Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Krušinys, sekretoriaujant M. D., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. A., jo atstovui advokatui T. Z., organo, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, įgaliotam atstovui G. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), gateristu, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. 2015-12-08 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 41³ str. 1 d., už tai, kad jis būdamas darbdaviu - fiziniu asmeniu, turinčiu darbinį teisnumą ir veiksnumą, esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 2 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d, leido dirbti namų ūkyje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini) S. G. asmens priežiūros namuose darbuotojos - namų tvarkytojos darbą : slaugyti negalią turintį V. A. tėvą A. A., nupirkti maisto produktų, gaminti valgį, tvarkyti trijų kambarių butą bei dirbti kitus asmens priežiūros namuose darbuotojos - namų tvarkytojos darbus, kai darbas buvo atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant bei prižiūrint, kai darbuotoja atlikdama darbo funkcijas pakluso nustatytai darbo organizavimo tvarkai, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie S. G. darbo pradžią, t, y. nelegaliai, ir tuo kaltinamas pažeidęs LR Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1, 2 p., 99 str. 2, 3, 6 d.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. A. kaltus padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d., neprisipažino ir paaiškino, kad manė, kad S. G. teikia slaugymo paslaugas, jog yra profesionali slaugytoja, nes ji pati teigė, kad ir anksčiau yra teikusi slaugymo paslaugas bei slaugiusi kitus asmenis. Ar ji turi verslo liudijimą, nesidomėjo. S. G. pagalbos paprašydavo, kai niekas iš šeimos narių negalėdavo pasirūpinti tėte, nors tėčio slaugymu užsiėmė visa šeima. S. G. buvo atėjusi pagelbėti gal 5 kartus nuo 2015 11 09 iki 2015 11 24. Su S. G. buvo sutaręs, kad ji prižiūrės tėtę vieną ar kelias valandas per dieną, jog paduos vaistus, valdyti. Buvo Sutarę, kad atsilygins maisto produktais, apie pinigus kalbos nebuvo. Dėl tikslaus darbo grafiko susitarę nebuvo, S. G. nekontroliavo. Jai davė tėčio buto raktus ir pakviesdavo, kai reikėdavo pagalbos. Vėliau jos paslaugų atsisakė, nes prarado pasitikėjimą ja. Mano, kad S. G. kreipėsi į darbo inspekciją iš keršto, kad atsisakė jos paslaugų.

Liudytoja Salomėja M. G. paaiškino, kad iš E. S. sužinojo, kad V. A. ieško tėvui slaugytojos. V. A. tėvo namuose ji dirbo nuo 2013-01-02 iki 2015-11-24, būdavo ir diena ir naktį. Buvo sutarę atlyginimą 800 Lt per mėnesį, po to, mokėjo kas savaitę po 200 Lt, o nuo 2015-01-01 -po 68 Eur per savaitę. Kartu su ja dirbo ir V. A. žmonos sesuo, vėliau V. A. ją pradėjo kaltinti, kad dingsta daiktai. Turėjo nuo V. A. tėvo buto raktus, ruošdavo maistą, pirkdavo maisto produktus. Ji verslo liudijimo verstis slauga neturi, tačiau yra anksčiau ne kartą slaugiusi senus žmones, už tai gaudavo atlyginimą, iš kurio pragyveno. Į VDI kreipėsi dėl to, kad ją apkaltino nebūtais dalykais ir neleido daugiau dirbti.

Liudytoja E. S. parodė, kad ji sužinojo, kad V. A. tėvui reikia slaugės. Ji rekomendavo savo pažįstamą S. G., kuri ir anksčiau ne kartą slaugiusi kitus senyvus žmones. Žino, kad S. G. pas V. A. dirbo nuo 2013-01-02 iki šių metų lapkričio pabaigos. Kaip V. A. atsiskaitydavo su S. G., ji nesidomėjo.

