Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas 1 kartą:

- 2011 12 09 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį (trys nusikaltimai) – 1 metams 7 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – 60 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį atliekant ne mažiau, kaip po 10 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, bei elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant mokytis, tęsti mokslą arba dirbti bei nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 03 30 nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę nepilnamečių pataisos namuose, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. M. 2011 m. gruodžio 6 d., apie 18.40 val., viešoje vietoje - T. Masiulio g. 11 - ojo namo laiptinėje, Kaune, būdamas nepilnametis, gimęs 1996 m. birželio 9 d., veikdamas kartu su mažamečiu N. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), tai yra asmeniu, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, atvirai, tai yra N. B. ištraukiant iš nukentėjusiojo mažamečio D. V., gimusio 1999 m. balandžio 7 d., rankų, bendrai pagrobė 320,00 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5230 NAVI“, priklausantį K. V., padarydami nukentėjusiajai 320,00 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis E. M. kaltu prisipažino visiškai ir pareiškė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 2 p. ir 4 d. nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu perskaitė kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. M. parodė, kad 2011 gruodžio 6 d., tamsiu paros metu, jis kartu su draugu N. B. sėdėjo ant supynių. Sėdėdami jie pamatė link gyvenamojo namo einantį vaiką. Kažkuris jų paklausė, kiek dabar valandų, kuris, neatsimena. Vaikas iš kišenės išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5230“. Tą telefoną jie iš vaiko rankų ištraukė. Tai buvo „Nokia 5230“ , tamsios spalvos korpusu. Kuris iš jų pavogė telefoną, pasakyti negali, pas kurį buvo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas, neprisimena. Viskas vyko labai greitai, todėl visų nusikaltimo detalių įvardinti negali. Prisipažįsta pagrobęs mobiliojo ryšio telefoną, už telefoną jis gavo 100 litų, pinigus pasidalino su N.. Gautus pinigus išleido savo reikmėms (1 t., b.l. 185). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pareiškė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, nukentėjusiojo atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis mažametis D. V., gimęs 1999 m., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 m. gruodžio 6 d.,, apie 18.25 val., jam būnant namuose, pas jį atėjo buvęs jo klasiokas H. R. ir pakvietė išeiti į kiemą. Kadangi jis turėjo nueiti pas savo draugą vardu M. ir jam atiduoti pasiskolintą kompiuterinį žaidimą. Jis apsirengė ir jie abu išėjo į lauką. Jo draugas Markas gyvena Amaliuose, pas jį H. R. buvo atėjęs vienas. Kadangi jis dar turėjo užeiti pas savo draugą N. B., kuris gyvena T. Masiulio g., išėję iš laiptinės jie pasuko link to namo. Priėjus jiems prie namo galo, pamatė stovint grupę (apie 7 asmenų) jaunuolių, nepilnamečių apie 13-16 m. amžiaus. Pamatę juos ateinant, jie prie jų priėjo. Jis jų nepažinojo, tačiau buvo kai kuriuos matęs bendraujant su H. R.. Priėję prie jo jie pradėjo klausinėti kaip sekasi. Jis su jais šnekėti nenorėjo, todėl atsakęs, kad turi eiti pas draugą, ėmė greičiau eiti, juos visus aplenkė. H. R. drauge su kitais nusekė jam iš paskos. Einant, vienas iš grupės vaikinų priėjo prie jo ir paklausė kiek valandų. Jis išsitraukė iš kelnių kišenės telefoną „Nokia3100“ ir pasižiūrėjęs atsakė. Tuomet vaikinas, atsitraukė atgal prie kitų grupelės vaikinų. Vaikinai sekė jį iki pat namo, esančio T. Masiulio g. 11, Kaune. Jam įėjus į laiptinę, vienas iš vaikinų užkišo koją tarp durų, kad neužsitrenktų. Jam pradėjus lipti laiptais į laiptinę, kartu įėjo trys jaunuoliai. Vienas liko stovėti prie durų, kiti du lipo paskui jį laiptais. Kiti vaikinai kartu su H. R. liko lauke. Jam lipant laiptais, tarp pirmo ir antro aukšto jį pasivijo du jaunuoliai ir vienas iš jų, aplenkęs jį, atsistojo priešais, o kitas pradėjo kraustyti kišenes. Šių jaunuolių neįsidėmėjo ir negali apibūdinti, gali tik pasakyti, jog vienas iš jaunuolių, tas, kuris jam kraustė kišenes, buvo tamsaus gymio. Su savimi, kelnių kišenėse, jis turėjo du mobiliuosius telefonus „Nokia 3100“ ir „Nokia 5230“ bei raktus nuo buto. Kai pradėjo kraustyti jo kišenes, jis išsiėmė mobiliuosius telefonus ir raktus. Viską laikė rankose. Vienas iš vaikinų pamatęs, kad rankose jis laiko mobiliuosius telefonus, nieko nesakęs, ištraukė jam iš rankų „Nokia 5230“. Tuomet abudu vaikinai išėjo į lauką. Kur jie nuėjo, nematė. Jis nuėjo pas savo draugą N. B. ir jo telefonu pranešė policijai apie tai, kas nutiko. Jam grasinama nebuvo, joks smurtas jos atžvilgiu panaudotas nebuvo, sužalojimai nepadaryti (1 t., b.l. 42 - 43).

