- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-25
- Bylos Nr.
- P-261-21-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Artūras Drigotas
- Pareiškėjas
- O. Z.
- Kategorijos
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Artūro Drigoto,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo O. Z. prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. N63-690/2010.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. kovo 25 d. nutarimu O. Z. pripažino kaltu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo ir skyrė galutinę subendrintą nuobaudą –– 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Šalies argumentai
O. Z. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nutarimo dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir galutinės subendrintos nuobaudos skyrimo, pripažinti jį kaltu pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį, atitinkamai paskiriant galutinę administracinę nuobaudą, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 9 d. nutartimi O. Z. apeliacinį skundą atmetė kaip ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nutarimą O. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje paliko nepakeistą.
II.
O. Z. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.
Šalies argumentai
Prašyme nurodė, kad po apeliacinio skundo pateikimo buvo gautas atsakymas iš bendrojo pagalbos centro, kuriuo buvo atsisakyta pateikti informaciją apie policijos kvietimus 2009 m. vasario 9 d. Atsakyme taip pat buvo nurodyta, kad atsakymas galėtų būti pateiktas teismui pagal užklausimą. Tačiau teismas neinformavo apelianto apie teismo posėdį. Kadangi teismo posėdžio data apeliantui nebuvo žinoma, jis negalėjo pateikti teismui reikšmingos informacijos. Teisingam bylos išnagrinėjimui turėjo įtakos ir informacija apie O. Z. šeimyninę padėtį, darbo užmokestį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Procesą atsisakytina atnaujinti.
Teismo sprendimu išsprendus šalių ginčą, įsiteisėjęs sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Tačiau ABTĮ 153 straipsnis numato specialią teismo sprendimo revizavimo procedūrą, tai yra proceso atnaujinimą. Tačiau šis institutas yra ribojamas tam tikrais ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas esant šioje normoje nurodytiems pagrindams. ABTĮ 157 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad prašymas turi būti motyvuotas. Nustatyti pagrindai bei prašymo turinys įpareigoja asmenį, paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str.1 d.).
Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, kuris numato, kad procesas atnaujinamas kai pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Materialinės teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teisėje įtvirtinta abstrakčią elgesio taisyklę. Teisės taikymo metu nustatomas teisės subjekto teisinis statusas arba konkrečios jo teisės ir pareigos, esant pažeidimui taikytinos sankcijos.
Pažymėtina, kad siekiant atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, materialinės teisės normų pažeidimo konstatavimas turi būti akivaizdus. Pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš O. Z. prašymo turinio, jis ginčija ne konkrečios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo taikyto įstatymo normos aiškinimą ir taikymą, o iš esmės nesutinka su faktinių bylos aplinkybių vertinimu, mano, kad teismas neįvertino visų administracinio teisės pažeidimo bylai reikšmingų aplinkybių, tačiau tai nelaikytina proceso atnaujinimo administracinėje byloje pagrindu.
Kadangi kitų ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų pareiškėjas nenurodė, todėl darytina išvada, jog pareiškėjo prašymas nėra pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, dėl ko jis netenkintinas ir procesas šioje byloje neatnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija.
nutaria:
atsisakyti atnaujinti procesą pagal O. Z. prašymą.
Nutartis neskundžiama.