo pinigus, jau sėdėjo už vairo. Supylus kurą minėtas vaikinas sėdo atgal į galą per dešinės pusės galines dureles. Pilant kurą automobilis stovėjo taip, kad vairuotojo durelės buvo link jos. Kuro bakas buvo dešinėje automobilio pusėje. Sėdus minėtam vaikinui į automobilį dar pagarsino muziką ir išvažiavo atgal link to paties šviesoforo (b.l.140).
Liudytoja Z. Š. parodė, kad ruošėsi eiti miegoti, kai pas juos į namus atbėgo D.. Pasakė, kad įvyko avarija. Nuvyko į vietą automobiliu, iškvietė greitąją pagalbą. D. buvo susiėmęs už pilvo, bet nesiguodė, kad skauda. Nežino ar D. buvo blaivus. Jų namai iki stotelės gal 300 metrų. Ji sėdo į automobilį ir nuvažiavo į įvykio vietą. Atvažiavus, pribėgo prie žmogaus, kuris gulėjo, žiūrėjo jo pulsą, skambino greitajai. Žmogus gulėjo kniūbsčias. Kokiu atstumu jis buvo nuo automobilio, netyrinėjo. Jis buvo ne automobilyje. Automobilis buvo šone nuo vaikino. Ji apčiuopė pulsą, buvo pulsas. Nebuvo jokios reakcijos iš sužaloto vaikino. Greitoji gana greitai atvyko. Kol laukė, nieko nedarė. Negali pasakyti, po kiek laiko prisistatė kiti žmonės. Ar sklido alkoholio kvapas nuo sužaloto vaikino, negali pasakyti. Vaikinas gulėjo kniūbsčias, nepamena, ant ko gulėjo vaikinas. Negali pasakyti, kas atvertė vaikiną.
Liudytojas D. Š. parodė, kad buvo naktis. Jis gyvena arčiausiai avarijos vietos. Atbėgo D., jis buvo labai išsigandęs ir prašė padėti. Su D. jie yra kaimynai. Atstumas nedidelis nuo namų iki įvykio vietos. Nubėgo į avarijos vietą, pamatė, kad guli V., pravarde ,,G.“. Jie žiūrėjo tamsoje. Automobilis buvo šaligatvyje sudužęs, o nukentėjusysis buvo nukritęs į mišką. Nukentėjusysis gulėjo ir nejudėjo, kokia poza gulėjo, neatsimena, sužalojimų nesimatė. Jis buvo priėjęs, bet nieko nesakė, nenorėjo judinti, kol neatvažiavo greitoji. Klausė, kas atsitiko. D. ir G. pasakė, kad vairavo V.. Jis pirmas atėjo į įvykio vietą. Paskui prisirinko daug žmonių.
Liudytojas D. S. parodė, kad jie, t.y. Kauno miesto penktos komandos priešgaisrinės tarnybos pareigūnai, atvažiavo į įvykio vietą. Atvažiavus buvo tamsu. Atvažiavo pirmieji, po to atvažiavo greitoji. Gelbėjimo darbų neatliko. Jie apžiūrėjo žmogų. Ar miręs ar ne, neturi teisės nustatyti. Pasakė, kad greičiausiai miręs. Apžiūrėjo teritoriją, ar nėra kas nors iškritę. Prie automobilio buvo pašalinių asmenų-stebėtojų. Nukentėjęs asmuo nuo automobilio buvo gal kokių penkių metrų atstumu. Neatsimena, kokia poza gulėjo nukentėjęs asmuo. Jie kreipė dėmesį į automobilį. Automobilis buvo sumaitotas. Jie ieškojo priėjimo prie akumuliatoriaus, kad atjungti. Nebuvo šoninio stiklo, todėl buvo spėjimas, gal per šoninį stiklą kažkas išlindo. Jis nematė vaikinų, gal jie stovėjo toliau. Jie tikrino nukentėjusįjį, žiūrėjo, ar su sąmone, ar yra širdies veika, pulsas. Nieko nerado. Pažiūrėjo, spėjo, kad miręs. Sužeistąjį žiūrėjo ne tik jis, bet ir kolegos. Kokia buvo nukentėjusiojo padėtis, nepasakys.