Nukentėjusioji K. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 m. gruodžio 6 d., apie 18.25 val., pas jos sūnų D. V. gimusį 1999 m., atėjo jo buvęs klasės draugas H. R., tuo metu ji pati buvo namuose. Atėjęs H. R. kvietė jos sūnų į kiemą. Kadangi jos sūnus turėjo draugui grąžinti pasiskolintą žaidimą, todėl nuėjo rengtis ir išėjo į kiemą kartu su H. R.. 2011 m. gruodžio 6 d., apie 19.10 val., pas ją į namus drauge su sūnumi atvyko policijos pareigūnai ir pranešė, kad neseniai iš jos sūnaus namo laiptinėje jaunuoliai atėmė mobilaus ryšio telefoną. Tuomet jos sūnus, D. V. jai papasakojo, kad jam einant su H. R. pas draugą, kuris gyvena T. Masiulio g. 11, Kaune, atiduoti žaidimo, praėjus pro namą pastebėjo namo gale stovint grupę jaunuolių nepilnamečių, 13-16 metų amžiaus. Grupė jaunuolių pamatę jį su draugu pradėjo jį kalbinti. Tačiau jis stengėsi neatsakinėti ir nuėjo toliau. Jaunuoliai nusekė jam iš paskos. Jos sūnui įėjus į namo T. Masiulio g. 11, Kaune, laiptinę, paskui jį įėjo 2 -3 jaunuoliai ir ėmė lipti laiptais paskui jį. Tarp pirmo ir antro aukštų jos sūnų pasivijo jaunuoliai, vienas iš jų jį aplenkė ir atsistojo ant laiptų priešais jį, o kitas pradėjo kraustyti jos sūnaus kišenes. Pamatę, kad jis rankoje laiko mobilaus ryšio telefoną, ištraukė jį ir su mobilaus ryšio telefonu pasišalino. Šios vagystės metu, pasak jos sūnaus, prieš jį smurtas nebuvo naudotas. Dėl pagrobto mobilaus ryšio telefono „Nokia 5230 NAVI“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) jai padaryta 320 litų turtinė žala. Apie įvykį viską žino iš sūnaus pasakojimo, pati paties įvykio nematė (1 t., b.l. 38 - 39).

