- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-10
- Bylos Nr.
- e2SP-242-876/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-01457-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Pareiškėjas
- T. M., S. V.
- Kategorijos
- 2.6.38Taikos sutartis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų T. M. ir S. V. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2017 m. sausio 4 d. teisme priimtas pareiškėjų T. M. ir S. V. prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Šalies argumentai
Prašyme dėl taiko sutarties patvirtinimo nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos T. M. tėvas P. K.. T. M. tapus P. K. įpėdine paaiškėjo, jog T. M. negali paveldėti P. K. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadangi minėtam turtui taikoma bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) P. K. susituokė su B. K., kuri mirė (duomenys neskelbtini). 1999 m. kovo 24 d. buvo įregistruotos P. K. nuosavybės teisės į žemės sklypą (1999 m. kovo 17 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. P84.99-54 pagrindu). Šakių rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė P. K. ir B. K. santuoką, išspręsdamas sutuoktinių bendrai įgyto turto pasidalijimo ir kitus klausimus. Pažymėjo, kad Šakių rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini)sprendime konstatavo, jog P. K. ir B. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto neįgijo ir nustatė, koks turtas asmeninės nuosavybes teise priklauso B. K., tačiau dėl asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto P. K. teismas nepasisakė. Kadangi minėtas žemės sklypas įgytas santuokos metu, todėl preziumuojama, jog minėtas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau egzistuoja teisinis pagrindas minėtai prezumpcijai nuginčyti, kadangi prie žemės sklypo B. K. neprisidėjo, šis buvo įsigytas iš asmeninių P. K. lėšų. Be to, minėtu žemės sklypu P. K. naudojosi dar nuo 1979 m. balandžio 27 d., kada šis sklypas Sutartimi apie žemės sklypo perdavimo individualinio gyvenamojo namo statybai kaimo vietovėje ir Lietuvos Respublikos Šakių rajono Sintautų apylinkės tarybos 1992 m. balandžio 15 d sprendimu dėl papildomo žemės išskyrimo prie esamo sklypo buvo išskirtas ir perduotas naudotis P. K., kuris vėliau, 1999 m. kovo 17 d. šį žemės sklypą išpirko iš valstybės. Taip pat nurodė, kad B. K. neturėjo pretenzijų į žemės sklypą. Tai patvirtina tai, jog P. K. ir B. K. santuoka buvo nutraukta patvirtinus tarp šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje pati B. K. savo parašu patvirtino, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto su P. K. neįgijo. Pažymėjo, kad šalys pasinaudodamos savo teise visus esamus ir ateityje galinčius kilti nesutarimus išspręsti taikiai ir taip užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui, sudarė taikos sutartį, kadangi S. V. pripažįsta, jog žemės sklypas priklauso P. K. asmeninės nuosavybės teise.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas visiškai.
Pagal CK 6.156 straipsnį, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Kreipiantis į teismą turi būti išreikšta šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties patvirtinimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXXIX skyriuje (CPK 579-582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka.
Šalių prašymas patvirtinti taikos sutartį ir pateiktos taikos sutarties sąlygos imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja, nei vienos iš šalių teisėms ir teisėtiems interesams žalos nedaro. Šalys patvirtino, kad taikos sutarties patvirtinimo pasekmės joms yra žinomos ir suprantamos, todėl pateikta taikos sutartis teismo tvirtintina (CPK 42 straipsnis, CK 6.985 straipsnio 1 dalis).
Šalims išaiškinama, kad patvirtinta taikos sutartis prilygsta teismo sprendimui ir jos nevykdymo atveju gali būti vykdoma priverstinai (CPK 584 straipsnio 4 punktas, CK 6.985 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtinta taikos sutartis, ir kuriai nors iš sutarties šalių nevykdant taikos sutarties, kita sutarties šalis įgyja teisę kreiptis į teismą su rašytiniu pareiškimu dėl vykdomojo rašto išdavimo, o teismui išdavus vykdomąjį raštą, pateikti šį vykdomąjį dokumentą antstoliui, kad šis pradėtų priverstinį taikos sutarties vykdymą (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas, 588 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 1, 3 dalys, 650 straipsnio 1 dalis).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 290 - 291 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
šalių prašymą tenkinti visiškai.
T. M. ir S. V., sudarytą taikos sutartį, patvirtinti tokiomis sąlygomis:
T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. vietos adresas: (duomenys neskelbtini), ir S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. vietos adresas: (duomenys neskelbtini), toliau abi kartu vadinamos šalimis, atsižvelgdamos į tai, jog: P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) ir B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), buvo sudarę santuoką nuo (duomenys neskelbtini); aukščiau aprašytos santuokos metu, (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotos P. K. nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas); Šakių rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukdamas P. K. ir B. K. santuoką nenustatė žemės sklypo nuosavybės teisinio režimo; T. M. yra mirusio P. K. įpėdinė, o S. V. - mirusios B. K. įpėdinė, kurios siekia nustatyti žemės sklypo nuosavybės teisinį režimą, todėl šalys, niekieno neverčiamos ir laisva valia, sudarė šią sutartį dėl žemės sklypo nuosavybės teisinio režimo nustatymo (toliau - sutartis):
1. Šalys pripažįsta, kad P. K. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P84/99-54 įgijo asmeninės nuosavybės teise ir žemės sklypas yra P. K. asmeninė nuosavybė.
2. Šalys susitaria, jog teismui patvirtinus šią sutartį viena kitai jokių pretenzijų, susijusių su žemės sklypu ir nuosavybės teisėmis į jį, neturės ir nereikš.
3. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos ir išaiškintos taikos sutarties sudarymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnio 1 dalyje (teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią).
4. Ši sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, po vieną įteikiant kiekvienai šaliai, o vienas egzempliorius teikiamas Šakių rajono apylinkės teismui tvirtinti.
Ši nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.