Liudytojas R. S. parodė, kad į įvykį buvo iškviestas kaip gelbėtojas. Atvyko anksčiau nei greitoji pagalba. Jau buvo žmonių. Automobilį apžiūrėjo. Nukentėjęs asmuo nuo automobilio buvo gal 3-4 metrai. Žmogus iš automobilio iškrenta retai, paprastai lieka automobilyje. Jis galėjo iškristi per langą arba per duris. Automobilis vertėsi ir galėjo tada iškristi. Kiek atsimena, vairuotojo durys buvo atidarytos. Ar jos po įvykio tokios buvo ar jas atidarė aplinkiniai, sunku pasakyti. Kai atvyko, nukentėjęs, atrodo, gulėjo ant nugaros. Jis netikrino gyvybinių požymių, bet buvo galima spręsti, kad žuvęs.
Liudytoja E. M. parodė, kad sūnų matė dieną prieš įvykį, jis nakvojo pas draugę E.. Jo tą vakarą nematė. Apie pietus buvo užėjęs V. S. ir paprašė, kad paduotų iš D. automobilio įrankius, kad taisys automobilį Neveronyse. Žinojo, kad važiuoja į Neveronis. Jis turbūt atvažiavo pas juos su automobiliu. Jis buvo vienas. Ji automobilio nematė. Nepamena ar pavakare skambinosi su sūnumi. Apie 17 val. ji išvyko į teatrą. Kai grįžo namo, skambinosi su sūnumi. Jis pasakė, kad yra Kleboniškyje. Pasakė jam, kad greitai automobilis būtų parvežtas į namus. Po to žiūrėjo televizorių, apie pusiaunaktį skambino sūnui, jis pasakė, kad jau grįžta. Po to sulaukė kaimynės skambučio, kad avarija. Jai paskambino Š.. Ji, dukra ir vyras atvažiavo į įvykio vietą. Ji nesuprato, kas vairavo. Kai susirado sūnų, jis tuo momentu nieko nepasakojo. Jam buvo baisus šokas, jis verkė ir prašė, kad greitoji greičiau atvažiuotų. Pamatė, kad guli V., jis gulėjo ant pilvo. Š. sakė, kad yra pulsas ir greitoji tuoj atvažiuos. Ar vaikinai buvo blaivūs, nežino. Sūnus jai nieko nesakė, tik paskui nugirdo, kad vairavo V. S., kad kolonėlėje V. persėdo, jai taip pasakė G.. Neįsivaizduoja, kokiu atstumu gulėjo nukentėjusysis nuo automobilio. Z. nuo jų gyvena per tris namus. Nuo įvykio vietos, jų namai yra arčiau. Sūnus nubėgo ten, kad būtų greičiau. Kai atvažiavo greitoji, jie atvertė nukentėjusįjį ant nugaros, prieš tai jis gulėjo kniūbsčias. Nukentėjęs gulėjo ant stiklo. Buvo toks momentas, kad kažkoks vyras sakė: ,,Duokit ką nors“. Nematė, kas buvo duota. Sūnus verkė, kai jie atvažiavo, buvo apsirengęs megztinį, šviesų tamsiomis juostomis. Tada buvo vėjas, drėgmė. Sūnus turi daug striukių, persirenginėja. Stambiausias ir aukščiausias buvo V.. Jos sūnus buvo mažiausias. Kai atvyko greitoji pagalba, kas jį apžiūrinėjo, neprisimena. Prisimena, kad „pridėjo aparatą, iš pradžių buvo kreivės, po to lygu“.
