Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Y., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 153 str., 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. Y. atliko mažamečio asmens atžvilgiu tvirkinamuosius veiksmus, o būtent 2012 m. kovo 28 d. apie 13 val. 45 min. viešoje vietoje – Druskininkų mieste, Veisiejų g. (duomenys neskelbtini) namo pirmo aukšto laiptinėje, tyčia rodė mažametei L. U., gim. (duomenys neskelbtini), lytinį organą – varpą, t. y. tokiu būdu tvirkino mažametę L. U., gim. (duomenys neskelbtini).

Be to, kaltinamasis A. Y. 2012 m. kovo 28 d. apie 13 val. 45 min. viešoje vietoje – Druskininkų mieste, Veisiejų g. (duomenys neskelbtini) namo pirmo aukšto laiptinėje, įžūliu elgesiu – rodydamas mažametei L. U., gim. (duomenys neskelbtini), lytinį organą – varpą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis A. Y. kaltę visiškai pripažino. Paaiškino, kad 2012-03-28 apie 12-13 val. jam atsirado potraukis pademonstruoti savo lytinį organą kokiai nors mergaitei. Atsitiktinai užėjo į daugiabučio namo Veisiejų g. (duomenys neskelbtini) laiptinę, žmonių ten nebuvo. Pirmo aukšto laiptų aikštelėje atsisegė klyną ir, išsitraukęs lytinį organą, laukė, kol kokia mergaitė įeis į laiptinę. Pro langą pamatė ateinančią 8-9 metų amžiaus mergaitę. Įėjusi į laiptinę ir palipėjusi laiptais, mergaitė pamatė kaltinamąjį ir išsigandusi pabėgo. Kaltinamasis suvokė, kad mergaitė išsigando dėl to, kad pamatė jo lytinį organą, jam įvyko erekcija. Po to kaltinamasis susitvarkė ir, išėjęs iš namo, nuėjo į kitą pusę, nei nubėgo mergaitė. Kodėl taip elgėsi paaiškinti negali, tačiau jo tikslas buvo parodyti lytinį organą mažoms mergaitėms. Berniukams to nebūtų demonstravęs, o suaugusiesiems rodyti neišdrįstų. Nenorėjo, kad nukentėjusioji mergaitė išsigąstų. Nuo 2012 m. kovo mėn. iki gegužės mėn. lytinį organą mažoms mergaitėms rodė keletą kartų. Vėliau, kai jau buvo paleistas iš sulaikymo, kreipėsi į psichiatrą, gavo siuntimą ir buvo tiriamas psichiatrijos ligoninėje, po to reguliariai lankėsi pas psichiatrą ir psichologą, vartojo vaistus, gydosi iki šiol. Nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, atsiprašė nukentėjusiosios ir jos šeimos. Bylos ikiteisminio tyrimo metu A. Y., apklaustas įtariamuoju, kaltę taip pat pripažino, analogiškai nurodė nusikaltimų padarymo aplinkybes (t. 2, b. l. 2-6).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo paaiškinimų, jo kaltė padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta ir kitais byloje surinktais faktiniais duomenimis.

Gimimo liudijimas patvirtina, kad L. U. yra mažametė, ji gimusi (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 31).

Iš teisiamojo posėdžio metu perskaitytų nepilnametės nukentėjusiosios L. U. parodymų, duotų per ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktą apklausą, matyti, kad nukentėjusioji L. U. 2012-03-28 po pamokų ėjo iš mokyklos namo. Įėjusi į savo namo Veisiejų g. (duomenys neskelbtini) laiptinę, ji pamatė pirmo aukšto laiptų aikštelėje stovintį nepažįstamą vyriškį, kuris buvo atsisukęs į ją ir pro atsegtas kelnes rodė savo lytinį organą. Tas vyras jai nieko nesakė, tik rankomis judino organą. Ji labai išsigando ir apsisukusi pabėgo už namo kampo, tada skambino mamai, tačiau neprisiskambino. Palaukė, kol tas vyriškis išėjo iš laiptinės, tada parėjo į namus ir apie įvykį papasakojo močiutei. Po kelių dienų vėl pamatė tą patį vyriškį, įeinantį į jos namo laiptinę, tada paskambino mamai ir paprašė, kad ją pasitiktų, nes labai bijojo to vyro (t. 1, b. l. 27-29). Analogiškus parodymus nukentėjusioji davė ir apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūno (t. 1, b. l. 23-24).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad nukentėjusioji L. U. bylos ikiteisminio tyrimo metu parodė vietą namo Veisiejų g. (duomenys neskelbtini), Druskininkų m., laiptinėje, kur stovėjo kaltinamasis, kai demonstravo jai savo lytinį organą, ši vieta yra daugiabučio namo pirmame aukšte esančioje laiptų aikštelėje (t. 1, b. 1. 32-38).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji L. U. atpažino kaltinamąjį kaip asmenį, kuris demonstravo jai savo lytinį organą (t. 1, b. l. 40-41).

