Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kurioje A. C., asm.kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1993-02-25 Šakiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, mokosi Šakių Varpo vidurinės mokyklos 11 klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. C. 2010 m. rugpjūčio 27 d. apie 24 val. bendrabučio, esančio adresu Bažnyčios g. 21, Šakių mieste, laiptų aikštelėje, tyčia, kumščiais ir kojomis sudavė mažiausiai septynis smūgius į įvairias kūno vietas M. A., tuo padarydamas jam poodines kraujosrūvas dešinės akies vokuose – skruostuose – nosyje, dešinės akies obuolio pogleivinę kraujosruvą, poodines kraujosruvas nosyje – kairės akies vokuose, dešiniame žande – lūpose, kairės ausies kaušelyje – spenio srityje, dešinės alkūnės sąnaryje – žąste, viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimus kairiame smilkinyje, gilius odos nubrozdinimus ausies kramslyje, kraujosruvą kairės ausies būgnelyje, galvos smegenų sukrėtimą, nosies kaulų lūžimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. C. kaltu neprisipažino, nurodė, kad buvo konfliktas, bet kad agresyviai elgėsi ir sumušė neprisipažįsta, teigia, kad jis gynėsi. A. C. nurodė, kad sudavė vieną kartą į veido sritį. 2010-08-27 dalyvavo miesto šventėje, jam paskambino mergina nepažįstama ir pasiūlė susitikti bendrabutyje, kur jie nuėjo tryse. Lipant laiptais susitiko tris jaunuolius, su kuriais prasilenkdami užkliuvo pečiais. Kilo konfliktas, vaikinai jam sakė: „Ką nepraeini?“. Jis atsakė, kad gal galima be problemų. Jis buvo su D. D. ir E. G.. Jiems einant į bendrabutį, prieš juos niekas nėjo. Albrektą pažįsta tik iš matymo. Jis sudavė vieną smūgį į veido sritį ir tada pabėgo. Kas buvo sužalota nukentėjusiajam po smūgio, jis nežino. Prie jo pribėjo draugai padėti, nes tie kiti vaikinai buvo trys, o jis vienaas. Tie trys jaunuoliai visi liko tame pastate. Jis sudavė tik M., tarp jų daugiau sužalotų nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

A. C. padaryta nusikalstama veika įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Nukentėjusysis M. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2010-08-27 tarp 24 ir 1 val. vykstant koncertui miesto šventėje, jie ėjo į tą pastatą iš paskos ėjo jaunuolių grupė, kurie iš jų šaipėsi. Jie užlipo laiptais, A. pribėgo ir pradėjo koliotis, po to A. sudavė vieną smūgį. Jie buvo užlipę hole į antrą aukštą. Kai Arminas sudavė vieną smūgį jis prirėmė A. prie sienos ir ramino, kad baigtų konfliktą. Kur tuo metu dingo D. ir M., jis nematė. Jam iš nugaros vienas, ar du paėmė už rankų, užlaužė, tada A. smogė į veidą, jis kažkiek suklupo, tada prasidėjo spardymas. Po to jie visi nuėjo į viršų, o jis nulipo žemyn ir priėjęs prie lango bandė nusivalyti kraują. Tuo metu išgirdo, kad vaikinai lipa žemyn. Atsisukęs pamatė, kad Arminas bėga prie jo ir pradėjo koliotis. Tada dar sudavė du smūgius, po ko jis parvirto ir jį pradėjo spardyti. Paskui jie truputį atsitrukė, tada jis pabėgo. Nosį jam sulaužė tuo metu, kai jis parkrito, ir jam spyrė. Šalia jo tuo metu buvo A., o kitas A. draugas ramino ir sakė, kad jau baigtų, užteks. Kai jis buvo ligoninėje A. jam skambino ir mėgino grasinti. Pirmą smūgį jam sudavė A., tuo metu, kai jis buvo A. prispaudęs prie sienos, kad nemuštų M.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. G. nurodė, kad jis D. ir C. susitiko parke. Tuo metu paskambino C. mergina ir jie nuėjo į bendrabutį. A. lipo į antrą aukštą, o jie liko hole laukti. Iš antro aukšto lipo trys jaunuoliai žemyn ir tarp pirmo ir antro aukšto, toje aikštelėje, A. vienas užkabino su pečiu ir paklausė, ar jis nepraeina. A. atsakė, kad viskas gerai, gali apseiti be problemų. Tas vaikinas užsimojo, tada A. davė vieną smūgį ir ant jo puolė kiti du. Tada A. rankomis juos pastūmė ir visi išbėgo lauk. Jiems einant į bendrabutį prieš juos niekas nėjo, niekas A.i nesakė baigti muštis. A. nebuvo sužalotas. Kuris vaikinas su pečiu užkabino A. , jis nematė. A. ėjo vienas, o prieš jį atėjo trys jaunuoliai, todėl jis nemano, kad A. būtų juos užkabinėjęs. A. sudavė vieną smūgį ir jie pabėgo. Nukentėjęs nugriuvo po smūgio. A. sudavė tas, kuris jį pečiu užkliuvo. Po to smūgio A. sudavė smūgį nukentėjusiajam, kuris nukrito. A. norėjo A. draugai pagriebti, tada A. atsispyrė nuo jų ir jie išbėgo pro duris vedančias į kiemą.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. M. nurodė, kad jis tą vakarą buvo išgėręs ir mažai ką prisimena. Jam kažkas trenkė, bet kas nežino. Kas pradėjo konfliktą, nežino. Į bendrabutį ėjo su V., vėliau apie įvykį jam papasakojo V.