Liudytoja R. J. parodė, kad į įvykio vietą atvyko su kolegomis- operatyvine grupe. Kai atvyko, buvo gaisrininkai. Buvo tamsu, tik gaisrininkai apšvietė. Nukentėjęs nuo automobilio buvo nelabai toli. Mažiau negu dešimt metrų. Nieko negali pakomentuoti, kaip nukentėjęs galėjo ten atsidurti. Jis gulėjo ant nugaros. Prieš tai buvo greitoji. Ar buvo kokių nors automobilio dalių šalia nukentėjusiojo, negali pasakyti. Nieko nejudino. Ekspertai ėmė pėdsakus. Jie ėmė mikrodaleles. Iš kokių vietų ėmė, negali pasakyti. Įvykio vietą apžiūrėjo. Ar kaltinamojo vairuotojo pažymėjimą išėmė, nepamena. Kaip pas ją pažymėjimas atsidūrė, negali pasakyti, gal pareigūnai padavė. Kaltinamojo striukė buvo po žuvusiu. Gal ir nenurodė ekspertams, kad kaltinamojo striukė buvo po žuvusiuoju. Ji negali kategoriškai teigti, kad ten ji buvo. Liudytoją P. ji apklausinėjo. Tą patį vakarą nuvažiavo į degalinę, nes buvo pasakyta, kad jie ten pylėsi kuro ir galvojo, kad ten filmuojama, kad gaus įrašą. Atrodo P. rodė vairuotojo pažymėjimą ir paklausė, kas sėdo už vairo, pasakė, kad vairavo tas vaikinas. Atpažinimo nedarė, nebuvo pagrindo. Moteriškė, net neabejojo, kad vairavo šitas.
Liudytojas V. M. parodė, kad buvo iškviestas į įvykio vietą. Kai atvyko, buvo gelbėjimo pareigūnai. Matė juodos spalvos automobilį, kuris stovėjo ne ant kelio, o jau šaligatvyje. Šalia automobilio buvo rastas negyvas žmogus. Nukentėjusysis buvo nuo automobilio gal du- trys metrai. Jis apžiūrinėjo nukentėjusįjį. Tam kad nustatyti mirties faktą, reikia apžiūrėti, be kūno judesio, to padaryti negali. Negali pasakyti, kaip jis gulėjo, ar tikrai veidu į žemę. Jie pakėlė drabužius, apžiūrėjo krūtinės ląstą, pajungė aparatūrą. Nebuvo būtinybės jo nunešti, nukelti. Jis gulėjo ant žemės. Jis nematė, kad iki jų jį kas nors būtų kilnojęs. Jie jo nekilnojo. Jei jis gulėjo kniūbsčias, tai jie jį atvertė ir atvirkščiai. Po jo kūnu nieko nedėjo. Kai tikrino, gyvybinių funkcijų nebuvo. Galimybių jam suteikti pagalbą nebuvo. Traumos buvo nesuderinamos su gyvybe. Galėjo būti nuo vidinių kraujavimų. Jei guli kniūbsčias ar guli ant nugaros, tada verčia ir apžiūri, kad būtų apžiūrėta nugara ir priekis. Automobilis buvo šone. Ar automobilio stiklas buvo netoli, šito neprisimena.
Liudytoja V. S. parodė, kad dirba greitosios medicinos pagalbos stotyje. Visai neatsimena apie autoįvykį Kleboniškyje. Žuvusiojo ji nematė. Jokių reikalų su juo neturėjo. Ji pildė M. kortelę ir jį apžiūrėjo. Padėtas klaustukas ar išgėręs, ar blaivus, kadangi neturėjo įrenginio pamatuoti. Jam buvo šokas. Be reikalo dezapeksas nėra leidžiamas. Jis buvos susijaudinęs, lakstė, buvo pristatytas į ligoninę.
Liudytoja E. B. parodė, kad įvykyje nedalyvavo. Kai ji važinėdavo kartu su vaikinais, nebūdavo, kad Dainius arba Vytautas būtų išgėrę.
