Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo jiems priteisimo, bei atsakovo R. M. priešieškinį ieškovei I. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo. Tretieji asmenys AB bankas „Hansabankas“, AB DnB Nord bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Nutraukti santuoką, sudarytą tarp R. M. ir I. M., įregistruotą 1993-11-06 Lazdijų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 161, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo R. M. kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę.

3. Priteisti ieškovei iš atsakovo R. M. 10 000 Lt neturtinei žalai, padarytai dėl santuokos nutraukimo, atlyginti.

4. Nustatyti nepilnamečių dukterų G. M., gim. 1994-03-19, ir K. M., gim. 1996-03-25, gyvenamąją vietą su motina I. M..

5. Priteisti iš atsakovo R. M. išlaikymą nepilnametėms dukroms G. M. ir K. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo iki jų pilnametystės.

6. Priteisti iš R. M. nepilnamečių dukterų G. M. ir K. M. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2005-07-01 iki 2006-04-01 po 500 Lt kiekvieną mėnesį, viso 9000 Lt.

7. Padalinti santuokoje įgytą turtą. Priteisti ieškovei I. M. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 60861 Lt vertės, automobilį RENAULT CLIO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 11000 Lt vertės.

8. Priteisti atsakovui R. M. 0,06 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su pradėtu statyti gyvenamuoju namu, 13 000 Lt vertės, automobilį TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Lt vertės, ginklus: lygiavamzdį šautuvą IŽ 18 E, 28/70 kal., 600 Lt vertės, lygiavamzdį šautuvą IŽ 27 M, 12 kal., 800 Lt vertės, lygiavamzdį šautuvą IŽ 54, 12 kal., 400 Lt vertės, graižtvinį šautuvą TOZ 16, 22 LR kal., 600 Lt vertės, graižtvinį šautuvą M91/98/25 7,92 mm Mauser kal., 500 Lt vertės, pistoletą IŽ 71 H, 9 mm Kurz kal., 500 Lt vertės viso 3400 Lt vertės.

9. Įpareigoti ieškovę I. M. grąžinti AB bankui „Hansabankas“ ir AB DnB NORD bankui negrąžintus kreditus būstui ir automobiliui pirkti.

1. Nutraukti santuoką, sudarytą tarp R. M. ir I. M., įregistruotą 1993-11-06 Lazdijų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 161, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovės I. M. kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti santuokines pavardes.

3. Pripažinti atsakovui R. M. ir I. M. nuosavybės teisę po ½ dalį 66,86 kv.m. bendro ploto 3 kambarių buto su 6,19 kv.m. rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 60 861 Lt:

3.1. paskirti atsakovui R. M. naudotis 10,33 kv.m. kambarį, plane pažymėtą indeksu 37-5, ieškovei I. M. naudotis 12,75 kv.m. kambarį, plane pažymėtą indeksu 37-4, ir 18,30 kv.m. kambarį, plane pažymėtą 37-2;

3.2. bendram šalių naudojimuisi paskirti 8,18 kv.m. virtuvę, plane pažymėtą indeksu 37-3; 1,15 kv.m. tualetą, plane pažymėtą indeksu 37-8; 2,20 kv.m. dušą-vonią, plane pažymėtą indeksu 37-7; 1,88 kv.m. sandėliuką, plane pažymėtą indeksu 37-6; 12,07 kv.m. koridorių, plane pažymėtą indeksu 37-1 ir 6,19 kv.m. rūsį, plane pažymėtą indeksu R-57;

3.3. įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį įsiteisėjus teismo sprendimui savo sąskaita atstatyti buto išplanavimą pagal 2002-01-08 nekilnojamojo turto registro duomenis.

4. R. M. ir I. M. įpareigoti padengti AB bankui „Hansabankas“ kredito likutį kiekvienam po 12 882,5 Lt.

5. Priteisti atsakovui R. M. 0,06 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su pradėtu statyti gyvenamuoju namu, 13 000 Lt vertės, automobilį TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Lt vertės, o taip pat šaunamuosius ginklus: IŽ 18E, 200 Lt vertės, IŽ 27M, 800 Lt vertės, IŽ 54, 300 Lt vertės, TOZ 16, 100 Lt vertės, M 91/98/25, bevertį ir pistoletą IŽ 71H, 500 Lt vertės, kurių bendra vertė 1900 Lt.

6. Ieškovei I. M. priteisti lengvąjį automobilį RENAULT CLIO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 11 000 Lt vertės.

