Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-40-737/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-05-09
Bylos Nr.: 1A-40-737/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-26509-2023-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Svetlana Jurgaitienė, Jūratė Petraškienė, Vaidas Vasiliauskas
Nuteistasis: L. B., S. D., ir V
Advokatai: Osvaldas Martinkus, Dalius Vaičiulis, Gintaras Andrijauskas

Kategorijos

1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-40-737/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26509-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.2.23.1.1; 1.2.23.2.1; 2.4.6.4.2 (S)

Kauno apygardos teismasNuOSPRENDiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,

sekretoriaujant Ievai Juzvikienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei,nuteistajam L. B. ir jo gynėjui advokatui Osvaldui Martinkui,nuteistajam S. D. ir jo gynėjui advokatui Daliui Vaičiuliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus, nuteistojo S. D. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 39 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir L. B. paskirta 26 parų arešto bausmė.

Arešto bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo tos dienos, kai L. B. savanoriškai prisistatys ir faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę arba nuo faktinio L. B. sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

L. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

S. D. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir S. D. paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo S. D. sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

S. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas ir V. M., tačiau jis nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. L. B. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2023 m. liepos mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 17 d., prie fabriko „Viči“, adresu (duomenys neskelbtini), Plungė, iš V. M. už 100 Eur įgijo psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė yra 0,446 g, bei 2023 m. liepos mėn., laikotarpiu, nuo 13 d. iki 17 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose, iš S. D. už 200 Eur įgijo psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios masė yra 0,025 g, ir šias psichotropines medžiagas laikė automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki kol 2023 m. liepos 17 d., apie 03.50 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, šias psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. S. D. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2023 m. liepos mėnesį, laikotarpiu nuo 13 d. iki 17 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose, už 200 Eur neteisėtai pardavė L. B. psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios masė yra 0,025 g.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu L. B. gynėjas advokatas Osvaldas Martinkus prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

4. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Baudžiamojoje byloje, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-26509-23 metu, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje buvo atlikta kompleksinė teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizė. 2024 m. balandžio 4 d. – balandžio 24 d. surašytame ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad L. B., nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu (2024 m. liepos 13 d. – liepos 17 d.), nebuvo ir šiuo metu (ekspertizės atlikimo metu) nėra nei laikino, nei lėtinio psichikos sutrikimo būklėje. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai jam netrukdė suvokti savo veiksmų reikšmės ir esmės bei jų valdyti.

4.2. Kitame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame L. B. buvo įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnyje, padarymu, jam 2024 m. sausio 19 d. – vasario 12 d. buvo atlikta kompleksinė teismo psichiatrinė ir teismo psichologinė ekspertizė. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2023 m. spalio 17 d., L. B. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Tame pačiame ekspertizės akte taip pat pažymėta, kad ekspertizės atlikimo metu L. B. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), esant dalinei medikamentinei remisijai, dėl kurio jis ir toliau negalėjo adekvačiai suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų kontroliuoti, todėl nebuvo rekomenduojama atlikti su juo ikiteisminio tyrimo veiksmų. Vadovaujantis šios ekspertizės išvadomis, ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnį buvo nutrauktas, o Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi L. B. buvo paskirta priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonė – ambulatorinis stebėjimas gydymo įstaigoje, kuri taikoma iki šiol. Taip pat remiantis tuo pačiu ekspertizės aktu, Tauragės apylinkės teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena dėl 2023 m. spalio 17 d. padarytų teisės pažeidimų, konstatavus, kad jie buvo padaryti L. B. esant nepakaltinamam. Skunde keliama abejonė dėl tokios situacijos teisėtumo, teigiant, jog negalima tokia teisinė padėtis, kai tas pats asmuo įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu vienu atveju pripažįstamas nepakaltinamu dėl administracinių nusižengimų, o kitu – pakaltinamu dėl neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo ir vartojimo.

