- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-23
- Bylos Nr.
- 1S-316-628/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Žukauskas, Sigita Bieliauskienė (pran.), Daiva Ppranytės-Zalieckienė
- Nuteistasis
- G. C.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Sigitos Bieliauskienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. C. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria netenkintas Alytaus pataisos namų administracijos teikimas dėl nuteistojo G. C. perkėlimo į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu G. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktus laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 238 straipsnio 1 dalį nuteisti: V. B., A. Š., I. D., D. S. ir M. B..
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria G. C. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, neteisėtai, be atitinkamo leidimo, iš tyrimo nenustatyto asmens įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą – Kroatijos gamybos 9 mm kalibro pistoletą-kulkosvaidį ir ne mažiau kaip trylika 9 mm kalibro LUGER (9x19 mm) šovinių; iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintas kvalifikuojamasis požymis, kad G. C. pasikėsino nužudyti E. Ž. ir L. Ž. dėl chuliganiškų paskatų (BK 22 straipsnio 1 dalis, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Nuteistųjų M. B., V. B., I. D., D. S., A. Š. apeliaciniai skundai atmesti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 14 d. nutartimi nuteistojo G. C. kasacinį skundą atmetė.
Nuteistasis G. C. laisvės atėmimo bausmę atlieka Alytaus pataisos namuose, lengvosios grupės sąlygomis. Bausmės pradžia 2009 m. rugpjūčio 26 d., bausmės pabaiga 2018 m. rugpjūčio 26 d.
Kauno apygardos teisme 2016 m. rugpjūčio 1 d. buvo gautas Alytaus pataisos namų administracijos teikimas dėl nuteistojo G. C. perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 140 straipsniu, yra prašoma nuteistąjį G. C. tolimesniam bausmės atlikimui perkelti į atvirąją koloniją.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi netenkino Alytaus pataisos namų administracijos teikimo. Teismas padarė išvadą, kad nors nuteistasis G. C. atitinka BVK 140 straipsnio 4 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus, tačiau jis ir toliau turi atlikti bausmę pataisos namuose, kadangi dar negalima daryti pagrįstos išvados, jog tęsiant paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimą atvirosios kolonijos sąlygomis, bus pasiekti BK 41 straipsnio 1 dalyje numatyti bausmės tikslai.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. C. skunde prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: patvirtinti Alytaus pataisos namų administracijos teikimą ir perkelti jį iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą.
Skunde nurodo, kad teismas nepakankamai įvertino jo pasikeitusią asmenybę. Pažymi, jog pataisos namų administracijos teikime nurodytos tokios aplinkybės, kaip teigiami pokyčiai elgesyje, siekis prasmingo užimtumo, nebuvo įvertintos. Nors jis bausmės atlikimo metu buvo baustas drausmine tvarka, tačiau nuobaudos negalioja. Už nepriekaištingą elgesį yra skatintas aštuonis kartus, šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Pataisos namuose mokėsi, baigė 12-tą klasę. Teismui buvo pateikta profesinio rengimo centro pažyma, kurioje jis charakterizuojamas itin teigiamai, atkreipiant dėmesį, jog mokslus baigė labai gerai. Šiuo metu mokosi baldžiaus specialybės. Be to, siekiant prasmingo užimtumo ir keisti savo elgesį bei mąstymą, jis intensyviai dalyvavo papildomose socialinės reabilitacijos programose. Palaiko socialinius ryšius su šeima, šių metų kovo mėn. jam gimė vaikas. Visa tai, nuteistojo įsitikinimu, leidžia spręsti apie padarytą pažangą siekiant mažinti nusikalstamo elgesio riziką, kuri kasdien mažėja. Jo pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika vertinama kaip žema. Atmesdamas pataisos administracijos teikimą, teismas nepagrįstai atsižvelgė į ankstesnius jo teistumus ir padaryto nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę, pobūdį. Šios aplinkybės buvo įvertintos paskiriant jam bausmę, todėl pakartotinai negali būti vertinamos. Nuteistasis nesutinka su teismo argumentu, jog jis negali būti perkeltas į atvirąją koloniją, kur bausmę atlieka asmenys, nuteisti už ženkliai švelnesnius nusikaltimus. Tokia išvada prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Teismas nevertino to, jog jo (G. C.) pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika vertinama kaip žema. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas 59 balai, kas reiškia, jog jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra artima žemai, balai po paskutinio vertinimo sumažėjo. Be to, teismas neatsižvelgė į socialinio tyrimo išvadą, kurioje konstatuota, jog jis (G. C.) yra emociškai stabilus, savęs vertinimas stabilus, yra atviras, tarpasmeniniai įgūdžiai adekvatūs, sugeba planuoti, siekti savo tikslų, sugeba numatyti savo elgesio pasekmes, turi realių ateities planų, susijusių tiek su asmeniniu gyvenimu, tiek su darbine veikla. Pažymi, jog nepalaiko kriminalinės subkultūros, požiūris į jį prižiūrinčius pataisos namų darbuotojus teigiamas. Teismas neatsižvelgė į tai, jog didelę įtaką jo elgesiui daro glaudūs ryšiai su tėvais, broliu, žmona ir dviem vaikais. Pažymi, jog vienam jo sūnui buvo nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Stengiasi padėti šeimai, todėl pastoviai siunčia pinigus vaikų išlaikymui, pagal turimas galimybes prisideda prie vaikų auklėjimo. Sprendžiant dėl pataisos namų administracijos teikimo, teismas nevertino ir to, kiek jis (G. C.) prisidėjo prie nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Visos nurodytos aplinkybės, kaip nurodo nuteistasis, teigiamai apibūdina jo asmenybę, socialinius ryšius, leidžia spręsti apie gerus socialinius įgūdžius bei aukštą socialinės integracijos lygį, kartu apie polinkio nusikalsti nebuvimą. Perkėlimas į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą palengvins jo bendravimą su šeima, vaikais, artimaisiais, o tai dar labiau padėtų lavinti integravimosi į visuomenę įgūdžius, padidintų galimybę įsidarbinti, kas neabejotinai prisidėtų prie visos šeimos gerovės didinimo.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. C. skundas atmetamas.
Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai netenkino Alytaus pataisos namų administracijos teikimo perkelti nuteistąjį G. C. iš pataisos namų į atvirąją koloniją.
Pagal BVK 140 straipsnio 4 dalies nuostatas, pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomi nuteistieji, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą ir atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali būti perkelti į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą.
Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė teisingą išvadą, kad nepakanka vien to, jog nuteistasis atitinka formaliuosius BVK 140 straipsnio 4 dalyje numatytus kriterijus būti perkeltam iš pataisos namų į atvirąją koloniją. Turi būti įvertinta ir nusikalstamo elgesio rizika. Asmenų, atliekančių bausmę atvirojoje kolonijoje, nusikalstamumo rizika turėtų būti vertinama kaip žema, kad jie ne tik nedarytų naujų nusikalstamų veikų, bet savo elgesiu nedarytų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems. Tokie nuteistieji privalo būti padarę išvadas dėl įvykdytų nusikaltimų sukeltų pasekmių, būti motyvuoti pasitaisyti, socialiai orientuoti adaptuotis visuomenėje ir atlikus bausmę gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais bei priemonėmis.
Skundžiamoje nutartyje pagrįstai įvertinta tai, kad G. C. atlieka bausmę už pasikėsinimą padaryti kvalifikuotą nužudymą, t. y. labai sunkų smurtinį nusikaltimą, siekiant nužudyti du žmones, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu bei už šaunamojo ginklo nešiojimą (BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktus ir 253 straipsnio 1 dalis). Apygardos teismas, atmesdamas Pataisos namų administracijos teikimą, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdį, nes ši aplinkybė yra reikšminga vertinant nuteistojo asmenybę visapusiškai.
Sprendžiant, ar nuteistasis gali atlikti bausmę švelnesnio režimo pataisos įstaigoje, būtina įvertinti tiek jo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek ir prieš tai būnant laisvėje. Prieš priimant Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendį, kuriuo G. C. buvo nuteistas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pašalintas kvalifikuojantis požymis – BK 129 straipsnio 1 dalies 8 punktas), jis jau buvo nusikaltęs. Kaip matyti iš duomenų apie G. C. teistumus (t. 8, b. l. 8-13), 1999-12-13 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu G. C. paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo atidėta, tačiau jau 2000-10-03 Šakių rajono apylinkės teismo jis vėl buvo nuteistas (taigi nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu). Vėliau G. C. teistas 2000-11-10 Marijampolės rajono apylinkės teismo, 2004-11-10 Marijampolės rajono apylinkės teismo. Kolegijos nuomone, šios aplinkybės, vertinant nuteistojo asmenybę visapusiškai, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą bei polinkį nusikalsti.
Nors byloje esančioje nuteistojo charakteristikoje iš Alytaus pataisos namų nuteistasis G. C. apibūdinamas teigiamai, o būtent atlikdamas bausmę jis mokėsi, įgijo specialybę, jam taikytos nuobaudos nebegalioja, skatintas aštuonis kartus, dalyvavo įvairiose programose, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, turi būti įvertinta ir tai, jog kaip nurodoma charakteristikoje, savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo nuteistasis neigia. Toks nuteistojo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką leidžia spręsti, jog G. C. nevertina savo elgesio kritiškai ir nesigaili dėl nusikalstamų veikų padarymo.
Kaip nurodoma Alytaus pataisos namų psichologinės tarnybos 2016 m. birželio 21 d. išvadoje, nuteistasis yra motyvuotas teigiamai koreguoti savo elgesį, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika vertinama vidutine, o pakartotinio smurtinio elgesio rizika vertinama kaip žema. Šioje išvadoje taip pat nurodoma, kad vadovaujantis metodikų ir kitų šaltinių informacija, nustatyti pagrindiniai veiksniai, galintys įtakoti nuteistojo G. C. nusikalstamą elgesį ateityje: tam tikros su darbu susijusios problemos (laisvėje dirbo tik neoficialiai, neturi darbo stažo); ankstesni režimo pažeidimai (bausmės atidėjimo metu padarė naują nusikaltimą).
G. C. skunde akcentuoja jo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, t. y. kad bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo profesiją, yra skatintas 8 kartus už nepriekaištingą elgesį ir gerą mokslą, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Pažymėtina, kad apygardos teismas, svarstydamas pataisos namų administracijos teikimą, atsižvelgė į šias, nuteistojo skunde minimas aplinkybes. Kita vertus, nors šios aplinkybės yra svarbios, tačiau nepaneigia skundžiamoje nutartyje padarytos išvados, jog šiuo metu perkėlus G. C. iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą, nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.
Nuteistasis gali būti perkeliamas iš pataisos namų į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimo tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad toks perkėlimas padės pasiekti visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Tuo tarpu įvertinus visas nagrinėjamam klausimui svarbias aplinkybes, tokios išvados šiuo metu daryti negalima.
Konstatuotina, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai netenkino Alytaus pataisos namų administracijos teikimo perkelti nuteistąjį G. C. iš pataisos namų į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimo. Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo G. C. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.