- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-22
- Bylos Nr.
- 2A-671-345/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Algirdas Auruškevičius, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- Šalčininkų rajono savivaldybės
- Advokatai
- Vitoldas Petravičius
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
kolegijos posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. S. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimo pagal ieškovės L. S. ieškinį Šalčininkų rajono savivaldybei ir likviduojamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės Šalčininkų rajono savivaldybės priskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokestį nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2008 m. spalio mėn., kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir išeitinę išmoką, tai yra iš viso 31537,72 Lt; 12229,98 Lt delspinigių nuo 2006 m. spalio 8 d. iki 2009 m. spalio 7 d. bei vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką.
Šalčininkų rajono apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš likviduojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovės naudai 31537,72 Lt uždelsto sumokėti darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir išeitinės išmokos; 23325 Lt priskaičiuotą vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 24 d. ir 5190,79 Lt delspinigių. Priteisė iš likviduojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės naudai 1802 Lt žyminį mokestį.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 20009 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai bei priteisti iš atsakovo Šalčininkų rajono savivaldybės ieškovės naudai visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodo, kad Šalčininkų rajono savivaldybė už laikotarpį nuo 2005 m. lapkričio l d. iki 2006 m. rugsėjo l d. sumokėjo ieškovei 8 205,42 Lt darbo užmokesčio, tai rodo, kad tarp Šalčininkų rajono savivaldybės ir ieškovės buvo sudaryta darbo sutartis, kurią atsakovė iš pradžių vykdė, o po to ją pažeidė, nes neesant jokio teisinio pagrindo neįvykdė savo prisiimtos pareigos - mokėti ieškovei darbo sutartyje sutartą atlyginimą už atliktą darbą. Teismas neatsižvelgė į faktines darbo sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties šalių bei trečiojo asmens specialųjį teisinį statusą - „likviduojama", jų tarpusavio santykius, jų subjektyvias savybes bei kitas konkrečioje situacijoje reikšmingas aplinkybes.
Be to, ieškovė nurodo, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas ex officio pakeitė trečiąjį asmenį atsakovu tik tuomet kai bylos nagrinėjimas iš esmės jau buvo baigtas (ieškovei to nežinant), t.y. tuomet kai teisėja išėjo į sprendimų priėmimo kambarį priimti skundžiamo sprendimo, nors LR CPK 414 str., tokios galimybės nenumato.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Šalčininkų rajono savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog su apeliacinio skundo argumentais nesutinka, kadangi Šalčininkų rajono savivaldybė neturėdama jokių santykių su likviduojama UAB „Jarašiūnų komunalinis ūkis“ negali būti atsakove, UAB „Jarašiūnų komunalinis ūkis“ akcininkė yra Šalčininkų rajono savivaldybės taryba. Ieškovė į pareigas buvo paskirta Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendimu, taip pat ji ir nutraukė darbo sutartį su ieškove. Byloje dėl vadovo (likvidatoriaus) atleidimo iš darbo atsakovu gali būti ne akcininkas, o uždaroji akcinė bendrovė.