4.3. Skundo autorius pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas gynėjo prašymą skirti naują teismo psichiatrinę ekspertizę, neiškvietęs į teismo posėdį ir neapklausęs abiejų ekspertizę atlikusių ekspertų, netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir - BPK) 285 straipsnio, 286 straipsnio bei 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teismas nesilaikė pareigos vadovautis išsamaus, objektyvaus ir nešališko bylos aplinkybių ištyrimo principu, kas sudaro pagrindą abejoti teismo nešališkumu objektyviąja prasme.

5. Apeliaciniu skundu nuteistojo S. D. gynėjas advokatas Dalius Vaičiulis prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį, S. D. skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

6. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. S. D. visiškai pripažino savo kaltę, kritiškai vertino savo elgesį, nurodė, kad veika buvo atsitiktinio pobūdžio, jis neužsiima narkotinių medžiagų pardavimu, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. Be to, S. D. teisiamas pirmą kartą, turi darbą, buvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nei vienos sunkinančios. Byloje nėra nustatyta, kad S. D. būtų vertęsis sistemingu narkotinių medžiagų pardavinėjimu ar turėjęs tokį tikslą ateityje, o platinimo atvejis yra daugiau atsitiktinio pobūdžio.

6.2. Skunde nurodoma, kad nepaisant to, jog bylos aplinkybių visuma nepašalina nuteistojo padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau bausmės, nurodytos straipsnio sankcijoje už jo padarytą veiką, paskyrimas šiuo atveju aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir bausmės paskirčiai. Įvertinus S. D. asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką, yra pagrindas nuteistajam paskirti švelnesnę nei numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, bausmę.

7. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdžio metu nuteistojo L. B. gynėjas advokatas Osvaldas Martinkus be kita ko prašė sušvelninti L. B. paskirtą bausmę, bausmės vykdymą atidėti, kadangi nustatyta, kad L. B. serga. L. B. palaikė savo gynėjo advokato nuomonę. Nuteistojo S. D. gynėjas advokatas Dalius Vaičiulis palaikė savo apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais. Prokurorė prašė atmesti nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus ir nuosprendžio nekeisti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo L. B. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo S. D. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinis skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. L. B. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas dėl nuteistojo pakaltinamumo nusikalstamos veikos padarymo metu ir teismo šališkumo, o S. D. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliaciniame skunde yra prašoma, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paskirti švelnesnę, nei numatyta straipsnio sankcijoje, bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu L. B. gynėjas advokatas Osvaldas Martinkus pateikė alternatyvų prašymą sušvelninti L. B. paskirtą bausmę, paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

Dėl nuteistojo L. B. pakaltinamumo

9. Nuteistojo L. B. gynėjas, advokatas Osvaldas Martinkus, apeliaciniame skunde kelia L. B. pakaltinamumo klausimą, argumentuodamas tuo, kad nuteistojo atžvilgiu skirtingu metu atliktų teismo psichiatrijos ekspertizių išvados yra prieštaringos. Iš bylos medžiagos matyti, kad kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje L. B. buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnyje, 2024 m. sausio 19 d. – vasario 12 d. atliktos kompleksinės teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad tiek nusikalstamos veikos padarymo metu (2023 m. spalio 17 d.), tiek ir ekspertizės atlikimo metu L. B. negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti dėl diagnozuoto (duomenys neskelbtini). Tapatūs duomenys pateikti ir 2024 m. spalio 15–23 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame taip pat nurodyta, kad L. B. priešingos teisei veikos padarymo metu, 2023 m. spalio 19 d. 2.19 val., buvo konstatuotas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje pažymėta, kad ir ekspertizės atlikimo metu tiriamasis negalėjo adekvačiai suvokti savo veiksmų esmės bei jų kontroliuoti. Atsižvelgiant į šias ekspertines išvadas, gynėjas skunde kelia abejones dėl nuteistojo pakaltinamumo nagrinėjamoje byloje bei būtinybės kritiškai įvertinti prieštaringą ekspertinę informaciją, galinčią turėti esminės reikšmės teisingo sprendimo priėmimui.

