- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-09
- Bylos Nr.
- 2A-249-280/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05219-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė, Laimutė Sankauskaitė (pran.), Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- Zosės D
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 73.2.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-249-280/2014
Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05219-2013-6
nUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Zosės D. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6395-589/2013 pagal ieškovės Zosės D. T. ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Zosė D. T. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. K. 2 000 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, jog 1994 m. buvo aplietas jos butas, užsikimšus A. K. bute tualetui, 2002 m. vasario mėn. 5 d. ir 2002 m. vasario 12 d., esant gražiam orui, buvo aplietas balkonas, 2008 m. rudenį buvo aplietos vonios patalpos, 2010 m. vasarą, po naujai atlikto balkono remonto ir esant saulėtai dienai, buvo aplietas balkonas, 2011 m. rudenį vėl buvo aplietas balkonas ir paskutinis apliejimas įvyko 2013-05-20. Ieškovė nurodė, kad 2010 metais, po pakartotinio jos balkono remonto, apžiūrėjusi atsakovo balkoną, rado ant grindų storą, margą, šlapią kilimėlį, iš kurio varvėjo vanduo į jos balkoną. Po tuo kilimėliu buvo delno dydžio kiaurymė balkone, pro kurią visais atvejais varvėjo vanduo. Ieškovė prašo priteisti 2 000 Lt turtinę žalą už visus įvykius, t.y. už 2008 m. spalio mėn. vonios apliejimą, byloje yra pridėtos nuotraukos, už 2010 m. vasaros įvykį, už 2011-11-19 ir 2013-05-20, kadangi ieškovei teko pirkti vonios kambariui lentutes, buvo keičiamos grindys, apvadai, buvo apgadinta vonios kambario instaliacija, teko keisti vonios kambario lubas. Nuo 2011 metų ieškovė yra apsidraudusi, tačiau atsakovui 2013-05-20 apliejus balkoną, draudimas atsisakė išmokėti draudimo išmoką, kadangi nebuvo užfiksuota jokių piktavališkų kitų asmenų veiksmų ir AB „Lietuvos draudimas“ tai laikė nedraudiminiu įvykiu. Ieškovė pažymėjo, jog tikėjosi geranoriškai susitarti su atsakovu dėl žalos atlyginimo, todėl neturi ir negali pateikti kasos čekių ar kitų rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų jai padarytos žalos dydį. Ieškovė, reikšdama reikalavimą atlyginti jos patirtą neturtinę žalą, paaiškino, kad nuo 1998 metų bijo kaimyno, bijo išvažiuoti iš namų, kad nebūtų iš naujo apipiltas balkonas ir butas. Ji išgyveno, kad jos nepilnametis vaikas tvarkė vonios patalpą, kur buvo visai šalia elektros jungiklis, vanduo tekėjo ir bijojo, kad nenutrenktų. Ieškovė nemiegojo naktimis, kreipėsi pas gydytojus. Visa tai sudaro jos emocinius ir dvasinius išgyvenimus ir atsižvelgdama į šias aplinkybes, ieškovė prašo priteisti 6 000 Lt neturtinės žalos atlygimo. Ieškovės nuomone, ieškinio senaties terminas dėl žalos padarytos 2008 metais, nėra praleistas, todėl termino atnaujinti neprašė.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš Zosės D. T. atsakovo A. K. naudai 400 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad byloje pakanka duomenų pagrindžiančių atsakovo kaltę bei pakanka tokio fakto, jog atsakovo butas yra virš ieškovės buto, todėl ieškovė neprivalo įrodinėti žalos atsiradimo fakto. Teismas pažymėjo, jog AB „Lietuvos draudimas“ nustatė, kad drėgmė į ieškovės balkoną patenka per atitvarinės balkono konstrukcijas, t. y. vanduo į ieškovei priklausantį balkoną patenka pro nesandarias išorės sienas. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai taip pat nepatvirtino to fakto, jog dėl atsakovo kaltės buvo aplietas ieškovei priklausantis balkonas, dėl aplietų patalpų ieškovė avarinių tarnybų nekvietė. Teismas nurodė, kad ieškovė privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą bei jos dydį ir priežastinį ryšį, o vien ieškovės paaiškinimo, jog balkonas ir vonia buvo aplieti dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, nepakanka. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę, todėl ieškovės ieškinį atmetė. Teismas netenkino ir ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, kadangi nebuvo įrodyti neteisėti atsakovo veiksmai. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovei priklausanti vonios patalpa buvo aplieta 2008 metais, todėl pateikiant ieškinį dėl žalos atlyginimo, sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas buvo praleistas. Atsakovui prašant taikyti ieškinio senaties terminą, teismas ieškovės reikalavimą dėl žalos, padarytos 2008 metais, atlyginimo atmetė dėl praleisto ieškinio senaties termino.