7. Priteisti iš atsakovo I. M. 2950 Lt piniginę kompensaciją.

8. Nustatyti nepilnamečių dukrų G. M., gim. 1994-03-19, ir K. M., gim. 1996-03-25, gyvenamąją vietą su motina I. M..

Rezoliucinė dalis

1. Santuoką, įregistruotą 1993-11-06 Lazdijų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje tarp I. M. ir R. M., įrašo Nr. 161, nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant ieškovei M., atsakovui – M. pavardes.

2. Nustatyti, kad šalys nutraukus santuoką viena kitos neišlaiko.

3. Po santuokos nutraukimo nepilnamečių dukrų K. M., gim. 1996-03-25, ir G. M., gim. 1994-03-19, gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina I. M. pagal jos gyvenamąją vietą.

4. Nustatyti, kad vaikų auklėjime abu tėvai dalyvauja bendrai.

5. Priteisti iš atsakovo R. M. išlaikymą nepilnametėms dukroms Kotrynai ir G. M. po 375 Lt periodinių mėnesinių išmokų, kiekvienai iš jų nuo ieškinio padavimo teisme dienos, t.y. 2006-04-25, iki dukrų pilnametystės.

6. Įskaityti išlaikymą, priteistą taikant laikinąsias apsaugos priemones laikotarpiu nuo 2006-06-02 iki 2007-10-03, t.y. iki sprendimo paskelbimo dienos, ir priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnametėms dukroms skirtumą kiekvienai iš jų po 125 Lt kas mėnesį, viso 4000 Lt, susidariusį bylos nagrinėjimo metu už laikotarpį nuo 2006-06-02 iki 2007-10-03.

7.1. priteisti ieškovei I. M. 65,76 kv.m. bendro ploto su 6,19 kv.m. ploto rūsiu butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

7.2. priteisti ieškovei I. M. automobilį RENAULT CLIO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

7.3. įpareigoti ieškovę I. M. vienasmeniškai grąžinti AB bankui „Hansabankas“ ir AB DnB NORD bankui negrąžintus kreditus būstui ir automobiliui pirkti;

7.4. priteisti iš ieškovės I. M. atsakovo R. M. naudai 9098 Lt piniginę kompensaciją už I. M. tenkančią didesnę santuokinio turto dalį;

7.5. priteisti atsakovui R. M. 0,06 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su pradėtu statyti gyvenamuoju namu;

7.6. priteisti atsakovui R. M. automobilį TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

7.7. priteisti atsakovui R. M. ginklus: lygiavamzdį šautuvą IŽ 18E, lygiavamzdį šautuvą IŽ 27 M, lygiavamzdį šautuvą IŽ 54, graižtvinį šautuvą TOZ 16, graižtvinį šautuvą M91/98/25, pistoletą IŽ 71 H.

8. Priteisti iš atsakovo R. M. valstybės naudai 270 Lt žyminį mokestį bei 32 Lt pašto išlaidų, o iš ieškovės I. M. valstybės naudai – 32 Lt pašto išlaidų.

Dalindamas santuokinį turtą, teismas jo vertę ir kreditų bei jų negrąžintos dalies dydį nustatė pagal pateiktus dokumentus. Ši sprendimo dalis neapskųsta. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nusprendė turtą sutuoktiniams padalinti lygiomis dalimis. Spręsdamas klausimą dėl buto padalijimo būdo, teismas atsižvelgė į tai, kad butas yra pertvarkytas – turi tik dvi izoliuotas patalpas, dėl ko padalinus butą lygiomis dalimis šalims tektų po vieną patalpą, kas pažeistų vaikų teisę į tinkamą būstą. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių vyksta nuolatiniai konfliktai, turintys neigiamą įtaką vaikams. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo pasiūlytas buto atidalinimo planas parengtas pagal nekilnojamojo registro duomenis, kurie yra panaikinti. Teismas nurodė, kad atsakovo reikalavimas padalinti butą ir prievolę grąžinti bankui kreditą lygiomis dalimis negalimas dėl CK 4.172 str. įtvirtinto draudimo dalinti hipotekos reikalavimą. Teismas, priteisdamas ieškovei butą natūra, o atsakovui piniginę kompensaciją, nurodė, kad atsakovo teisė į būstą nepažeidžiama, nes, panaudojęs priteistą kompensaciją, jis turės galimybę susirasti gyvenamąjį plotą nuomos pagrindais, o be to jam atitenka žemės sklypas su pradėtu statyti namu. Spręsdamas dėl išlaikymo vaikams dydžio, teismas vertino šalių pajamas. Teismas nustatė, kad ieškovės darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, per mėnesį vidutiniškai sudaro 2051,96 Lt. Atsakovo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, per mėnesį vidutiniškai sudaro 600 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į šalims priteistą turtą, į papildomas pinigines lėšas, patenkančias į atsakovo sąskaitą (autorinius atlyginimus, pinigų perlaidas iš trečiųjų asmenų), padarė išvadą, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra lygi. Kadangi ieškovė nurodė, kad per mėnesį kiekvienai dukrai išlaikyti išleidžia vidutiniškai 750 Lt, o atsakovas šios sumos neginčijo, teismas, pažymėjęs, jog tėvai turi prisiimti lygią dalį išlaidų, reikalingų nepilnamečių dukrų išlaikymui, nusprendė priteisti iš atsakovo po 375 Lt periodinių mėnesinių išmokų kiekvienai nepilnametei dukteriai išlaikyti.