10. Vis dėlto su apeliacinio skundo argumentais dėl nuteistojo L. B. pakaltinamumo teisėjų kolegija nesutinka. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu L. B. 2024 m. balandžio 4–24 d. buvo atlikta stacionarinė kompleksinė teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizė, kurios išvados įformintos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje ekspertizėje nustatyta, kad L. B. dar 2022 m. rugsėjo mėnesį buvo diagnozuotas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), kuris po taikyto gydymo išnyko. Ekspertizės metu konstatuota, kad nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu, t. y. 2023 m. liepos 13–18 d., L. B. nesirgo nei lėtiniu, nei laikinu psichikos sutrikimu. Nors jam buvo diagnozuoti tam tikri psichikos ir elgesio sutrikimai, susiję su kelių narkotinių ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų žalingu vartojimu, šios būklės netrukdė jam visiškai suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Ekspertizės išvadose aiškiai konstatuota, kad tiek veikos padarymo metu, tiek ekspertizės atlikimo metu L. B. buvo pakaltinamas, todėl nėra jokio pagrindo taikyti jam priverčiamųjų medicininių priemonių.

11. Vertindama ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) turinį, teisėjų kolegija pažymi, kad šis aktas yra išsamus, metodiškai pagrįstas ir parengtas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Ekspertizės išvados grindžiamos išsamia medicinine dokumentacija, psichinės būklės stebėjimais, psichologiniu įvertinimu bei objektyviais tyrimo duomenimis, kurių rezultatai išdėstyti tiriamojoje akto dalyje. Ekspertizę atliko aukštą kvalifikaciją ir ilgametę (nuo 26 iki 38 metų) profesinę patirtį turintys teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertai, todėl nėra jokių pagrįstų abejonių dėl jų kompetencijos, objektyvumo ar išvadų patikimumo. Nors nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde ginčija minėtos ekspertizės išvadas, tačiau nepateikė jokių reikšmingų faktinių ar teisinių argumentų, kurie leistų abejoti šios ekspertizės išsamumu ar pagrįstumu. Priešingai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėta ekspertizė patikimai pagrindžia, jog L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, būdamas pakaltinamas – jis veikos padarymo metu suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti.

12. Atsižvelgdama į tai, kad nuo ekspertizės atlikimo praėjo tam tikras laiko tarpas, teisėjų kolegija, siekdama visapusiškai ir objektyviai įvertinti nuteistojo būklę bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, paskyrė papildomą ambulatorinę teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizę, kuri buvo atlikta 2025 m. vasario 18 d. – kovo 14 d. (aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Šioje ekspertizėje konstatuota, kad L. B. šiuo metu nustatyta (duomenys neskelbtini), medikamentinė remisija bei (duomenys neskelbtini), tačiau jis geba suprasti savo veiksmų esmę, juos valdyti, suvokia savo procesines teises ir pareigas, gali dalyvauti teismo posėdžiuose ir duoti parodymus, nėra pavojingas visuomenei, o priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas yra netikslingas.

13. Svarbu pabrėžti, kad papildomos apeliacinės instancijos metu atliktos ekspertizės išvados visiškai atitinka ir patvirtina Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2024 m. balandžio 4–24 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) turinį (2 t., b. l. 23–30), kuriame buvo padaryta išvada, kad L. B. netikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Abiejų ekspertizių duomenys yra nuoseklūs ir neprieštarauja vienas kitam, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jomis abejoti. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ekspertizės vieningai ir patikimai patvirtina, kad L. B. nusikalstamos veikos padarymo metu, nuosprendžio priėmimo metu ir šiuo metu yra pakaltinamas.