Šalies argumentai
Ieškovė Zosė D. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pilnai tenkinti ieškinį ir ieškovei iš atsakovo A. K. priteisti 2 000 Lt turtinės ir 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Apeliantė nurodė, kad teismas pripažino ieškovės butą buvus aplietą, tačiau nebuvus įrodyta, jog balkonas šlampa dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Ieškovė Z. D. T. pažymėjo, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad buto patalpos buvo aplietos kelis kartus, tačiau atsakovas visiškai nekreipia dėmesio į ieškovės pretenzijas ir prašymus. Ieškovė nustatė, kad atsakovo balkone renkasi vanduo, o grindyse yra kiaurymė, be to, atsakovas pats pripažino, kad namas yra senas, langai nesandarūs, lyjant vanduo prasiskverbia pro sieną, dažnai po lietaus kaupiasi vanduo, kuris teka į ieškovės balkoną. Atsakovas, žinodamas šias aplinkybes, pažeidė rūpestingumo pareigą, neveikė pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, t. y. neremontavo jo butui priklausančių sienų, neužsandarino langų ir kiaurymės balkono grindyse, todėl yra atsakingas už ieškovės buto patalpoms padarytą 2 000 Lt žalą. Atsakovas taip pat atsakingas ir už neturtinės žalos padarymą. Byloje pateiktas medicininis pažymėjimas patvirtina, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patirta nervinė įtampa suaktyvino susirgimą, o ieškovė jai padarytą neturtinę žalą įvertino 6 000 Lt, kuriuos prašė priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovas A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės Z. D. T. apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovo naudai iš Z. D. T. 484 Lt advokato pagalbos išlaidų. Atsakovas nurodė, kad teismas nedarė išvados, jog nekyla abejonių dėl ieškovės buto apliejimo, priešingai, pažymėjo, jog ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė kaip neįrodytą. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas 2008 m. užliejo jos vonią, tačiau vietos dienraščiui ji nurodžiusi, kad atsakovas čia niekuo dėtas. Atsakovas pažymėjo, kad drėgmė į apeliantės balkoną patenka per jos balkono atitvarines konstrukcijas, o ne per atsakovo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir argumentais, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų.
Ieškovė apeliacinį skundą grindžia argumentu, jog byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir ieškinio pagrįstumą. Teisėjų kolegija pasisako dėl šio apeliantės argumento.