Teismo posėdžio metu D. V. nurodė, kad jis M. ir M. susitiko parke, nuėjo link bendrabučio. Iš paskos jiems ėjo grupelė jaunuolių, kurie juos užgauliojo. Įėjo į bendrabutį, jiems iš paskos įėjo ta grupelė vaikinų. Kilo konfliktas. Jis traukė M., o M. buvo pasigavęs A. Kas buvo toliau, jis nežino. Kiek tų kitų asmenų buvo, negali tiksliai paskyti, gal 5-6. M. su A. buvo susikibę. Nuo ko gavo smūgį M., jis nežino, nematė, nes buvo tamsu. Kai ėjo į bendrabutį A. buvo sveikas, o paskui atrodė baisiai. Jis matė, kaip M. sudavė smūgį į petį, į galvą. A. buvo prispaudęs M. prie sienos, ką kalbėjo negirdėjo. Jis M. išsivedė, matė, kad konfliktinė situacija, nenorėjo muštis. M. nesiorentavo dėl smūgio, todėl jį išsivedė į lauką. M. buvo smūgis suduotas pačiame pirmame aukšte, toje aikštelėje ties laiptais. A. su C. buvo susikabinę taip pat pirmame aukšte prie pirmųjų laiptų.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. D. nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio mėn. su E susitiko ir nuėjo į parką, kur susitiko su A. Buvo šventėje iki vakaro. Paskui paskambino C. kažkas ir pasiūlė susitikti bendrabutyje. Jie nuėjo. Jie laukė hole, o C. lipo į viršų, o iš viršaus į apačią lipo trys vyrukai. Jie užkabino A. su pečiu, kažkuris iš jų puolė A. A. griūdamas sudavė smūgį vienam, o kitus du nuspyrė ir jie visi išbėgo iš bendrabučio. Konfliktas buvo tik tarp A. ir kažkurio vaikino. A. trenkė pirmas, nes jam užsimojo trenkti tas vaikinas. A. pataikė į veido sritį. Tuo metu jie buvo apačioje, o A. buvo palipęs laiptais. Konfliktas vyko aikštelėje, truputį palipus laiptais. Tie vaikinai norėjo pulti, tai A. nuspyrė juos ir jie išbėgo į lauką. Jie visi kartu išbėgo iš bendrabučio. Jis ir jo draugas konflikte nedalyvavo, jie išbėgo išsigandę pro duris į kiemą. Prieš juos niekas pro tas duris neišėjo. Tie vaikinai liko pastate, kai jie išbėgo. Kai A. sudavė smūgį, tai tuo metu niekas neparkrito. Tie asmenys, kurie puolė ant A. tai jie pirmi spyrė, jie stovėjo, nebuvo nuvirtę.