Liudytoja A. B. parodė, kad pasitaiko dirbti su S., kadangi dirba slenkančiu grafiku. 2010-03-29 atsimena, kad buvo vienas žmogus žuvęs Kleboniškyje. Kai atvyko, aiškiai buvo matyti, nes jau buvo policijos ekipažai. Kažkas pasakė, kad vienas miręs. Pas juos į automobilį buvo atlydėtas ligonis ir jie apžiūrinėjo. Paties įvykio vietoje ji nebuvo. Ji iš automobilio nebuvo išlipusi. Žuvusio nematė. Tik išlipo, ir iš karto pasakė, kad yra ligonis ir atgal įlipo. Pavardės ligonio neprisimena. Ką kalbėjo, neprisimena. Kuo apsirengęs buvo, nepasakys. Kažko ypatingo nebuvo.
Ekspertas V. L. parodė, kad tvirtina savo išvadą. Mechanizmą galima paaiškinti, kiek tai susiję su kūno sužalojimais. Mechanizmas buvo toks: pagal sugadinimus automobilis „Alfa Romeo“ turėjo verstis per dešinį šoną ir besiversdamas kažkuriuo momentu krito ant žemės, ant viršutinės dalies, ant stogo priekinio kairiojo kampo, kairiojo statramsčio, priekinio kairiojo sparno, trenkėsi į žemę ir persivertęs vertėsi iki galutinės padėties ir sustojo. Kas užfiksuota apie automobilio sugadinimus pradžioje kliudant medžius, žymių sugadinimų nebuvo, didžiausia jėga buvo krentant ant stogo ir traumuojantys poveikiai susidarė tuo momentu, kai įvyko šis smūgis ir virtimo fazė, kada tikėtina, kad nukentėjusysis S. išsviedžiamas iš automobilio, tada jam padaryti papildomi sužalojimai. Tai yra aprašyta pateiktoje išvadoje. Todėl išvadoje parašyta, kad tikėtina, jog salone vairuotojo vietoje buvo S.. Užpakalinė salono dalis nukentėjo mažiausiai. M. objektyviai matomų kūno sužalojimų nepadaryta, tikimybė, kad jis buvo užpakalinėje automobilio dalyje, didžiausia. Pagal tai, kas užfiksuota schemoje, automobilis turėjo pirmiausiai kliudyti medžius, po to pasisukti šonu ir verstis. Tas kontaktas nebuvo toks stiprus, nes dešinys šonas didelių apgadinimų neturi. Tuo metu didelių traumuojančių jėgų neturėjo būti. Kuria vieta trenkėsi į medžius, negali pasakyti. Dešinys automobilio šonas apgadintas minimaliai. Pasakyti, kad tai - pirminė kontakto vieta su medžiu, negali. Atsitrenkimo į medžius į metu, kai sužalojami žmonės, priklauso nuo atsitrenkimo pobūdžio, kokios krypties jėgos susidaro. Tokių jėgų, deformacijų, kad rodytų didelę jėgą, kad galėtų paveikti salone esančius žmones, nėra. Virtimo metu, šiuo atveju, manytina, kad krentant ant stogo, tikėtina, kad buvo padaryta S. kairio žastikaulio lūžimas. Tikėtina, kad buvo neprisisegęs diržo, bet kategoriškai to pasakyti negali. Bet būna, kad kūnas išlenda iš diržų. Automobilis virto per dešinį šoną, po to krito ant kairės pusės. Tam, kad išsinerti iš diržo, turėjo būti kitaip orientuotas kūnas. Jo nuomone, diržas nebuvo prisegtas. Atsitrenkus į medžius, didelio smūgio į dešinį automobilio šoną nebuvo, poslinkis žmonių galėjo būti minimalus į dešinę. Bet galėjo kūno padėtis nepasikeisti. Galėjo būti liemens poslinkis. Automobiliui verčiantis ant dešinio šono, abu kūnai judėjo į dešinę. Trečio kūno padėtis nustatyta. Abejonių dėl jo nekilo. Eina kalba apie