Be to, nurodo, kad nesutinka su ieškovės samprotavimu dėl darbdavio sąvokos šioje byloje. Šalčininkų rajono savivaldybes taryba, kaip bendrovės akcininke, paskyrė ieškovę į pareigas. Bet darbdavio organai, nepaisant to, kad būtent per juos darbdavys įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina, nėra tiesioginiai tarp darbo sutarties šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, o yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių – darbdaviu. Nuo paskyrimo likvidatorius įgyja bendrovės vadovo ir valdybos teises ir pareigas. Šalčininkų rajono savivaldybės taryba, kaip bendrovės akcininke, neturėjo teises mokėti ieškovei L. S. darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto lėšų, kadangi tai prieštarauja Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymui, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėms, patvirtintoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr.543.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1d.). Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Šalčininkų rajono savivaldybės taryba, būdama vienintele UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke ir vadovaudamasi LR akcinių bendrovių įstatymu, 2005 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. T-814 nusprendė likviduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei paskirti ieškovę bendrovės likvidatoriumi. Šio sprendimo pagrindu 2005 m. spalio 12 d. su ieškove buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. 604, nustatant jai 2 MMA darbo užmokesčio dydį ir 4 valandų darbo dienos trukmę. Šalčininkų rajono savivaldybė už laikotarpį nuo 2005 m. lapkričio 1 d. iki 2006 m. rugsėjo 1 d. sumokėjo ieškovei 8205,42 Lt darbo užmokesčio, tačiau nuo 2006 m. rugsėjo mėn. atlyginimas ieškovei nebuvo mokamas, todėl 2008 m. spalio 1 d. darbo sutartis su ieškove pagal jos prašymą buvo nutraukta LR DK 128 str. numatytu pagrindu. Pagal šalių sudarytą darbo sutartį darbuotojas įsipareigojo atlikti sulygtą darbą, o darbdavys įsipareigojo mokėti darbo užmokestį už atliktą darbą (LR Darbo sutarties įstatymo 3 str.).
Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal LR DK 141 str. 1 d. darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymas ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Pagal LR DK 141 str. 2 d. darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Iš ieškovės pateiktų pažymų apie jos nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. spalio 2 d. priskaičiuotą darbo užmokestį, taip pat darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščio matyti, jog atleidimo dieną ieškovei liko neišmokėta 31537,72 Lt darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir išeitinės išmokos.
Be to, pagal LR DK 141 str. 3 d. nuostatas, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Iš ieškovės ir atsakovų atstovių paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, jog nutraukus su ieškove darbo sutartį, buvo pažeista pareiga visiškai atsiskaityti su ieškove. Todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą laiką priteisimo. Vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas vadovaujantis LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintos Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos 3.1 p., 3.3 p. ir 6 p. nuostatomis. Pagal ieškovės darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštį ieškovės priskaičiuotas darbo užmokestis už 2008 m. liepos – rugsėjo mėn. sudarė 4800 Lt (1600 Lt+1600 Lt+1600 Lt) Lt. Ši suma dalijama iš 64 faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus, todėl ieškovės vidutinį darbo dienos užmokestį sudaro 75 Lt. Ši suma dauginama iš 524 darbo dienų skaičiaus už uždelsimą atsiskaityti nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. spalio 22 d., tai yra iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Todėl ieškovės naudai priteistina 39300 Lt priskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. spalio 22 d., tai yra iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Tačiau, teisėjų kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovė, turinti atlyginti ieškovei neišmokėtą darbo užmokestį, kompensacijas už nepanaudotas atostogas ir išeitines išmokas bei vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, yra likviduojama UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi šią prievolę turi darbdavys. Lietuvos Auškčiausiasis Teismas nurodo, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys – suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (LR DK 95 str.). Darbo sutarties šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija arba kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal LR DK 14 str. turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą (LR DK 16 str. 1 d.). Darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo organus ir administraciją; šie organai formuojami ir veikia pagal įstatymus ir darbdavių veiklos dokumentus (LR DK 14 str. 2 d.). Taigi darbo sutarties pagrindu materialinis teisinis darbo santykis susiklosto tarp darbuotojo ir darbdavio. Šio materialinio teisinio santykio šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Darbdavio organai, nepaisant to, kad būtent per juos darbdavys įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina, nėra tiesioginiai tarp darbo sutarties šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, o yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių – darbdaviu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. viešoji įstaiga „Vilniaus butai“ bylos Nr. 3K-7-161/2009).