Specialisto išvadoje Nr. G368/10(10) nurodoma, kad M. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, ranka, kumščiu, koja ir pan., sužalojimai padaryti mažiausiai septynių smūgių ir trauminių poveikių pasekoje. (t. 1, b.l. 16-17).

Specialisto paaiškinime nurodoma, kad M. A. nustatyti sužalojimai visi kartu ir kiekvienas atskirai yra kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir galėjo gautis tik suduodant tiesioginius smūgius: ranka, kumštimi, koja. Nosies kaulų lūžimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris galėjo gautis vieno smūgio pasekoje. Nosies kaulų lūžimas galėjo būti padarytas suduodant kumštimi į veido sritį. (t. 1, b.l. 18).

Akistato protokole užfiksuoti M. A. ir A. C. parodymai (t. 1, b.l. 97-100).

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti A. C. duoti parodymai įvykio vietoje. (t. 1, b.l. 101-105).

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad A. C. įvykdė nusikalstamą veiką.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Kaltinamajame akte nurodytos įvykio faktinės aplinkybės, kurios atitinka BK 138 str. 1 d. A. C. iš dalies ginčija sudavęs nukentėjusiajam, teigia, kad jis tik gynėsi, tačiau tokie teisiamojo parodymai neatitinka bylos aplinkybių. Teismo posėdžio metu ir viso ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. A. davė nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtino liudytojai D. V., M. M.. Nukentėjusysis M. A. nurodė, kad pirmas smūgį sudavė draugui M., po to pats nukentėjusysis laikė A. prispaudęs, kad šis neturėtų galimybės daugiau suduoti. Tuo metu smūgis buvo suduotas ir jam. Tuo metu jo draugai D. ir M. pasišalino. Po jam suduotų smūgio jis suklupo. Šiuos parodymus patvirtina ir liudytojas D. V., kuris nurodė, kad buvo suduotas smūgis M., po kurio jis su M. išėjo iš namo. Pats matė, kad M. buvo susikibęs su A., taip pat matė, kaip buvo suoduoti smūgiai M. į petį, į galvą. Liudytojas M. M. nurodė, kad neprisimena visų įvykio aplinkybių, tačiau patvirtino, jog to vakaro įvykių metu jam buvo suduota. Kaip matyti šie įrodymai patvirtina, jog nukentjėusysis M. A. nurodė teisingas ir nuoseklias įvykio aplinkybes. Tuo tarpu pats kaltinamasis ir liudytojai E. G. ir D. D., teigė, jog nukentėjusiajam A. sudavė tik vieną smūgį gindamasis. Kaltinamojo ir šių liudytojų parodymai iš esmės sutampa, tačiau nustatyti ir neaitikimai, kurie kelia abejonių dėl šių parodymų patikimumo. Pats A. C. teismo posėdžio metu nurodė, kad sudavė vieną smūgį M. ir pabėgo, daugiau sužalotų asmenų nebuvo. Liudytojas E. G. nurodė, kad A. sudavė vieną smūgį, po kurio nukentėjęs nugriuvo, tuo tarpu liudytojas D. D. taip pat nurodė, kad A. sudavė vieną smūgį, po kurio niekas nenugriuvo, visi stovėjo. Be to, atkreitpinas dėmesys, jog šie parodymai prieštarauja ne tik kitiems parodymamas, tačiau ir specialisto išvadai, bei specialisto paaiškinimams. Kaip mtyti iš bylos duomenų, M. A. kreipėsi į Šakių rajono centrinės ligoninės priėmimo skyrių 2010 m. rugpjūčio 28 d. 00.50 val., tai yra iš karto po tiriamo įvykio. Šio tyrimo metu jam diagnozuotas nosies kaulų lūžimas, galvos smegenų sutrenkimas, veido ir galvos sumušimai ir nubrozdinimai. (t. 1, b.l. 1). Specialisto išvadoje (t. 1, b.l. 16-17) ir specialisto paaiškinime (t. 1, b.l. 18) nurodoma, kad sužalojimai padaryti kietais bukais daiktai, mažiausiai septynių smūgių ar trauminių poveikių pasekoje. Kaip matyti, M. A. buvo suduotas ne vienas, o mažiausiai septyni smūgiai, tad remiantis nurodytu darytina išvada, kad kaltinamojo, liudytojų E. G. ir D. D. parodymai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, todėl šiais įrodymais nesiremtina.