vairuotoją ir sėdintį gale. Kadangi smūgis nėra stiprus, automobilis perrieda lengvai per dešinį šoną ir stogo briauną, atsiplėšia nuo žemės, ir besisukant krenta, tada įvyko pirminis stipriausias smūgis, visi kūnai iš dešinės salono pusės juda link stogo viršaus ir kairės. Vairuotojas tarkim, kad ir neprisisegęs, užkrito ant B., bet jis automobiliui persivertus yra arčiausiai deformuojamos stogo dalies ir jis pirmas tą vietą pasiekia, jam daromas didžiausias trauminis poveikis. B. lieka savo pusėje, jo judėjimą stabdo kairiau esantis asmuo. Gale esančiam asmeniui yra didžiausias atstumas ir jam gali trukdyti atlošai. Kad asmuo iš galo atsidurtų arti priekio, tikimybė mažiausia. Automobiliui verčiantis toliau, tas asmuo, esantis arčiausiai deformuoto stogo kampo, t.y. tikriausiai per priekinio stiklo išdužusią angą, automobiliui sukantis, išsviedžiamas iš salono, katapulto principu. Kūnas yra perspaudžiamas. Galėjo būti šonkauliai lūžę. Jis lėkė į priekį ir krito, tada buvo padaryti dalis lūžių- kaulų lūžiai, dalis sumušimų ir kraujosruvų. Kai automobilis atvirsta ant ratų, tai didžiausia tikimybė, jei gale sėdintis asmuo buvo bet kurioje vietoje, tai jis realiai automobiliui sustojus turėjo būti kairėje galinėje sėdynės pusėje. Ar B. buvo prisisegęs saugos diržą, negali pasakyti. Mano, jog vairuotojas buvo neprisisegęs saugos diržo, bet to kategoriškai teigti negali. Vairas yra tam tikra kliūtis iškritimui, kuri, galbūt, kažkiek prilaiko ir palieka kokias nors žymes, jei yra kontaktas su vairu. Virtimo atveju būdingų sužalojimų išskirti neišeitų, tai yra individualu, priklausomai kaip automobilis sukasi. Šiuolaikiniai automobiliai turi pagalves ir apsaugo nuo trauminių poveikių, gali nelikti sužalojimų. Tai priklauso nuo konstrukcijos, smūgių. Kai atliko ekspertizę, niekur nebuvo sodintas keleivis gale. Nėra požymių, kurie leistų identifikuoti jo padėtį. Virtimo atveju jei sėdi tarp sėdynių- kūnas turėjo judėti į dešinę, kai krenta ant stogo, tai turėtų judėti į kairę. Atsitrenkimo į medžius metu, kūno padėtis neturėtų keistis žymiai. Kur turėjo būti didžiausia šukių koncentracija, nepasakys. Buvo daug sudužusių stiklų. Schemoje jos pažymėtos bendrai. Jos nedetalizuotos schemoje. Priekinis stiklas pažymėtas trečioje pozicijoje. Netoli galutinės automobilio padėties- keturi metrai, manytina, jog tas stiklas iškrito ties ta vieta. Kitų stiklų šukės barstėsi ir anksčiau, atsitrenkiant į medžius dėl durelių deformacijos. Ten grūdintas stiklas ir galėjo išsisklaidyti plačioje zonoje. Smūgio žymė netoli automobilio. Stiklas iškrito tuo pačiu metu, kai iškrito ir žuvusiojo kūnas. Šoniniai stiklai būna grūdinto stiklo. Priekinis stiklas dažniausiai būna tripleksas, jis būna klijuotas stiklas ant plėvelės, jis išlieka vientisas, suskilęs į gabalus ir lieka vienas. Priekinio stiklo nuolaužos yra užfiksuotos ties žuvusiojo kūnu. Galima daryti prielaidą, kad jie judėjo kartu. Jis pateikia išvadą, jog žuvusiojo asmens sužalojimai atitinka vairavusiam asmeniui.
