Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-10-23 · Byla Nr. Ik-1264-402/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-06-26Kauno apylinkės teismas
  2. Ik-1264-402/2012Sprendimas · 2012-10-23Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-23
Bylos Nr.
Ik-1264-402/2012
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-01339-2012-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
L. Z.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1264-402 /2012Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01339-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1., 15.2.3.2., 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 23 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Neringai Musinienei,

dalyvaujant pareiškėjui L. Z., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo priteisti 4,98 Lt turtinę ir 5 000 Lt neturtinę žalą (b. l. 91-101). Skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau ir – atsakovas) diskriminavo sartifikuotą Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje galiojantį jo elektroninį parašą, neveikdamas taip kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nepaisydamas pareigos vadovautis įstatymo viršenybės ir objektyvumo principais, sukėlė jam nepatogumus, pažeidė jo teises, laisves bei interesus. Jis pateikė atsakovui skundus ir prašymus, pasirašęs saugiu elektroniniu parašu, tačiau atsakovas nurodė, kad skundai nepasirašyti elektroniniu parašu, negali identifikuoti pareiškėjo, todėl skundų nepriėmė ir nenagrinėjo. Jo nuomone, atsakovas turėjo užtikrinti pareiškėjo saugiu elektroniniu parašu pasirašytų dokumentų priėmimą ir jų nagrinėjimą bei atsakymų siuntimą pasirašant saugiu elektroniniu parašu pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 2 d., tačiau to nedarė, nors kitos institucijos be apribojimų tą patį elektroninį parašą pripažįsta galiojančiu. Jo elektroninį parašą patikrinusi Ryšių reguliavimo tarnyba 2012-07-03 raštu Nr. (50.2)1B-2753 patvirtino, kad atsakovui siųsti dokumentai yra pasirašyti saugiu elektroniniu parašu. Jo nuomone, atsakovas netinkamai vykdydamas LR ir ES galiojančius teisės aktus ir nepriimdamas elektroniniu parašu pasirašytų jo dokumentų bei neatsiuntęs pažymų patvirtinančių dokumentų priėmimą ir registraciją, buvo neatsakingas ir nerūpestingas, pažeidė galiojančius teisės aktus, o valstybė neužtikrino, kad tokių pažeidimų nebūtų. Tokiais, jo nuomone, tyčiniais atsakovo veiksmais jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurią prašo atlyginti. Pažymėjo, kad Policijos departamentas išnagrinėjęs jo skundą, pasirašytą tokiu pat elektroniniu parašu, 2012-06-29 nusprendė pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011-12-16 įsakymo Nr. 20-V-852 15 p., kuris ribojo elektroniniu parašu pasirašytų *adoc formato dokumentų priėmimą.

Atsiliepimas

Atsakovoas su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsiliepime į skundą nurodė (b. l. 112-114), jog elektroniniu paštu atsiųstų skundų *adoc formatu, Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK peržiūrėti neturėjo techninių galimybių, todėl apie tai buvo pranešta siuntėjui, kuris pakartotinai skundus atsiuntė *.pdf formatu. Skundai buvo užregistruoti ir atitinkamai vienas iš jų, pagal galiojančius teisės aktus persiųstas Jonavos rajono apylinkės prokuratūrai, kiti atsisakyti nagrinėti, kadangi jie buvo pateikti nesilaikant Asmenų prašymų bei skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate taisyklių, patvirtintų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 20-V-142 (nauja redakcija 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 20-V-852), 15 ir 22 punktų reikalavimų. Prie skundų nebuvo elektroninio parašo sertifikato, todėl identifikuoti, ar skundus atsiuntęs asmuo yra iš tiesų pareiškėjas L. Z., nebuvo galimybės. Jų nuomone pareiškėjas L. Z. suprato ir žinojo, jog policijai pranešimus ir kitus dokumentus elektroniniu būdu gali pateikti prisijungęs per https://e.policija.lt portalą, nes šiame portale pranešimus teikė 2012 m. gegužės 13, 14, 28, 30 ir 31 dienomis. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų jis turėjo kokių nors pasekmių, jų veiksmai buvo teisėti, todėl nėra vieno iš pagrindinių žalos įvertinimo kriterijų, dėl to skundą prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų valstybės valdžios institucijų bei jų pareigūnų, tarnautojų ar kitokių šių institucijų darbuotojų veiksmų ar neveikimo, kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Tai reiškia, kad žala atlygintina neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.).