A. C. suduodamas nukentėjusiajam smūgius į veidą, padarė M. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Suduodamas smūgius teisiamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes nenumatė savo veiksmų pasekmių, todėl baudžiamojon atsakomybėn trauktinas dėl kilusių pasekmių, dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Dėl nurodytų aplinkybių teismas mano, kad A. C. veiksmai buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 138 str. 1 d.

Dėl būtinosios ginties

A. C. prašo jo veiksmus vertinti kaip padarytus būtinosios ginties sąlygomis. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. C. sudavė ne mažiau septynis smūgius M. A., tuo tarpu pats nebvuo sužalotas. Pažymėtina, kad teisė į būtinąją gintį iškyla tada, kai egzistuoja būtinosios ginties situacija. Būtinosios ginties situaciją sukelia pavojingas kėsinimasis. Tuo tarpu šiuo atveju jokio realaus ir akivaizdaus pavojaus teisiamojo gyvybei ar sveikatai negrėsė. Nors pats A. C. teigė, kad jis sudavė vieną smūgį, nes nukentėjusysis norėjo suduoti jam, tačiau teismui nustačius, jog buvo suduotas ne vienas, o mažiausiai septyni smūgiai, akivaizdu, jog toks kiekis suduotų smūgių negali būti padaryti esant būtinajai ginčiai. Tokios aplinkybės neatitinka proporcingumo principui, tai yra kad gynimasis turi atititkti keliamą grėsmę. Šiuo atveju A. C. nebuvo iškilusi grėsmė, o suduotas smūgių kiekis neatitinka proporcingumo principo prieš A. C. tariamai kilusią grėsmę. Nesant būtinosios ginties sąlygoms, nėra pagrindo kalbėti apie būtinosios ginties ribų peržengimą.

Dėl bausmės dydžio

Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra – laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas. A. C. anksčiau neteistas, todėl pagal BK 55 str. reikalavimus jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Kadangi teisiamasis šiuo metu mokosi, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant laisvės apribojimo bausmę.

A. C. įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, įvykdyti nusikaltimai pripažintini baigtais. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. C. suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, tai parodo kaltinamojo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir jų ignoravimą. A. C. yra nedirbantis, šiuo metu mokosi vidurinėje mokykloje, neteistas, baustas administracine tvarka. A. C. asmenybę charakterizuojantys duomenys, leidžia daryti išadą, kad teisiamasis yra linkęs daryti pažeidimus bei nepaisyti įstatymų reikalavimų.