Šalčininkų rajono taryba 2005 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. T-814 nusprendė likviduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos likvidatore paskyrė ieškovę. Šalčininkų rajono savivaldybė 2005 m. spalio 12 d. pasirašė terminuotą darbo sutartį su ieškove L. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo laikotarpiui. Šalčininkų rajono taryba darbo užmokestį pervesdavo į banko sąskaitą. Ieškovei pateikus prašymą Šalčininkų rajono savivaldybei nutraukti 2005 m. spalio 12 d. darbo sutartį, pastaroji 2008 m. rugsėjo 30 d. terminuotą darbo sutartį su ieškove nutraukė.
Remiantis išdėstytais motyvais ir bylos faktais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės darbdavys buvo Šalčininkų rajono savivaldybė.
Primos instancijos teismas 2009 m. spalio 21 d. nutartimi trečiąjį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukė dalyvauti byloje antruoju atsakovu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad šalys civiliniame procese dažniausiai yra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyviai (atvejai, kai šalys civiliniame procese nėra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyviai yra tada, kai, pavyzdžiui, ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo, ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, ieškinys pagal LR CPK 49 str. pareikštas siekiant apginti viešąjį interesą ir pan.). Ieškovas, ieškinyje suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, šalį ir šiai nukreipia savo reikalavimą. Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. N. v. M. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-56/2007). Darbo bylas teismas nagrinėja laikydamasis bendrųjų LR CPK taisyklių, atsižvelgdamas į LR CPK IV dalies „Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai“ XX skyriaus „Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai“ ir kituose įstatymuose nustatytas išimtis (LR CPK 410 str.). Vienas iš svarbių darbo bylų nagrinėjimo ypatumų – teismo vaidmuo, kurį reglamentuoja LR CPK 414 str.. Pagal šią teisės normą teismo vaidmuo tokiose kaip nagrinėjama darbo bylose yra aktyvus (LR CPK 410 str. 2 d.). Šioje byloje aktuali LR CPK 414 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylą pagal darbuotojo ieškinį, nustato, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, tai turi teisę savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrąjį atsakovą. Dėl šios teismo teisės, atkreiptinas dėmesys į bendrąsias tokio instituto taisykles, būtent iš kurių išimtį nustato aptariama specialioji teisės norma. Pagal LR CPK 45 str., reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. N. v. UAB „Lietuva Statoil“, bylos Nr. 3K-3-465/2006). Darbo byloms LR CPK 414 str. 2 d. nustato papildomą netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu procedūrą. Jeigu teismas, nagrinėdamas darbo bylą, nustato, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, ir jeigu netinkamo atsakovo pakeisti tinkamu nėra galimybės pagal LR CPK 45 str. taisykles ieškovo sutikimu, tai teismas turi teisę savo iniciatyva įtraukti tinkamą atsakovą kaip antrąjį atsakovą ir tik po to nagrinėti bylą iš esmės. Atitinkamai aptariama specialioji teisės norma taikoma ir tuo atveju, kai teismas, nagrinėdamas darbo bylą, nustato, kad atitinkama ieškinio dalis pareikšta ne tam atsakovui, kuris turi atsakyti pagal tą ieškinio dalį. Pažymėtina, kad, skirtingai nuo bendrųjų netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu taisyklių, antrojo atsakovo įtraukimo dalyvauti darbo byloje galimybė nesaistoma ieškovo sutikimo, tokiu atveju darbo byloje dalyvauja du atsakovai, t. y. atsakovo pusėje atsiranda procesinis bendrininkavimas.
Pažymėtina, kad tiek LR CPK 45 str. 1 d., tiek ir 414 str. 2 d. kaip viena iš šių teisės normų taikymo sąlygų nurodyta tai, kad teismas atitinkamų veiksmų turi teisę imtis tada, kai nagrinėdamas bylą nustato, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti. Ši sąlyga grindžiama civilinio proceso tikslais, koncentruotumo, ekonomiškumo principais, teismo pareiga rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir tinkamu bylos išnagrinėjimu. Ja iš dalies ribojamas proceso šalių dispozityviškumas. Dėl to teismas, byloje nenustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, neturi teisės disponuoti aptariamose teisės normose įtvirtintomis teisėmis dėl atsakovo pakeitimo arba antrojo atsakovo įtraukimo. Tačiau, teisėjų kolegija, kaip jau anksčiau pasisakė, daro išvadą, jog atsakovu šioje byloje turėjo būti ieškovės darbdavys – Šalčininkų rajono savivaldybė.