Pareiškėjas reikalauja priteisti iš atsakovo neturtinę žalą dėl to, kad jis buvo kreipęsis į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatą (toliau ir – Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK) elektroniniu paštu, pateikdamas 2012-04-26, 2012-05-09, 2012-05-25, 2012-05-29 skundus *adoc formatu, kurie nebuvo nagrinėjami, atsakovui nurodant, kad negalima identifikuoti pareiškėjo, nes skundai nepasirašyti elektroniniu parašu. Dėl atsisakymo nagrinėti pareiškėjo skundus, jis patyrė nepatogumus, kuriuos vertina 5 000 Lt neturtine žala.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246-6.249 straipsniuose. Tačiau pagal CK 6.271 str. nuostatas valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.246 str. 1 d. ir 6.271 str. 3 d., neteisėta veika gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu (pastarajame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir dėl neteisėto veiksmų neatlikimo, jų neteisėto vilkinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A14-1625/2005 (Administracinių teismų praktika Nr. 8) taip pat yra pažymėjęs, kad teisinėje valstybėje yra ginami visų asmenų teisėti lūkesčiai, kad įstatymo jiems suteiktos teisės valstybės institucijose bus įgyvendinamos laikantis įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sampratą, yra pažymėjęs, kad neteisėtumas gali pasireikšti, kai nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Pagal Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės), 14 punktą, asmenų prašymai gali būti pateikiami žodžiu (telefonu ar tiesiogiai asmeniui atvykus į instituciją, raštu (tiesiogiai asmeniui atvykus į institruciją, atsiuntus paštu ar per pasiuntinį) ir elektroniniu būdu institucijos elektroninio pašto adresu. Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 2 d. reglamentuojama, kad skundai, pateikti elektroniniu paštu, turi būti pasirašyti elektroniniu parašu. Atsakymai į šiuos skundus pateikiami asmeniui elektroniniu paštu, o asmenų pageidavimu – siunčiami paštu skunde nurodytu adresu arba įteikiami asmeniškai. Atsakymas, siunčiamas elektroniniu paštu, turi būti pasirašytas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo saugiu elektroniniu parašu. Lietuvos archyvų departamento prie LR Vyriausybės generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-60 patvirtinta Elektroniniu parašu pasirašyto elektroninio dokumento specifikacija ADOC-V1.0 (toliau – Specifikacija), nustato valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, kitų subjektų, įgaliotų atlikti viešojo administravimo funkcijas, valstybės įgaliotų asmenų rengiamų ir iš nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių ir fizinių asmenų gaunamų elektroniniu parašu pasirašytų oficialių elektroninių dokumentų ir jų gyvavimo ciklo užtikrinimo programinių priemonių reikalavimus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Ryšių reguliavimo tarnyba Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos interneto svetainėje http://www.archyvai.lt/lt/paslaugos_53/adoc-dokumentai.html patikrino pareiškėjo L. Z. pateiktus elektroninius dokumentus, t. y. „2012-05-25 skundas dėl įvykių prie MAXIMA prekybos centro.adoc“, „2012-05-29 prašymas prijungti įrodymus dėl įvykių prie MAXIMA prekybos centro.adoc“, „KAVPK Jonavos r. PK 2012-04-26 prašymas.adoc“, „KAVPK Jonavos r. PK 2012-04-26 skundas dėl daiktų grąžinimo.adoc“, „KAVPK Jonavos r. PK 2012-05-09 skundas dėl neteisėtų veiksmų tarnybinių surašymo 2.adoc“, ir 2012 m. liepos 3 d. raštu Nr. (50.2)1B-2753 (b. l. 87) pateikė išvadą, kad elektroniniai dokumentai yra pasirašyti galiojančiais elektroniniais parašais (pasirašantis asmuo – L. Z.).

Byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjas nebuvo pateikęs jo nurodytų skundų Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK nėra. Skundų pateikimo atsakovui metu galiojo Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 2 d. Taisyklių 14 p. ir Specifikacija, todėl atsakovas nepriimdamas pareiškėjo skundų pasirašytų elektroniniu parašu ir atsisakydamas juos nagrinėti pažeidė minėtų teisės aktų nuostatas. Aplinkybė, kad pareiškėjui pateikiant skundus galiojo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 20-V-852 patvirtintos Asmenų prašymų bei skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate taisyklės, kurių 15 p. nenumatė galimybės nagrinėti prašymų ar skundų, pateikiamų elektroniniu būdu formatu *adoc nesudarė pagrindo atsakovui nesivadovauti aukštesnės galios teisės aktais. Be to, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2012 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 20-V-567 papildė taisyklių 15 punktą žodžiais: „*adoc*. Kauno apskr. VPK darbuotojai, gavę taisyklių 9 punkte nurodytais adresais elektroniniu būdu pateiktus ir saugiu elektroniniu parašu pasirašytus dokumentus ADOC formatu, peržiūri ir patikrina adresu https://adoc.archyvai.lt/eais-lpp/app/ pasirašiusio asmens sertifikato duomenis bei pateikia juos registruoti Taisyklėse nustatyta tvarka“. Tokiu būdu, vertintina, jog atsakovas pripažino, kad ankstesniu įsakymu buvo neteisėtai ribojamas *adoc formatu pateiktų dokumentų priėmimas. Pagal CK 6.271 str. taikymo prasmę, atsakovo veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, kai yra nustatomi galiojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai, susiję su atsakovo priimamų aktų, sprendimų nepagrįstumu ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-01-18 nutartis administracinėje byloje Nr.A438-232/2010). Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK neteisėtai atsisakius priimti ir nagrinėti pareiškėjo skundus, pasirašytus elektroniniu parašu, buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo, Tvarkos, Specifikacijos nuostatos. Vertintina, kad Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK turėjo dėti visas įmanomas pastangas asmenį identifikuoti (pvz., patikrinti elektroniniu parašu pasirašytą dokumentą Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos interneto svetainėje http://www.archyvai.lt/lt/paslaugos_53/adoc-dokumentai.html), o tokių veiksmų neatlikimas yra pakankamas teisinis pagrindas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata pareiškėjui reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Todėl, darytina išvada, kad byloje yra pakankamai įrodymų tam, kad būtų galima konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą ir, kad dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo pareiškėjui buvo sudaryti dirbtini nepatogumai, jis patyrė neigiamų išgyvenimų, nepatogumų ir, teismo nuomone, vien tik teisės pažeidimo pripažinimas šiuo atveju nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui už patirtus neigiamus išgyvenimus.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas sąmoningai siekė sukelti pareiškėjui nepatogumus, nes, kaip minėta, pareiškėjo skundų padavimo metu galiojo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 20-V-852 patvirtintos Asmenų prašymų bei skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate taisyklės, kurių 15 p. nenumatė galimybės nagrinėti prašymų ar skundų, pateikiamų elektroniniu būdu formatu *adoc. Todėl, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK kreipėsi ne vieną kartą, spręstina kad pareiškėjo patirti neptogumai negali būti vertinami tik kaip mažareikšmiai ar smulkmeniški, tačiau atsižvelgiant į pareiškėjo teisių pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1000 Lt suma, kuri priteistina iš atsakovo.

Pareiškėjas prašo priteisti 4,98 Lt turtinę žalą ir šį reikalavimą sieja su CD-R disko ir kopijavimo popieriaus pirkimo išlaidomis. Iš į bylą pateiktų prekių pirkimo kvitų matyti, kad minėtos išlaidos patirtos 2012-06-18 ir 2012-06-21 dienomis (b. l. 71), t. y. tuo metu, kai pareiškėjas jau buvo pateikęs civilinį ieškinį Jonavos rajono apylinkės teismui (b. l. 1-4; b. l. 57-66). CD laikmena su elektroniniu parašu pasirašytais dokumentais buvo pateikta teismui prie 2012-06-14 ieškinio (b. l. 57-66), todėl teismas vertina, kad šios pareiškėjo patirtos išlaidos nepatenka į turtinės žalos sąvoką, nustatytą CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir negali būti priteisiamos iš atsakovo kaip turtinė žala. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsniu, minėtos išlaidos priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjui išaiškintina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjas turi teisę kreiptis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. ir 45 str. nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo pateikdamas prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 45 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 5 punktu, teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti L. Z. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisarato, 1 000 Lt (vienas tūkstantis litų) neturtinei žalai atlyginti.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Natalja Zelionkienė