Ekspertas L. G. parodė, kad kai buvo duota pirma išvada, trūko duomenų. G. negalėjo nustatyti automobilio sugadinimo mechanizmo. Buvo paskirta ši ekspertizė. Jie ilgai diskutavo, modeliavo, priėjo išvados, kad galėjo būti toks mechanizmas. Priėjo išvados, kad vairavo S.. Pirminis variantas buvo prieš kelis metus ir jis to varianto neatsimena. Jie lygino automobilio sugadinimo mechanizmą su rastais žmonėmis, kaip galėjo tas veiksmas įvykti. Jis rėmėsi eksperto autotechniko išvada. Jie priėjo bendrą nuomonę.
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 315 /10 (02) matyti, kad V. S. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio šonkaulių ir kairio žastikaulio lūžimais bei abiejų plaučių plyšimais, tai komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu ir trauminiu šoku (b.l. 73-77).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1059 /10 (02) matyti, jog G. B. konstatuotas dešinės ausies sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l.81).
Iš Lietuvos teismo ekspertizių centro specialistų išvados Nr. 11-1194 (10), 11-1617(10), 11-1618(10) 2.1 „Pluoštų paieška ir mikroskopinis tyrimas“ matyti, kad atlikus mikroskopinį tyrimą nustatyta, jog:
- ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio „Alfa Romeo“, vairuotojo sėdynės sėdimosios dalies, rasta mėlynos spalvos cheminių pluoštų, vienodų nustatytais požymiais su D. M. striukės audeklo atitinkamais pluoštais (b.l.87);
-ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio „Alfa Romeo“ galinės sėdynės (sėdimosios dalies ir nugaros atlošo dalies), rasta juodos spalvos cheminių pluoštų, vienodų nustatytais požymiais su V. S. sportinių kelnių audeklo atitinkamais pluoštais (b.l.87);
-ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio „Alfa Romeo“ galinės sėdynės sėdimosios dalies, rastas šviesiai mėlynos spalvos cheminis pluoštas, vienodas nustatytais požymiais su V. S. sportinių kelnių detalių pluoštais (b.l.88).
Iš 2.5 „Pluoštų tyrimo rezultatų apibendrinimo“ matyti, kad:
-ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio „Alfa Romeo“ priekinės keleivio sėdynės nugaros atlošo dalies ir nuo vairuotojo sėdynės sėdimosios dalies, rasta mėlynos spalvos poliesterinių pluoštų, vienodų su D. M. striukės audeklo atitinkamais pluoštais;
-ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio „Alfa Romeo“ sėdynių, rasta baltos spalvos medvilnės ir lino pluoštų su juodos spalvos marginimo dažų dalelėmis pluošto paviršiuje, vienodų su D. M. kelnių audeklo atitinkamais pluoštais;
-ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio „Alfa Romeo“ galinės sėdynės (sėdimosios dalies ir nugaros atlošo dalies), rasta juodos spalvos poliesterinių pluoštų, vienodų su V. S. sportinių kelnių audeklo atitinkamais pluoštais;
-ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio „Alfa Romeo“ galinės sėdynės sėdimosios dalies, rasta šviesiai mėlynos spalvos poliesterinis pluoštas, vienodas su V. S. sportinių kelnių detalių pluoštais (b.l.90).
Iš 3.1 „Stiklo tyrimo“ matyti, kad ant tyrimui pateiktos D. M. striukės yra virš šimto stiklo mikrodalelių, kelnių ir nuokritose apie dvidešimt stiklo mikrodalelių. Toks kiekis stiklo mikrodalelių ant drabužių gali užkristi tik jiems esant labai arti stiklo dužimo zonos. Ant G. B. kelnių yra virš penkiasdešimt stiklo mikrodalelių, ant V. S. striukės rasta dvylika, ant kelnių penkiolika stiklo mikrodalelių. Dvi stiklo mikrodalelės, rastos ant V. S. striukės ir viena ant kelnių, turi juodos spalvos stiklo emalės fragmentą. Stiklo emale dengiami priekiniai ir galiniai automobilių stiklų kraštai jų tvirtinimo į kėbulą vietose (b.l.90-91).