Liudytojas mažametis N. B., gimęs 1998 m., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. M. jis pažįsta apie du metus, jie bendraudavo su juo SMS žinutėmis. Pastaruoju metu savo mobiliojo ryšio telefono neturi, pardavęs nepažįstamam asmeniui už 150 litų. 2011 gruodžio mėnesio pradžioje, Edvinas atėjo iki jo namų. Kartu su juo nusprendė nuvažiuoti iki draugo Haroldo, kuris gyvena Petrašiūnuose, tikslesnės gyvenamosios vietos it kitų jo anketinių duomenų įvardinti negali. Važiuojantį pas jį, pamatė tarp kiemų einantį jaunuolį, kuris rankose turėjo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5230“. Jis to vaikino paprašė, kad jam atiduotų savo mobiliojo ryšio telefoną. Iš pirmo karto atiduoti savo telefono vaikas nenorėjo, tuomet jis griežčiau pasakė, kad atiduotų. Vaikas išsigando ir jam atidavė savo telefoną. Fiziniu smurtu negrasino. Telefoną ištraukė iš rankų. Po to, nuvažiavo su E. M. prie Girstupio turgaus ir ten pagrobtą telefoną pardavė už 100 litų. Gautus pinigus pasidalino pusiau ir išleido pramogoms (1 t., b.l. 46 - 47).

Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 m. liepos 30 d. UAB „Bitė Lietuva“ jis savo vardu sudarė sutartį dėl mobiliojo ryšio telefono Nokia 5230, IMEI Nr. 357900044139947 įsigijimo. Telefoną pirko savo vardu mažamečiam sūnui Dariui. Kadangi iš sūnaus telefonas buvo pagrobtas, dėl to į policiją kreipėsi žmona K. V., o jis pats tuo metu buvo išvykęs. Sutinka, kad dėl telefono vagystės sūnų atstovautų būtent K. V. ir ji būtų pripažinta nukentėjusiąja, kadangi jie veda bendrą ūkį ir turtas yra bendras (1 t., b.l. 45).

Liudytoja B. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 metų gruodžio mėn., tiksliai dienos neprisimena, ji iš pažįstamo Audriaus pirko mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5230“, tiksliau neprisimena, tačiau atrodo tamsiai pilkos ar juodos spalvos korpusu. Tik gerai atsimena, kad buvo įtrūkęs dangtelis. Telefoną pirko už 250 litų. Audrių žinojo tik iš matymo, jo anketinių duomenų nežino, anksčiau jis nuomojosi butą kažkur Aukštuosiuose Šančiuose, tačiau jis vėliau dingo ir apie jį nieko nežino. Telefono numerio nežino. Jos draugas turėjo tokio paties modelio telefoną, todėl ir ji norėjo tokio paties, todėl pamačiusi tokį telefoną pas Audrių, paklausė jo ar jis neparduotų telefono ir jis jai jį pardavė. Iš kur jis jį gavo, nežino, neklausė. Po telefono įsigijimo, praėjus galbūt savaitei, jos namuose, (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo atlikta krata ir jos metu telefonas buvo paimtas. Iš Vilniaus pareigūnų sužinojo, kad telefonas vogtas. Tačiau kokiomis aplinkybėmis jis buvo pavogtas, ji nežinojo. Kadangi praėjo nemažai laiko, tiksliai neprisimena, bet jai atrodo, kad telefonas buvo paimtas su jos SIM kortele, tačiau koks numeris, neatsimena. E. M. nepažįsta (1 t., b.l. 62).

2011 12 06 K. V. protokolas – pareiškimas patvirtina, kad nukentėjusioji pareiškime nurodė, jog 201 m. gruodžio 6 d., apie 18.40 val., prie daugiabučio namo, esančio T. Masiulio g., Kaune, nepažįstamas 14 – 15 amžiaus jaunuolis iš jos sūnaus D. V., gimusio 1999 04 07, atėmė mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 5230 NAVI“, padarydamas 320,00 litų turtinę žalą (1 t., b.l. 2).

2011 12 06 įvykio apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – trijų aukštų daugiabutis gyvenamasis namas, esantis T. Masiulio g. 11, Kaune, apžiūrios metu nieko nerasta ir niekas nepaimta (1 t., b.l. 32 - 33).

2013 01 24 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdybos raštas Nr. 38-3-S-214 patvirtina, kad prijungimui prie ikiteisminio tyrimo pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5230“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 79).

2013 02 14 apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 5230“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), aprašyti jo individualūs požymiai (1 t., b.l. 80).