Atsakovo argumentas, jog atsakove byloje turi būti ne Šalčininkų rajono savivaldybė, o likviduojama UAB „(duomenys neskelbtini)“, jog byloje dėl vadovo (likvidatoriaus) atleidimo iš darbo atsakovu gali būti ne akcininkas, o uždaroji akcinė bendrovė, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, teisės normomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nusprendė, jog atsakovas yra Šalčininkų rajono savivaldybė. Kaip jau minėta, pagal darbo sutartį, kurią pasirašė darbdavys ir darbuotojas, t.y. atsakovas ir ieškovė, darbuotojas įsipareigojo atlikti sulygtą darbą, o darbdavys įsipareigojo mokėti darbo užmokestį už atliktą darbą (LR Darbo sutarties įstatymo 3 str.).
Taip pat atsakovas nurodė, jog Šalčininkų rajono savivaldybės taryba, kaip bendrovės akcininkė, neturėjo teisės mokėti ieškovei darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto lėšų, kadangi tai prieštarauja LR biudžeto sandaros įstatymui, LR valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėms, patvirtintoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr.543. Teisėjų kolegija, pažymi, jog Šalčininkų rajono savivaldybė su ieškove sudarė darbo sutartį, pagal kurią įsipareigojo mokėti 2 MMA. Pagal šią sutartį Šalčininkų rajono savivaldybė už laikotarpį nuo 2005 m. lapkričio 1 d. iki 2006 m. rugsėjo 1 d. ieškovei mokėjo numatytą atlyginimą. Minėtos sutarties teisėtumas nėra užginčytas, todėl Šalčininkų rajono savivaldybė turėjo pareigą ieškovei – darbuotojai pagal sutartį – mokėti darbo užmokestį iki 2008 m. spalio 1 d., kai darbo sutartis su ieškove pagal jos prašymą buvo nutraukta LR DK 128 str. numatytu pagrindu.
Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių bei jų atstovų pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialines teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl pirmos instancijos teismo sprendimas keistinas tenkinant ieškininius reikalavimus iš atsakovo Šalčininkų rajono savivaldybės.
Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės atstovo apeliacinėje instancijoje laiko sąnaudas – apeliacinio skundo surašymas bei pateikimas, dalyvavimas teismo posėdyje (1 val. 20 min.) bei LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, atsižvelgdama į pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ieškovės naudai iš atsakovo priteisia 2560 Lt.
Iš atsakovo Šalčininkų rajono savivaldybės priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos – 7,60 Lt (LR CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 2 p., kolegija,
nutarė:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo dali, kuria ieškovei L. S. priteista 31537,72 Lt uždelsto sumokėti darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir išeitinės išmokos; 23325 Lt priskaičiuotą vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2008m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 24 d. ir 5190,79 Lt delspinigių, panaikinti.
Ieškovės L. S. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui Šalčininkų rajono savivaldybei į.k. 1988675386 dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo patenkinti. Priteisti iš Šalčininkų rajono savivaldybės ieškovės L. S. naudai 31537,72 Lt neišmokėto užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir išeitinės išmokos, 39300 Lt priskaičiuotą vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką ir 5190,79 Lt delspinigių.
Priteisti iš atsakovo Šalčininkų rajono savivaldybė ieškovės L. S. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2560 Lt.
Ieškovės L. S. ieškinį likviduojamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais atmesti.
Priteisti iš atsakovo Šalčininkų rajono savivaldybės valstybei 7,60 Lt pašto išlaidų.