14. Nuteistojo L. B. gynėjo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad kitose baudžiamosiose bylose L. B. buvo pripažintas nepakaltinamu ir jam buvo taikytos priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonės, nepaneigia šioje baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienos baudžiamosios bylos faktinės aplinkybės ir konkrečių veikų padarymo laikas turi būti vertinami individualiai, o pakaltinamumo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į psichikos būklę būtent konkrečios nusikalstamos veikos padarymo metu. Šioje byloje tiek stacionarinė 2024 m. balandžio 4–24 d. atlikta ekspertizė, tiek papildoma ambulatorinė 2025 m. vasario 18 d. – kovo 14 d. ekspertizė vieningai patvirtino, kad L. B. analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pakaltinamas – suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Taip pat ekspertai pripažino, kad jis ir šiuo metu geba suvokti savo veiksmų reikšmę, kontroliuoti elgesį bei dalyvauti procese, todėl nėra pagrindo abejoti jo procesiniu veiksnumu ar taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Atsižvelgiant į šias nuoseklias ekspertų išvadas ir teisiškai reikšmingų priešingų duomenų nebuvimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai dėl nuteistojo pakaltinamumo yra nepagrįsti.

15. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą apeliacinio skundo ribose, nenustatė pažeidimų, susijusių su L. B. pakaltinamumo vertinimu. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo psichikos būklės veikos padarymo metu, rėmėsi objektyviais, kvalifikuotų ekspertų pateiktais duomenimis, kurių išvados yra išsamios, nuoseklios, pagrįstos tiek tiriamąja dalimi, tiek medicinine dokumentacija bei atitinka teismų praktikoje keliamus reikalavimus psichiatrinėms ekspertizėms.

16. Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas atmetė gynėjo prašymą skirti papildomą ekspertizę, savaime nesudaro pagrindo abejoti teismo nešališkumu. Pirmosios instancijos teismas, motyvuotai atsisakydamas skirti papildomą ekspertizę, nurodė, kad byloje esanti stacionarinė ekspertizė jau apima ankstesnių tyrimų vertinimą ir nėra pagrindo laikyti ją nepakankama ar abejotina. Vien tai, kad teismas, vadovaudamasis savo diskrecija ir vertindamas byloje esančius duomenis, priėmė sprendimą netenkinti gynėjo prašymo, negali būti traktuojama kaip šališkumo įrodymas. Priešingai, priimtas sprendimas grindžiamas teisės normomis ir byloje surinktais įrodymais.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

17. Nuteistojo L. B. gynėjas, advokatas Osvaldas Martinkus, apeliaciniame skunde nekėlė reikalavimo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo paskirtą galutinę bausmę – 26 parų areštą. Tačiau bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu gynėjas pateikė naują prašymą – sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę, atidedant jos vykdymą. Šis prašymas, pateiktas jau po apeliacinio skundo padavimo, iš esmės keičia skundo turinį ir laikytinas nauju reikalavimu dėl bausmės vykdymo tvarkos.

18. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas ir suformuotą teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-494/2011, 2K-422/2014, 2K-176-511/2021), apeliantai neturi teisės keisti ar papildyti jau paduotų apeliacinių skundų – jie gali būti tik atšaukti. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas prašymas dėl bausmės vykdymo atidėjimo buvo pateiktas ne skunde, o tik bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu, teismas formaliai neturi teisinio pagrindo šį reikalavimą nagrinėti kaip apeliacinio skundo dalį.

19. Vis dėlto, įvertinusi tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimai, galintys turėti įtakos bausmės individualizavimui, ir atsižvelgdama į tai, kad byla dar nėra išnagrinėta instancine tvarka galutinai, teisėjų kolegija ex officio pasisako ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumo, vadovaudamasi bendraisiais baudžiamosios teisės principais ir aktualiomis įstatymo normomis.

20. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems L. B. ir S. D. paskirtų bausmių, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencijai priskirta diskrecinė teisė. Apeliacinės instancijos teismas į šią diskreciją turi teisę įsikišti tik tuo atveju, kai nustatoma, jog paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba akivaizdžiai neteisinga, t. y. prieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams.

