Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinių teisės pažeidimų bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. O. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2016 m. gegužės 17 d. apie 10.05 val., Antakalnio g. 75A, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodamas atbulas kliudė metalinį aptvėrimą ir jį apgadino bei iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 222 punktų reikalavimus, šiais veiksmais padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

A. O. gailėjosi, kad taip nutiko, ir paaiškino, jog kiekvieną dieną važiuoja tuo maršrutu. Įvykio dieną važiavo krovininiu automobiliu atbulas ir nepajautė, jog kažką kliudė, todėl išvažiavo. Prisiminė, jog kažkoks vyras rodė ženklą sustoti, tada sustojo ir atsargiai išvažiavo, tačiau nebuvo tikras, ar tai buvo nagrinėjamo įvykio dieną. Jokių žymių ant jo automobilio nebuvo. Kadangi jo automobilis buvo apdraustas, jam nebuvo pagrindo pasišalinti iš įvykio vietos. Jeigu būtų žinojęs, kad kliudė, iš karto būtų sustojęs, užpildęs deklaraciją.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. V. (E. V.) parodė, kad 2016 m. gegužės 17 d. po 10 val. ryte sėdėdamas savo poste išgirdo tvoros triukšmą, tokį kaip tvora velkama asfaltu. Tai buvo kaip tik prie jo budelės. Paaiškėjo, kad vilkikas „Mercedes“, važiuodamas atbulomis, kliudė tvorą ir ją stūmė iki budelės. Po to išvažiavo iš įvykio vietos. Kai išėjo iš budelės, jau vilkikas nuvažinėjo, todėl negalėjo įžiūrėti vairuotojo. Tuo metu atstumas buvo kažkur 2 m nuo įvykio iki jo. Tvora buvo sulenkta, sulaužyta. Jis bandė mojuoti vairuotojui, bet jis jo nematė turbūt, todėl neskubėdamas išvažiavo. Užrašė vilkiko valstybinius numerius, paskambino objekto vadovui ir jis iškvietė policiją. Patvirtino, kad užvesto vilkiko garsas stipresnis negu lengvosios mašinos, o įvykis truko gal minutę.

Administracinio teisės pažeidimo faktas turi būti pagrįstas neabejotinais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, vaizdo ir garso įrašais, nuotraukomis, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, kitais dokumentais (LR ATPK 256 str.). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto atitinkamame ATPK straipsnyje, sudėtis. Tai yra vienintelis pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik nustačius pažeidimo faktą (vietą, laiką, esmę) ir konstatavus būtinus pažeidimo sudėties elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą ir subjektyviąją pusę. Nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. LR ATPK 9 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Kaltės nustatymas yra viena esminių sąlygų sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo. Tai reiškia, kad konstatuojant administracinį teisės pažeidimą turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali kilti abejonių dėl pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nagrinėjamu atveju A. O. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2016 m. gegužės 17 d. apie 10.05 val., Antakalnio g. 75A, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodamas atbulas kliudė metalinį aptvėrimą ir jį apgadino bei iš eismo įvykio vietos pasišalino.

A. O. kaltę, padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-61846706-16, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulio D. Č. 2016 m. gegužės 17 d. tarnybinis pranešimas, išrašas iš policijos registruojamų įvykių registro, eismo įvykio vietos schema ir papildomi duomenys apie eismo įvykį, el. paštu (duomenys neskelbtini) pateikta informacija apie sugadintą laikiną aptvėrimą, priėmimo – perdavimo aktas SUT–145646, S. S. elektroniniu paštu pateikta informacija, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, fotolentelės.

Išdėstyti ir ištirti teismo įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. O., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodamas atbulas atsitrenkė į užtvarą ir jį apgadino. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET reikalavimus. Pagal šio pažeidimo sudėtį pažeidėjo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y., asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis N16-2330/2007).

Nors bylos duomenimis nustatyta, kad A. O. sukėlė eismo įvykį, dėl ko buvo sugadintas laikinas aptvėrimas, tačiau jo paaiškinimai bei elgesys po eismo įvykio leidžia manyti, kad asmuo iš tikrųjų nejautė, jog kliudė aptvėrimą, o dėl to sukėlė eismo įvykį, todėl ir išvažiuodamas negalėjo suprasti, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos. Teismo įsitikinimą, jog A. O. nesuvokė, jog padarė eismo įvykį ir siekė iš jo sąmoningai pasišalinti, įrodo ir liudytojo E. V. parodymai, jog nors jis mojavo vairuotojui, jis turbūt nematydamas neskubėdamas išvažiavo, o užvesto vilkiko garsas stipresnis negu lengvosios mašinos. Kadangi asmuo vairavo krovininį automobilį, o iš fotolentelės matyti (b.l. 19), kad aptvėrimo pagrindinė dalis nėra labai tvirta ir storo metalo, todėl tai papildomai įrodo, kad vairuotojas galėjo nejausti atsirėmimo į tokį laikiną aptvėrimą. Be to, vairuotojas buvo apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, todėl ir pagrindo bei tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos negalėjo turėti.

Nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad A. O. veiksmuose nėra LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta tyčia, pasišalinant iš eismo įvykio vietos, o tai sudaro pagrindą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Padarius administracinį teisės pažeidimą, skirtina administracinė nuobauda (LR ATPK 21 str., 30 str.).

Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), vairuotojams gali būti skiriama bauda nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

A. O. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti pažeidimo padarymo aplinkybes (LR ATPK 31 str. 1 d.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų LR ATPK 32 str. 1 d., nenustatyta.

Spręsdamas dėl administracinės nuobaudos skyrimo (LR ATPK 30 str.), teismas įvertina A. O. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skiriant nuobaudą, įvertintinas ir padaryto pažeidimo pobūdis bei pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), pažeidėjo asmenybė (anksčiau yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, apie teistumą duomenų byloje nėra). Iš byloje pateiktos UAB „VV TRANSPORT“ charakteristikos apie A. O. matyti, kad A. O. charakterizuojamai kaip darbštus, atsakingas, sąžiningas, draugiškas ir bendraujantis darbuotojas, pažymint, kad nuobaudų darbe neturėjęs. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais, teismas prieina prie išvados, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti A. O. paskyrus minimalaus dydžio baudą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje, todėl jam skiriama 28 Eur dydžio bauda.

Teismas konstatuoja, kad iš byloje pateiktų duomenų negali išspręsti turtinio nuostolio atlyginimo klausimo (LR ATPK 37 str.). Nors nustatyta, kad eismo įvykio metu A. O. sugadino laikiną aptvėrimą, tačiau vien iš el. paštu ((duomenys neskelbtini)) pateiktos informacijos bei priėmimo – perdavimo akto SUT-145646, kuris, beje, yra 2016 m. balandžio 21 d., t.y. surašytas iki eismo įvykio, nėra pagrindo nuspręsti dėl 115,84 Eur nuostolių pagrįstumo. Kadangi pateikti duomenys nėra pakankami ir neįrodo, jog dėl nustatyto eismo įvykio realiai patirti nuostoliai (žala) sudarė 115,84 Eur, todėl klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo spręstinas civilinio proceso tvarka (LR ATPK 37 str. 2 d.).

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalimi, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. O. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

A. O. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (LR ATPK 313 str.). Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokolo registracijos numerį (ROIK: 16058290319), ir įmokos kodą (1001).

Remiantis LR ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.