Atsakovas R. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007-10-03 sprendimą – ieškovės I. M. ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį patenkinti. Teismas, spręsdamas sutuoktiniams priklausančio buto padalijimo klausimą, neįvertino, kad pagal LR CK 3.127 str. 3 d. pirmenybė teikiama turto padalijimui natūra, o kompensacija vienam sutuoktiniui gali būti išmokėta tik tuo atveju, kai turtas yra nedalus ir nėra galimybės natūra paskirti turto, visiškai atitinkančio sutuoktiniui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Teismas, dalindamas butą, atsižvelgė tik į ieškovės pageidavimus. Nurodo, jog konfliktai šeimoje kildavo, nes jie buvo provokuojami ieškovės. Mano, kad po santuokos nutraukimo konfliktų nebebus, nes ieškovė nebeturės prasmės provokuoti atsakovą atlikti neteisėtus veiksmus. Butą atstačius pagal 2002-01-28 nekilnojamojo turto registro duomenis ir jį padalinus pagal priešieškinio reikalavimą, bendras gyvenimas jame būtų įmanomas ir atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Teismas neįvertino, kad sodo sklype namas tik pradėtas statyti, o Druskininkų mieste, turinčiame kurorto statusą, būsto kainos yra didelės, todėl, atsižvelgiant į iš ieškovo priteistą išlaikymą vaikams ir šio išlaikymo įsiskolinimą, atsakovas praktiškai lieka be galimybės įsigyti ar nuomoti būstą. Teismas nepagrįstai pripažino, kad reikalavimas padalinti butą ir prievolę grąžinti bankui kreditą lygiomis dalimis negalimas dėl LR CK 4.172 str. įtvirtinto draudimo. Nurodo, jog teismas neteisingai išaiškino CK 4.172 str. 1 d. normą, pagal kurią draudžiama susitarti dėl hipotekos reikalavimo padalijimo, bet nedraudžiama dalinti įkeistą nekilnojamąjį daiktą. Atsakovo siūlomo įkeisto nekilnojamojo turto padalijimo būdo negalima prilyginti susitarimui dėl hipotekos reikalavimo padalijimo, kadangi po padalijimo hipotekos reikalavimas liks galioti visam butui. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžiu. Teismas, padarydamas išvadą, jog ieškovės ir atsakovo mėnesinės pajamos yra vienodos, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Nurodo, jog jo darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai sudaro 600 Lt. Jo gaunamas autorinis atlyginimas yra nepastovus ir kintamo dydžio, o kitos atsakovo sąskaiton patenkančios lėšos priklauso kitiems asmenims. Atsakovas pagal gaunamas pajamas negali kiekvienos iš dukterų išlaikymui mokėti daugiau kaip po 200 Lt per mėnesį.

Ieškovė I. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007-10-03 sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, V.Ž., 2006, Nr. 102-3957). Absoliučių Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007-11-08 sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Atsakovas R. M. apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimą dalyje, kuria teismas išsprendė buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo ir išlaikymo nepilnametėms dukterims priteisimo klausimus.

Atsakovas R. M. apeliaciniu skundu ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dalyje, kurioje teismas išsprendė ginčo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo klausimą, ginčija šio buto padalijimo būdą, priteisiant jį natūra ieškovei I. M., įpareigojant ieškovę kompensuoti atsakovui R. M. jo dalį pinigais, ir prašo ginčo butą šalims padalinti natūra, nustatant naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančiomis šio buto dalimis tvarką.