Ieškovė Z. D. T. reiškia ieškinį dėl žalos, padarytos užliejant jai priklausančias patalpas, atlyginimo, todėl vadovaujantis CK 6.245-6.249 str. bei CK 6.270 str. turi įrodyti atsakovo A. K. neteisėtus veiksmus, ieškovei padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir atsiradusios žalos. Z. D. T. ieškinyje, teismo posėdžiuose bei apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovas A. K. užliejo ieškovei priklausančias patalpas 1994 m., 2002 m., 2008 m., 2010 m., 2011 m. bei 2013 m. bei prašė priteisti 2 000 Lt turtinę žalą, kurią ieškovė patyrė dėl 2008 m., 2010 m., 2011 m. ir 2013 m. užliejimų. Atsakovui prašant, pirmosios instancijos teismas 2008 m. įvykiui taikė ieškinio senatį ir reikalavimą atlyginti žalą dėl šio įvykio atmetė dėl praleisto ieškinio senaties termino. Ieškovė neprašė termino atnaujinti, apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, jog teismo sprendimas taikyti ieškinio senatį būtų neteisėtas ar nepagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė sutinka su šia sprendimo dalimi. Be to, nors ieškovė teigia, kad 2008 m. spalio mėn. ją užliejo atsakovas A. K., tačiau 2008 m. spalio mėnesį dienraščio „Sekundė“ žurnalistei nurodė, kad vonios patalpas užliejo trūkęs karšto vandens vamzdis, tuo tarpu virš ieškovės gyvenantis kaimynas šiam įvykiui neturėjo jokios įtakos (b. l. 92).
Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkūrimui, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu bei patikimai įrodytos. Ieškovė Z. D. T. patirtai žalai įrodyti pateikė 2002 m. ir 2008 m. darytas jai priklausančiame bute esančios vonios ir balkono nuotraukas (b. l. 10-11), tačiau ieškovei paaiškintina, kad ieškovė turi įrodyti žalą, kurios atlyginimą prašo priteisti, o ne teikti įrodymus, neturinčius jokio ryšio su nagrinėjama byla. Kaip jau buvo minėta, reikalavimas priteisti žalą už 2008 m. įvykį atmestas dėl ieškinio senaties termino praleidimo, o žalos už 2002 m. apliejimą apeliantė priteisti neprašo. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų: kvitų, remonto sąmatos ir pan. apie ieškovės patirtas išlaidas balkono remontui, tad teismas negali ieškovės nurodomo 2 000 Lt žalos dydžio pripažinti esant pagrįstu ar konstatuoti, kad ieškovės turtui iš viso buvo padaryta žala. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai J. L. Č., J. V., A. P. taip pat nurodė nematę žalos, padarytos ieškovės balkonui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė neįrodė jos patalpoms padarytos žalos ar turėtų nuostolių.
Ieškovė nurodo, kad jos patalpos užliejamos ir žala daroma dėl atsakovo A. K. veiksmų, t. y. nerūpestingumo, nes neremontavo savo buto ir butui priklausančių sienų, neužsandarino langų ir kiaurymės balkono grindyse. Aplinkybei, jog žala atsirado dėl A. K. veiksmų, pagrįsti ieškovė nepateikė jokių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pabrėžė, jog vien ieškovės paaiškinimų nepakanka įrodyti neteisėto atsakovo veikimo (ar neveikimo). Iš pateiktų AB „Lietuvos draudimas“ dokumentų matyti, kad draudikas ištyręs ieškovės balkono užliejimo atvejį 2013 m., nustatė, kad drėgmė į ieškovės balkoną patenka per balkono atitvarines konstrukcijas (b. l. 7-8), t. y. per pačios ieškovės balkono sienas ar langus. Šie dokumentai ne tik neįrodo A. K. neteisėtų veiksmų egzistavimo, bet priešingai, patvirtina, kad balkonas drėksta dėl paties balkono konstrukcijų, už kurių priežiūrą yra atsakinga ieškovė. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kadangi byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių žalą ir atsakovo neteisėtus veiksmus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 2 000 Lt turtinės žalos priteisimo. Nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovės prašymo priteisti 6 000 Lt neturtinę žalą, kadangi atsakovas nėra atsakingas už ieškovės išgyvenimus ir sveikatos būklę.
Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.
Apeliacinio skundo netenkinus ir atsakovui prašant, iš ieškovės priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas A. K. nurodė turėjęs 484 Lt advokato pagalbos išlaidų ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (b. l. 90-91). Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus, todėl priteistinos iš ieškovės atsakovui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš Z. D. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 484 Lt advokato pagalbos išlaidų A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.