Remiantis birių (smulkių) medžiagų pavyzdžio paėmimo taisyklėmis, buvo ištirta dvidešimt stiklo mikrodalelių nuo D. M. striukės ir dvidešimt nuo kelnių. Lūžio rodiklio reikšmės pasiskirstė į dvi grupes – didesnės dalies stiklo mikrodalelių vidutinė lūžio rodiklio reikšmė yra vienoda su dalies dalelių – tame tarpe ir dalelių su stiklo emale, paimtų nuo lipnių juostų – nuo vairuotojo sėdynės, stiklu. Mažesnioji dalis dalelių yra vienoda su antrąja stiklo dalelių, paimtų nuo lipnių juostų – nuo vairuotojo sėdynės – grupe. Įvertinus tyrimo rezultatus ir įvykio aplinkybes, galima teigti: ant D. M. drabužių (striukės ir kelnių) yra labai daug automobilio priekinio lango stiklo mikrodalelių ir daug automobilio šoninių langų stiklų mikrodalelių; ant V. S. striukės ir kelnių yra automobilio šoninių stiklų mikrodalelių ir kelios automobilio priekinio stiklo mikrodalelės (b.l.91).
Iš „Tyrimo rezultatų apibendrinimo“, sprendžiant D. M. drabužių ir automobilio „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdynių, kontakto klausimą, reikalavimai tenkinami iš dalies: ant lipnių juostų su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo sėdynės rastas didesnis skaičius pluoštų, vienodų su D. M. kelnių pluoštais, nei ant kitų sėdynių. Be to, ant vairuotojo sėdynės rasta po vieną pluoštą, vienodą su D. M. striukės audeklo atitinkamais pluoštais; ant D. M. drabužių (striukės ir kelnių) yra labai daug priekinio automobilio lango stiklo mikrodalelių ir daug automobilio „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo sėdynės, yra automobilio priekinio lango stiklų mikrodalelių. Įvertinus nustatytų požymių visumą, daroma išvada: yra tikimybė, kad D. M. drabužiai kontaktavo su automobilio „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo sėdyne, nuo kurios lipniomis juostomis nurinktos mikrodalelės pateiktos tirti (b.l.94-95).
Išvadoje nurodyta, ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo sėdynės sėdimosios dalies, rasta mėlynos spalvos poliesterinių pluoštų, vienodų su D. M. striukės audeklo atitinkamais pluoštais.
Ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinės sėdynės (sėdimosios dalies ir nugaros atlošo dalies), rasta juodos spalvos poliesterinių pluoštų, vienodų su V. S. sportinių kelnių detalių pluoštais.
Tikėtina, kad G. B. džinsinės kelnės kontaktavo su automobilio Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekine keleivio sėdyne. Yra tikimybė, kad D. M. drabužiai kontaktavo su automobilio „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo sėdyne (b.l.96).
Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, plano, fotolentelės, matyti, jog užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2010-03-29 apie 00.10 val., Kaune, Kleboniškio g. ties stotele „(duomenys neskelbtini)“ (b.l.9-11, 14-23).
Iš transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolo matyti, kad užfiksuota automobilio „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninė būklė po eismo įvykio (b.l.7-10).