21. Bausmė yra viena iš valstybės prievartos priemonių, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, siekiant ne tik nubausti, bet ir užtikrinti specialiąją bei bendrąją prevenciją. Bausmė visais atvejais riboja nuteistojo teises ar laisves, todėl kiekvienas asmuo turi konstitucinę teisę į teisingą bausmę. Ši teisė įgyvendinama tik tada, kai teismas, individualizuodamas bausmę, įvertina ne tik veikos pavojingumą, bet ir nuteistojo asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, taip pat aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės tikslams pasiekti. Todėl net ir formaliai įstatymo rėmuose paskirta bausmė gali būti neteisinga, jei ji akivaizdžiai neatitinka individualizuotos atsakomybės principų.

Dėl L. B. paskirtos bausmės.

22. L. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą pirmosios instancijos teismas paskyrė 39 parų arešto bausmę. Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis ir įvertinęs, kad L. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, teismas sumažino paskirtą bausmę vienu trečdaliu – galutinai paskirdamas 26 parų areštą.

23. Nustatyta, kad nuteistajam paskirta bausmė nėra griežčiausia iš straipsnio sankcijoje numatytų bausmių, o pagal dydį ji nesiekia net sankcijoje numatyto vidurkio. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas individualizavo bausmę įvertindamas tai, kad buvo nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi – bei nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. L. B. anksčiau nebuvo teistas, nors baustas už administracinius nusižengimus, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, o padaryta veika priskirtina prie tyčinių, nesunkių nusikaltimų. Be to, vertindamas asmenybės ypatumus, teismas atsižvelgė į tai, kad L. B. buvo diagnozuotas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), kuris po gydymo buvo išnykęs ir netrukdė suprasti veiksmų esmės bei jų valdyti.

24. Atsižvelgdamas į baudžiamosios teisės tikslus, įtvirtintus BK 41 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgdamas į įstatymo reikalavimus bei bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad paskirta bausmė būtų per griežta ar neteisinga. Būtent arešto bausmės paskyrimas tinkamiausiai atitinka proporcingumo ir prevencijos principus bei užtikrina bausmės paskirtį.

25. Nors nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies pakeitimai kai kuriais atvejais gali turėti įtakos bausmės skyrimui, vis tik šiuo atveju nuteistajam paskirta ne laisvės atėmimo, o arešto bausmė, todėl minėti pakeitimai neturi įtakos šios bausmės individualizavimui (BK 61 straipsnio 4 dalis). Vis dėlto pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas arešto bausmę, neįvertino Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos nuostatos, jog teismas privalo svarstyti bausmės vykdymo atidėjimo galimybę tais atvejais, kai yra nustatytas formalus pagrindas taikyti šį institutą. Šioje byloje nustatyta, kad L. B. nuteistas už vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jam paskirta arešto bausmė, todėl egzistuoja formalus pagrindas svarstyti vykdymo atidėjimą.

26. Tačiau, kaip numatyta Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 4 dalyje, formalaus pagrindo nepakanka – būtina teismo išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. L. B. padarė baigtą tyčinį nusikaltimą, ir nors byloje konstatuota viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos nagrinėjimo metu jo atžvilgiu nagrinėta dar viena baudžiamoji byla, kurioje jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas. Atsižvelgiant į šią aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be faktinio jos atlikimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimo institutas šioje byloje netaikytinas.

27. Papildomai pažymėtina, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog L. B. 2024 m. balandžio 4–24 d. (20 kalendorinių dienų) buvo atliekama stacionarinė kompleksinė teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizė Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertiniame skyriuje, į kurį jis buvo perduotas 2024 m. vasario 1 d. teismo nutartimi. Vadovaujantis BPK 141 straipsnio 1 dalimi bei BK 66 straipsnio 1 dalimi, buvimo ekspertizės įstaigoje laikas prilyginamas suėmimui ir turi būti įskaitomas į paskirtą arešto ar laisvės atėmimo bausmę. Kadangi skundžiamame nuosprendyje šis 20 dienų laikotarpis nebuvo įskaitytas į L. B. paskirtą galutinę 26 parų arešto bausmę, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 punktu.