Sutuoktinių bendro turto padalijimo būdus reglamentuoja LR CK 3.127 str. 3 d., kurioje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Pažymėtina, jog kiti ne natūra padalijimo būdai, gali būti taikomi esant pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kita. Spręsdamas dėl bendro turto padalijimo būdo, teismas taip pat turi atsižvelgti į LR CK 3.123 str. 1 d. ir LR CK 3.124 str. 3 d. nustatytas aplinkybes, kurių sąrašas nėra baigtinis ir teismas, įvertinęs konkrečios bylos ypatumus, svarbiomis gali pripažinti bet kurias kitas aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sąlygotų buto padalijimo natūra negalimumą, atstačius buto išplanavimą pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotus 2002-01-08 kadastro duomenis. Tačiau aplinkybėmis, eliminuojančiomis galimybę tarp sutuoktinių butą padalyti natūra (turo padalijimo natūra nepriimtinumą), pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino konfliktinius sutuoktinių santykius, kurie sąlygoja negalimumą jiems gyventi kartu bendroje gyvenamojoje aplinkoje, šių santykių neigiamą poveikį nepilnamečiams vaikams, ginčo šalims po padalijimo teksiančias izoliuotas patalpas, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su motina nustatymą.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ginčo šalių nepilnamečių dukterų G. M., gim. 1994-03-19, ir K. M., gim. 1996-03-25, interesai nagrinėjamoje byloje yra pagrindas ieškovei I. M. priteisti butą natūra. Vadovaujantis LR CK 3.123 str. 1 d., nepilnamečio vaiko interesus teismas privalo įvertinti ne tik spręsdamas nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo klausimą, bet ir nustatydamas bendro turto padalijimo būdą. Vaikų interesai turi būti užtikrinti tiek, kad jiems būtų sudarytos normalios augimo, auklėjimo ir buities sąlygos po to, kai turtas bus padalintas. Jos yra ne tik materialinio pobūdžio, tačiau apima ir priimtiną suaugusiųjų tarpusavio santykių klimatą bendrai naudojamoje gyvenamojoje patalpoje. Atsižvelgiant į jų buvusius tarpusavio santykius, gali būti sprendžiama dėl buto paskyrimo natūra tam sutuoktiniui, su kuriuo gyvena vaikas, jeigu tai sudarys geresnes sąlygas ar pašalins bendro gyvenimo sukeliamus nepatogumus, tokius kaip nuolatiniai barniai ar smurtas. Šalių konfliktai turi būti įvertinti tuo aspektu, ar užtikrino normalią namų aplinką vaikui. Jeigu tokių reikalavimų neatitinka kelių asmenų tarpusavio santykiai bendrai naudojamoje patalpoje, tai gali būti svarstoma dėl kitokio turto padalijimo būdo. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, spręsdamas dėl ginčo šalių šeimoje vykstančių konfliktų ir jų neigiamo poveikio vaikų interesams, kurį patvirtino Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė (T.2, b.l. 182, 183). Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog nutraukus šalių santuoką ir ginčo šalims padalijus butą natūra, šie konfliktai pasibaigtų.

Pažymėtina, jog sprendžiant dėl buto padalijimo būtina atsižvelgti į pagrindinės vaikų teisės – teisės į gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jų fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi –užtikrinimą. Atsižvelgiant į tai, kad dviejų ginčo šalių nepilnamečių dukterų gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškove, priteisus natūra visą butą ieškovei, yra apsaugoti šalių dukterų interesai, užtikrinant joms normalias gyvenimo sąlygas. Tokia išvada darytina įvertinus buto plotą ir kad pagal atsakovo siūlomą buto padalijimo variantą ieškovei su dukterimis tektų tik dvi izoliuotos patalpos.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog ta aplinkybė, kad dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyto buto padalijimo būdo atsakovas prarado gyvenamąją vietą ir neturi kitos, nėra lemiama teisminio ginčo dėl turto padalijimo baigčiai, nes pirmenybę teismas teikia vaikų interesų apsaugai ir kelio ateityje kilti naujiems ginčams, susijusiems su disponavimu ginčo šalims priklausančiomis buto dalimis, užkirtimui. Buto padalijimas natūra, nustatant naudojimosi butu tvarką, nagrinėjamu atveju nėra tinkamas ir dėl to, kad išlieka teisinio ir faktinio ginčo reali galimybė. Pažymėtina, jog dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę tokiu būdu, kai turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, nėra pažeidžiamos vieno ar kito sutuoktinio nuosavybės teisės, o tik taikomas įstatyme nustatytas santuokinio turto padalijimo būdas (LR CK 3.127 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl buto rinkos vertės tarp šalių ginčo nebuvo, o atsakovui priteistos kompensacijos dydis atitinka jam priklausančios buto dalies vertę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog ginčo buto padalijimo natūra būdas nagrinėjamu atveju būtų nepriimtinas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimu ir parinktu bendro buto padalijimo būdu.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo LR CK 4.172 str. 1 d. taikymo, sprendžiant dėl buto padalijimo būdo. Pažymėtina, jog teismas motyvu dėl susitarimo dėl hipotekos reikalavimo padalijimo negaliojimo rėmėsi, spręsdamas dėl atsakovo R. M. priešieškinio reikalavimo įpareigoti R. M. ir I. M. padengti AB bankui „Hansabankas“ kredito likutį lygiomis dalimis po 12882,5 Lt pagrįstumo ir teisėtumo, o ne dėl buto padalijimo būdo.

Dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir jo dydžio

Atsakovas R. M. apeliaciniu skundu ginčydamas teismo sprendimo dalyje dėl priteisti išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo teisėtumą ir pagrįstumą, nurodo, jog teismas netinkamai įvertino jo turtinę padėtį, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą dėl jo galimybės kiekvienai iš dukterų teikti 375 Lt periodinių mėnesinių išmokų dydžio išlaikymą. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydžio, kuris buvo įvertintas 750 Lt per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, jog ginčo šalių turtinė padėtis yra lygi, pripažino ir jų dalių išlaikymo prievolėje lygybę.

Pagal LR CK 3.192 str. 2 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų LR CK 3.3 str. 1 d., – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė nagrinėjamos bylos kontekste yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., Nr. 3K-3-286/2004).

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo R. M. turtinę padėtį ir jo finansines galimybes teikti nepilnamečių vaikų poreikius atitinkančio dydžio išlaikymą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant apie atsakovo turtinę padėtį turėjo būti vertinamas ne tik jo gaunamas darbo užmokestis, bet kitos visų rūšių pajamos, tame tarpe ir jo gaunamas autorinis atlyginimas. Šiai aplinkybei nustatyti teismas pagrįstai vertino atsakovo banko sąskaitos išraše užfiksuotas pinigines operacijas laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2006-06-14 ir nuo 2006-06-01 iki 2007-02-19 (T.1, b.l. 110-120, T.2, b.l.100-102). Mituose išrašuose užfiksuotos piniginės operacijos, atsižvelgiant į nurodytas mokėjimo paskirtis, leidžia daryti išvadą, jog atsakovas be darbo užmokesčio gauna kitų pajamų, kurių dydis suteikė pagrindą pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog ginčo šalių turtinė padėtis yra lygi. Pažymėtina, jog aplinkybė dėl atsakovo gaunamų pajamų nepastovumo ir jų dydžio kaitos negali būti pripažinta turinčia įtakos sprendžiant dėl atsakovo finansinių galimybių teikti nepilnamečių dukterų poreikius atitinkančio dydžio išlaikymą. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Atsakovas yra darbingo amžiaus, neturintis sveikatos sutrikimų, kurie ribotų jo galimybę gauti pajamas, užtikrinančias nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolės tinkamą įgyvendinimą. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje E. A. v. A. A, Nr. 3K-3-790/2002.).

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo banko sąskaitos išraše užfiksuotas paties atsakovo įneštas pinigų sumas vertino kaip jo pajamas, kadangi jos buvo pasiskolintos iš kitų asmenų. Vadovaujantis LR CPK 178 str. įtvirtinta šalių įrodinėjimo pareigos taisykle, būtent atsakovui teko pareiga įrodyti savo gaunamų pajamų dydį. Byloje nebuvo pateikta piniginių lėšų skolinimosi iš kitų asmenų faktą patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, jog spredžiant išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo klausimą, visos abejonės dėl tėvų turtinės padėties turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas santuokoje įgyto turto padalijimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimus teisingai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, tinkamai, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė įrodymus, turinčius reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007-10-03 sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atsakovo R. M. apeliacinį skundą, ieškovės I. M. naudai iš atsakovo priteisiama 600 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, turėtų ieškovės nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 93 str., 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas

nutarė:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei I. M. iš atsakovo R. M. 600 Lt (šeši šimtai litų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.