2013 02 22 daiktų ir vertybių grąžinimo protokolas patvirtina, kad pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 5230“ grąžintas K. V. (1 t., b.l. 84).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Vienas iš požymių, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis ir patenkant be kliūčių.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – kaltinamojo E. M. visišku prisipažinimu, nukentėjusiųjų mažamečio D. V. ir K. V., liudytojų mažamečio N. B., A. V. ir B. B. parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis E. M. 2011 m,. gruodžio 6 d., apie 18.40 val.. viešoje vietoje - T. Masiulio g. 11 - ojo namo laiptinėje, Kaune, būdamas nepilnametis, gimęs 1996 m. birželio 9 d., veikdamas kartu su mažamečiu N. B., gimusiu 1998 m. gruodžio 11 d., tai yra asmeniu, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, atvirai, tai yra N. B. ištraukiant iš nukentėjusiojo mažamečio D. V., gimusio 1999 m. balandžio 7 d., rankų, bendrai pagrobė 320,00 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5230 NAVI“, priklausantį K. V., padarydami nukentėjusiajai 320,00 litų turtinę žalą.

Kaltinamojo E. M. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veikos atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių ir 90 - 91 straipsnių, nuostatomis, apibrėžiančiomis bausmių paskyrimo nepilnamečiams ypatumus.

Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad veika padaryta mažamečiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kaltinamasis E. M. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, Kauno miesto apylinkės teisme jau buvo išnagrinėta baudžiamoji byla pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (3 veikos), kurioje nuosprendis buvo skelbiamas 2011 m. gruodžio 9 d., tai yra po trijų dienų nuo šio nusikaltimo padarymo. Šiuo nuosprendžiu užkaltinamajam buvo paskirta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės, tačiau 2012 m. kovo 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas už įpareigojimų bei pareigų nevykdymą, kaltinamasis pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą 1 metų 7 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Šiuo metu E. M. yra kaltinamas dar dviejose Kauno apylinkės teisme nagrinėjamose baudžiamosiose bylose: Nr. 26-1-00171-11 (trys veikos) ir Nr. 25-1-00338-11, šioje baudžiamojoje byloje paskirta kardomoji priemonė - suėmimas (1 t., b.l. 130 - 144). Dainavos poliklinikos Psichikos sveikatos centre neužregistruotas (b.l. 127), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre nesigydė, nesikreipė (b.l. 129). Informacija iš VTAS patvirtina, kad E. M. tėvai socialinės rizikos šeimų apskaitoje neregistruoti, E. M. socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje dėl delinkventinio elgesio registruotas nuo 2011 m., skyriaus specialistams E. M. žinomas kaip epizodiškai darantis teisės pažeidimus ir nusikaltimus (1 t., b.l. 149 - 150). Informacija iš Dainavos PK Saulėtekio policijos nuovados patvirtina, kad E. M. įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą ir policijos profilaktinę įskaitą (1 t., b.l. 152). VŠĮ Kauno Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos charakterizuojamas neigiamai, nuo 2012 m. sausio 9 d. E. M. mokyklos nelanko (1 t., b.l. 125). Kaltinamasis E. M. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, todėl daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas.

Nors E. M. teisiamas už nusikaltimą, kurį padarė dar būdamas neišklausęs nuosprendžio, tačiau jis kaltinamas kitose Kauno apylinkės teisme nagrinėjamose baudžiamosiose bylose kitų nusikalstamų veikų padarymu, be to, jam 2012 m. kovo 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas už įpareigojimų bei pareigų nevykdymą, kaltinamasis pasiųstas atlikti 2011 m. gruodžio 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 1 metų 7 mėn. laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nėra pagrindo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas netaikytinas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi.

Kadangi kaltinamasis šiuo metu yra suimtas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jam skirtina kardomoji priemonė – suėmimas.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - mobilaus ryšio telefonas „Nokia 5230“, grąžintas nukentėjusiajai K. V. (b.l. 84), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas nukentėjusiajai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

E. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinti paskirtą bausmę su 2011 m. gruodžio 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus ir 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti E. M. sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2014 m. rugpjūčio 12 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo paskelbimo dienos.

Paskirti E. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kardomąją priemonę – suėmimą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5230“, grąžintą nukentėjusiajai K. V., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti nukentėjusiajai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.