Dėl S. D. paskirtos bausmės

28. S. D. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą pirmosios instancijos teismas paskyrė minimalios sankcijoje numatytos trukmės – 2 metų – laisvės atėmimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamojo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat buvo įvertinta, kad S. D. padarė vieną baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą, anksčiau nebuvo teistas, yra baustas už administracinių nusižengimų padarymą (2 t., b. l. 91–93), yra pakaltinamas, dirba suvirintoju (duomenys neskelbtini) individualioje įmonėje. Teismas pagrįstai nurodė, kad, atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, S. D. skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, parenkant jos minimalų dydį. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas paskirtą bausmę BK 41 straipsnio kontekste bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl bausmės rūšies ir dydžio parinkimo pagrįstumo bei nemato pagrindo paskirtą bausmę švelninti. Gynėjo apeliaciniame skunde ir jo nurodytos aplinkybės teisiamojo posėdžio metu taip pat nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išvadų.

29. Atmestini ir gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo. Minėta įstatymo norma numato galimybę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę tik tada, kai tokios bausmės paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad šios nuostatos taikymas galimas tik esant išimtinėms aplinkybėms, kurių visuma leistų spręsti, kad sankcijoje numatyta bausmė būtų aiškiai neproporcinga tiek padarytos veikos pavojingumui, tiek kaltininko asmenybei ar kitiems reikšmingiems bylos duomenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2009, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-633/2011, 2K-447/2014). Nagrinėjamu atveju jokių tokių išimtinių aplinkybių nenustatyta, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ar konstatuoti, kad net ir minimali laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

30. Atsižvelgusi į byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui šiuo atveju nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nenustatyta, jog S. D. sistemingai verstųsi narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu, kad jis yra dirbantis asmuo ir neteistas, nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, kurios leistų nukrypti nuo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės taikymo. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog kaltininko asmenybė, šeiminė padėtis ar socialinis statusas yra reikšmingi bausmės individualizavimui, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka išvadai, kad sankcijoje numatyta bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

31. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BK 3 straipsnio 2 dalimi, įvertino ir 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies pakeitimus, priimtus 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, ir jų taikymo galimybę nagrinėjamoje byloje. Vis dėlto, įvertinus pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę, konstatuotina, kad ji yra proporcinga, individualizuota ir atitinka tiek veikos pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę, todėl pagrindo taikyti švelnesnį baudžiamąjį įstatymą nenustatyta.

32. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo švelninti pirmosios instancijos teismo S. D. paskirtos bausmės pritaikant BK 54 straipsnio 3 dalį, todėl nuteistojo S. D. gynėjo, advokato Daliaus Vaičiulio, apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtos bausmės yra individualizuotos tinkamai, proporcingos padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiui ir pavojingumui, todėl nėra teisinio pagrindo jų švelninti.

Dėl proceso išlaidų.

34. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, jog valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, patirtos advokatui Gintarui Andrijauskui ginant nuteistąjį L. B. apeliacinės instancijos teisme, sudaro 233,07 Eur. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, kai kaltinamajam paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas, pripažinęs jį kaltu, turi spręsti dėl šių išlaidų išieškojimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Vis dėlto teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas apeliacinėje instancijoje yra privalomas, o kaltinamasis neturi galimybės pasirinkti gynėjo, antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su teise į gynybą, įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte.

35. Nagrinėjamu atveju taip pat reikšminga, kad advokatas Gintaras Andrijauskas iš esmės nuteistajam apeliacinės instancijos teisme jokių teisinių paslaugų nesuteikė, nes buvo atleistas nuo dalyvavimo jau pirmojo posėdžio metu, kai gynybą perėmė nuteistojo pasirinktas advokatas Osvaldas Martinkus. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo L. B. teisės į gynybą užtikrinimas yra svarbesnis už siekį išieškoti valstybės patirtas, teisinės pagalbos išlaidas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo S. D. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą atmesti.

nuteistojo L. B. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 141 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje išbūtą laiką nuo 2024 m. balandžio 4 d. iki 2024 m. balandžio 24 d. (20 dienų).

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš L. B. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėJūratė PetraškienėVaidas Vasiliauskas