BK 61 str. įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, taiču A. C. veiksmuose šių aplinkybių nenustatyta. Tačiau skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad nusikalstama veika įvykdyta teisiamajam esant nepilnamečiui. Atsižvelgiant į nurodytą skirtina bausmė mažesnė negu numatytos bausmės vidurkis. Inkriminuotų nusikaltimų sankcijose nėra nurodytos laisvės apribojimo dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 48 str. 2 d. nurodytus dydžius. Šiame straispnyje nurodoma, jog už laisvės apribojimą gali būti skiriamas nuo 3 mėnesių iki 2 metų, taigi mažesnė negu bausmės vidurkis nustatytina 1 metų laisvės apribojimo bausmė. BK 48 str. 4 d. nurodomo, jog paskyrus asmeniui laisvės apribojimo bausmę, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Atsižvelgdamas į tai, kad A. C. yra jauno amžiaus, tačiau šiuo metu mokosi, jam skirtinas įpareigojimas tęsti mokslus. Siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 str. numatytus tikslus bei paveiktų A. C., kad jis laikytųsį įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog teisiamąjį būtina įpareigoti neatlygintinai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Jam nustatytina išdirbti 50 valandų per visą laisvės apribojimo bausmės laiką. Taip pat nustatytinas įpareigojimas būti namuose nuo 22 iki 7 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Byloje nukentėjusysis pateikė 10000 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikta neturtinės žalos samprata. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais, o neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarime yra konstatavęs, kad žalos atlyginimas įvairiose valstybės funkcijų vykdymo srityse gali būti reguliuojamas skirtingai. Pabrėžta ir tai, kad įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumą – atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydį, ir, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingą atlyginimą už tą asmens patirtą materialinę ir (arba) moralinę žalą. Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas; jis pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą nustatomas teismo. Taigi priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 straipsnis). Materialios kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias sąlygas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Teismas konstatuoja, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K. A. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3)žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Be to, pagal formuojamą teismų praktika būtina atsižvelgti į teisingumo ir lygiateisiškumo principus, kuriais siekiama, kad esant panašiomis faktinėms aplinkybėms, neturtinės žalos atlyginimo klausimai bylose būtų sprendžiami vienodai.

Nukentėjusiojo M. A. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Kadangi neturtinės žalos dydžio, skirtingai negu turtinės, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl neturtinės žalos atlyginimo srityje „visiško žalos atlyginimo“ principas netaikomas visa apimtimi. Priteisiant dėl nusikaltimo patirtą neturtinę žalą siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o atkurti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismas pripažįsta, kad M. A. dėl padaryto nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, baimę ir nerimą dėl savo sveikatos. Dėl ilgo gydymo buvo apribotos galimybės dirbti. Taip nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčiniais teisiamojo veiksmai. A. C. šiuo metu mokosi, turto neturi, būtina vertinti tai, kad nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis.

Sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, tad atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką, teismas konstatuoja, jog M. A. priteistina 4000 Lt neturtinės žalos dydžio atlyginimas.

Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė civilinį ieškinį, kuriame, remdamasi tuo, jog už M. A. gydymą dėl 2010 m. rugpjūčio 28 d. sužalojimų Ligonių kasa sumokėjo gydymo įstaigoms 1400,20 Lt (tūkstantį keturis šimtus litų 20 ct.) sumą, todėl prašo nurodytas gydymo išlaidas priteisti iš kaltinamojo A. C.. Civilinės ieškovės prašymas pripažintinas pagrįstu ir įrodytu pateiktais dokumentais: ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortele, ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortele ir išvykusio iš stacionaro asmens statistine kortele ( t. 1, b.l. 23-26), todėl tenkintinas visiškai.

Ikiteisminio tyrimo metu K. C. buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės 12 500 Lt sumai. CK 6.276 str. 3 d. nurodoma, kad tėvų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kaip padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės. Šiuo metu teismasis A. C. yra pilnametis, todėl laikinas nuosavybės teisių arpibojimas K. C. turtui naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

nusprendžia:

A. C. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti mokslus, ir neatlygintinai per laisvės apribojimo bausmės laiką išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 7 val.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1400,20 Lt (vieną tūkstantį keturis šimus Lt 20 cnt) išlaidų nukentėjusiojo M. A. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Valstybinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 191351679, buveinės adresas Kalvarijų g. 147, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”, banko kodas 73000, naudai.

Nukentėjusiojo M. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 4000 (keturis tūkstančius) Lt neturtinei žalai atlyginti M. A., asm.kodas (duomenys neskelbtini)

Panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taikytą K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 500 lt sumai.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.