Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Punys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutarimo, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal ATPK 208 str. 1 d. paskiriant 500 (penkių šimtų) litų baudą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nubaustas už tai, kad nevykdė muitinės pareigūnų teisėtų reikalavimų ir kliudė veiksmais ir žodžiais (bet kokia forma) jiems atlikti savo pareigas, o būtent: jis, 2013 m. gegužės 9 d. apie 11 val., Vilniaus rajone, Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio poste, vykdamas per valstybės sieną automobiliu ,,Mitsubishi“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ,,žaliuoju“ kanalu, taip veiksmu deklaravo jokių prekių, kurioms yra taikomas draudimas ar apribojimas, negabenantis ir kategoriškai atsisakė vykdyti teisėtus muitinės pareigūno reikalavimus pateikti dokumentus, atidaryti visas automobilio duris ir tokiu būdu kliudė muitinės pareigūnui atlikti savo pareigas, pradėjo įžeidinėti, konfliktavo su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais.

Po to kai automobilis buvo nukreiptas į detalaus tikrinimo angarą atsisakė žodžiu deklaruoti kiek ir kokių prekių gabena, triukšmavo, gąsdino, kad skambins į Muitinės departamentą norėdamas tokiu būdu paveikti muitinės pareigūną ir tokiu būdu kliudė muitinės pareigūnui atlikti savo pareigas, tuo pažeisdamas 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 nustatančio Bendrijos muitinės kodekso 40, 41 str. ir 2004 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 str. 3 d. 1, 2, 3, 5 punktų reikalavimus ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 208 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantas skunde prašė nagrinėjant šį apeliacinį skundą rengti žodinį bylos nagrinėjimą. ATPK 30210 str. 2 d. numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylą, skundžiamu teismo nutarimu bei apeliacinius skundu, nutarė, jog nėra tikslinga šios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste pastebėtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos V. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 208 str. 1 d. pažeidimą, t. y. už tai, kad, nevykdė muitinės pareigūnų teisėtų reikalavimų ir kliudė veiksmais ir žodžiais jiems atlikti savo pareigas.

Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Todėl konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų.

Atsižvelgdamas į paminėtas normas, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad V. K. atsisakydamas vykdyti teisėtus pareigūno reikalavimus pateikti muitinės pareigūnui dokumentus, atidaryti visas automobilio duris, taip trukdydamas atlikti pareigūnams savo pareigas, konfliktuodamas su pareigūnais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 208 str.1 d. Tokią išvadą patvirtina pirmosios instancijos teismo nutarime pakankamai išsamiai aptarti įrodymai, tame tarpe ir liudytojų M. B., J. D., R. Č., A. G. parodymai, kurie nurodydami aplinkybes teisiamajame posėdyje buvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo atsakomybės ir kurių parodymų teisingumu apeliacinės instancijos teismui abejoti nėra pagrindo. Be to, tai, kad V. K. trukdė atlikti muitinį tikrinimą objektyviausiai patvirtina ir vaizdo įrašas, kuris buvo peržiūrėtas tiek apylinkės teisme, tiek nagrinėjant apeliacinį skundą aukštesnės instancijos teismo teisėjo ir kuris kartu su kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis, leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl V. K. kaltės padarius ATPK 208 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Pažymėtina, kad V. K. kaltės dėl minėto pažeidimo nepašalina ir tam tikri neatitikimai tarp vaizdo medžiagos ir liudytojų parodymų, tačiau tokie neatitikimai nelaikytini esminiais ir jie niekaip nepaneigia apelianto atliktų veiksmų neteisėtumo pobūdžio. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo ištirtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog V. K. nepakluso teisėtiems muitinės pareigūnų reikalavimams ir trukdė jiems atlikti tarnybines pareigas. Pastebėtina ir tai, kad pats V. K. nepaneigė aplinkybės, jog atsisakė pateikti dokumentus. Sutiktina su apylinkės teismo nuomone, kad nepaisant pastebėtų trūkumų, V. K. privalėjo paklusti pasienio ir muitinės pareigūnų teisėtiems nurodymams, o ne savo veiksmais vienaip ar kitaip, trukdyti pareigūnams atlikti tarnybines pareigas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o V. K. skirta ATPK 208 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali piniginė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

V. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.