Motyvuojamoji dalis

Darbo kodekso 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos, darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Darbo kodekso 95 straipsnio 3 dalis įtvirtina nuostatą, jog kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų – darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt. Šio straipsnio 1 dalis įtvirtina būtinųjų darbo sutarties sąlygų sąrašą: darbuotojo darbovietę, darbo funkcijas. Darbo užmokestis nėra būtinoji darbo sutarties sąlyga. Tuo tarpu „būtinosios sąlygos“ yra dvejopos: privalomos visoms darbo sutartims, t. y. suprantamos tiesiogine (tikrąja) prasme, nes be jų kiekviena darbo sutartis negalioja, ir privalomos, kad galiotų tam tikra darbo sutartis, nes kitaip bus įprasta darbo sutartis“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje „L. B. v. Lietuvos aklųjų biblioteka““. (bylos Nr. 3K-3-274/2008 m.)). Pažymėtina, kad apmokėjimo už darbą santykiai yra būdingi ne tik darbo, tačiau ir santykiams kylantiems iš susitarimų, kurių dalykas – paslaugų teikimas bei kitoms ekonominės veiklos rūšims. Ekonomiškai priklausomas darbas gali būti atliekamas ir kito asmens labui ir savarankiškai. Tik esant kitiems darbo sutarties požymiams, nurodytiems DK 93 str. arba tiesiogiai kylantiems iš jo, galima konstatuoti, kad tarp šalių susiklostė darbo, o ne paslaugų teikimo santykiai. T. y. , nustatant ar darbuotojas paklūsta nustatytai darbo tvarkai, ar darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartą darbą, iš esmės tirtina ar darbuotojas dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, ar darbas yra, ar buvo atliekamas pagal kitos šalies nurodymus, ar savo nuožiūra, ar darbas buvo atliekamas kitai šaliai vadovaujant, ar sprendimai priimami savarankiškai. Šiuo požiūriu konstatuotina, kad bylos aplinkybės neatitinka darbo santykių požymių. V. A. teigė, jog Salomėja M. G. nebuvo jo tėvo darbuotoja, o, jo manymu, teikė profesionalias slaugos paslaugas, apie ką ji ir buvo užsiminusi, tą, beje, ir pati S. G. pripažino teisme. Byloje nenustatyta, kad darbo vietoje žodžiu arba raštu buvo nurodyta darbo tvarka, jokių valdingų įgaliojimų S. G. atžvilgiu V. A. neturėjo, taigi tarp jų nesusiklostė pavaldumo ryšys, nes darbą S. G. atlikdavo savarankiškai ir savo nuožiūra. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojų S. G. bei E. S. parodymai dėl nustatytos darbo laiko trukmės byloje prieštaringi. Teismo nuomone, faktas, kad darbas nebuvo dirbamas konkrečiomis valandomis, taip pat patvirtina išvadą, kad darbo santykiai tarp šalių nesusiklostė. Teismas, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nepaneigtus parodymus, įvertinęs S. G. paaiškinimą, kad ji į VDI kreipėsi vien dėl to, kad buvo atsisakyta jos paslaugų, liudytojų S. G. bei jos pažįstamos E. S. parodymus vertina kaip galimai siekį sukelti/ padėti sukelti neigiamas pasekmės V. A. dėl S. G. paslaugų atsisakymo.

Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumui traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Atsižvelgiant į tai bei remiantis įrodymų naštos paskirstymo taisyklėmis, t. y., jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, darytina išvada, kad byloje nėra įrodyta, jog V. A. būdamas darbdaviu, - fiziniu asmeniu, turinčiu darbinį teisnumą ir veiksnumą, esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 2 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d, leido dirbti namų ūkyje - bute esančiame (duomenys neskelbtini) S. G. asmens priežiūros namuose darbuotojos - namų tvarkytojos darbą, kai darbas buvo atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant bei prižiūrint, kai darbuotoja atlikdama darbo funkcijas pakluso nustatytai darbo organizavimo tvarkai, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie S. G. darbo pradžią, t, y. nelegaliai, ir tuo pažeidė LR Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1, 2 p., 99 str. 2, 3, 6 d. Todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, dėl to administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl LR ATPK 41³ str. 1d. V. A. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30-32 str., 286-288 str., teismas

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. A. atžvilgiu pagal LR ATPK 41³ str. 1 d. nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.