Iš 2014-05-14 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto matyti, kad:
- tikėtinas toks V. S. kūno sužalojimų mechanizmas: automobiliui nukritus ant priekinės dalies kairės – viršaus ir stogo priekinės dalies kairės pusės V. S. galėjo būti padarytas kairiojo žastikaulio lūžimas, žaizdos dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje. Tikėtina, kad tuo pačiu metu, V. S. nugara atsitrenkiant į apvirtusio automobilio deformuojamas salono dalis salono priekinės dalies viršuje (stogą ar statramstį), buvo padaryti kairės pusės šonkaulių lūžimai, plaučių plyšimai. Tolesnėje automobilio virtimo fazėje, automobiliui verčiantis ant ratų, V. S. kūnas išlindo iš salono (tikėtina per sudužusio priekinio stiklo angą) ir tolesnio virtimo metu buvo išsviestas iš automobilio į priekį, automobilio judėjimo kryptimi. Iškrentant iš automobilio, V. S. kūno apatinei daliai užkliūvant už automobilio dalių, buvo padaryti nubrozdinimai kojose;
- D. M. kūno sužalojimų mechanizmo nustatyti negalima, kadangi objektyviai matomų sužalojimų jam nenustatyta;
dėl duomenų stokos negalima detalizuoti konkrečių automobilio „Alfa Romeo 156", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalių, kuriomis buvo padaryti V. S. kūno sužalojimai ir D. M. galvos smegenų sukrėtimas;
- tikėtina, kad eismo įvykio metu automobilio salono priekyje, kairėje (vairuotojo vietoje) buvo V. S.;
- tikėtina, kad automobilio salono užpakalinėje dalyje eismo įvykio metu buvo objektyviai pastebimų sužalojimų nepatyręs D. M..
Tokiu būdu, iš bylos nagrinėjimo metu surinktų ir aukščiau aptartų objektyvių įrodymų visumos matyti, kad kaltinamasis D. M., nors ir buvo automobilio savininko sūnus ir būtent jis vairavo automobilį įvykio dieną, tačiau įvykio metu buvo automobilio keleivis, galimai sėdėjęs ant galinės automobilio sėdynės. Ši aplinkybė be kaltinamojo D. M., nukentėjusiojo G. B., liudytojos D. P. parodymų, tuo pačiu paaiškina ir vieno iš pagrindinių kaltinimo įrodymų - kaltinamojo rūbų mikrodalelių buvimą ant priekinės – vairuotojo automobilio sėdynės bei V. S., ilgesnį laiką važiavusio ant galinės automobilio sėdynės, rūbų mikrodalelių buvimą ant galinės automobilio sėdynės. Teismas sprendžia, kad abejoti nukentėjusiojo G. B. parodymais nėra pagrindo, o liudytoja D. P. teismo posėdžio metu pakankamai aiškiai paaiškino, kodėl ji klydo duodama pirminius parodymus. Ji neabejodama teismo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamasis D. M. - ne tas asmuo, kuris sėdėjo už automobilio vairo. Be to, pažymėtina, jog liudytoja tikrai galėjo suklysti, nes atpažinimas tokiu būdu, kokiu buvo padarytas - pateikiant vieno asmens dokumentą - neatitiko šiam procesiniam veiksmui keliamų reikalavimų.
Be to, kaip matyti iš surinktų įrodymų visumos, kaltinamajam D. M. priklausanti striukė buvo pakišta po žuvusiojo V. S. kūnu, kontaktavo su priekinio lango stiklo šukėmis jau po įvykio (beja, net neaišku, iš kur konkrečiai paimta ir kas ją konkrečiai atnešė), todėl priekinio stiklo mikrodalelių buvimo faktas ant kaltinamojo rūbų nėra pakankamas pagrindas jį pripažinti vairavus automobilį.
Atsižvelgiant į surinktų objektyvių įrodymų visumą sprendžiama, jog kompleksinės teismo medicinos-eismo įvykio ekspertizės išvados, jog - tikėtina, kad eismo įvykio metu automobilio salono priekyje, kairėje (vairuotojo vietoje) buvo V. S., o automobilio salono užpakalinėje dalyje eismo įvykio metu buvo objektyviai pastebimų sužalojimų nepatyręs D. M., yra pakankamai pagrįstos.
Baudžiamojoje teisėje turi būti vadovaujamasi principu in dubio pro reo, t.y. bet kokie neaiškumai turi būti aiškinami kaltinamojo naudai. Todėl teismas sprendžia, kad neesminiai prieštaravimai esminių bylos aplinkybių nekeičia.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad kaltinamasis D. M. nepadarė nusikalstamos veikos, todėl jis pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6d. išteisintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1dalies 1punktu, 297-307 straipsniais,
nusprendžia:
D. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 6 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.