Nepilnametės nukentėjusiosios L. U. atstovė pagal įstatymą I. U., apklausta teisme, parodė, kad 2012-03-28 po pietų, būdama darbe, pamatė praleistą dukters L. skambutį, tada paskambino dukrai, o ši atsiliepė verkdama, po to telefoną perėmė I. U. motina, kuri pranešė, kad L., grįždama iš mokyklos, namo laiptinėje susidūrė su vyru, kuris rodė jai savo lytinius organus. Tada I. U. skubiai grįžo į namus, rado dukrą labai išsigandusią ir sutrikusią, ji verkdama papasakojo, kad įėjusi į laiptinę, pirmame aukšte pamatė vyrą, kuris rodė jai savo lytinį organą. I. U. nuramino dukrą ir pradžioje į policiją nesikreipė, bet kai po kelių dienų L. vėl pamatė tą patį vyriškį, einantį link jų namo laiptinės, tuomet I. U. pranešė apie įvykį policijai. Nukentėjusiosios atstovė patvirtino, kad L. U. buvo labai sukrėsta jos matyto vaizdo, ji bijojo eiti į kiemą, sakė, kad ne kartą sapnavo kaltinamąjį, pradėjo vengti jaunų vyrų, į juos žiūrėjo įtartinai. Iki tol duktė buvo savarankiška, o po įvykio ją reikėjo lydėti iki mokyklos ir atgal. Buvo nuvedusi dukrą pas mokyklos psichologę konsultacijai, į gydytojus nesikreipė. Dėl nusikaltimo dukrai padaryta moralinė žala, todėl nukentėjusiosios atstovė palaikė byloje pareikštą civilinį ieškinį 30 000 Lt sumai.

Liudytoja M. M., apklausta teisme, parodė, kad 2012 m. kovo mėn. pabaigoje anūkė L. U. į namus grįžo šoko būsenoje ir pasakė, kad laiptinėje pirmame aukšte matė „diedą“, rodantį jai savo lytinį organą, dėl ko ji labai išsigando, išbėgo iš laiptinės ir tik kai tas asmuo pasišalino, sugrįžo į namus. Po įvykio anūkė jautėsi blogai, sutriko miegas, ji pradėjo vengti vyrų, ją reikėjo lydėti į mokyklą ir parsivesti iš mokyklos, nes ji bijojo eiti viena.

Liudytoja E. Y., apklausta teisme, parodė, kad įvykio aplinkybės jai tapo žinomos po to, kai kaltinamasis, jos sūnus, buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Toks sūnaus elgesys buvo netikėtas, nepaaiškinamas. Kai kaltinamasis buvo paleistas iš sulaikymo, jis jautėsi labai prislėgtas, iš karto kreipėsi į psichiatrą, vyko gydytis į Vilniaus psichiatrinę ligoninę, reguliariai lankėsi pas psichologą. Sūnaus liga nemaloni ir reikalaujanti ilgo gydymo. Iki įvykio sūnus laikinai buvo priimtas į darbą, dirbti jam sekėsi puikiai, sutarė su kolegomis, tačiau po įvykio iš darbo išėjo.

Alytaus apskrities VPK Druskininkų policijos komisariato išrašas iš Policijos registruojamų įvykio registro patvirtina, kad 2012-03-28 14.50 val. M. M. pranešė policijai apie tai, jog Druskininkų mieste Veisiejų g. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje vyriškis demonstravo lytinius organus (t. 1, b. l. 50-51).

Iš Alytaus apskrities VPK Druskininkų policijos komisariato 2012-06-12 ir 2012-07-05 raštų dėl asmenų nustatymo seka, kad daugiau mažamečių nukentėjusiųjų, kuriems kaltinamasis būtų rodęs lytinius organus, nenustatyta (t. 1, b. l. 57, 59).

Iš daiktų pateikimo ir jų apžiūros protokolų matyti, kad 2012-05-08 kaltinamasis A. Y. pateikė savo mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6730e“ su jame esančia SIM kortele, asmeninį kompiuterį ir atmintinę „tele MS“, kuriuos apžiūrėjus nustatyta, kad juose pornografinio turinio vaizdo įrašų bei nuotraukų nėra, daiktai grąžinti kaltinamajam (t. 1, b. l. 60, 61-62).

VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės 2012-06-15 raštas dėl duomenų pateikimo patvirtina, kad kaltinamasis A. Y. nuo 2012-05-15 iki 2012-05-23 tirtas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, jam nustatyta diagnozė – ekshibicionizmas (t. 1, b. l. 69).

Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus ekspertas, atlikęs A. Y. medicininių dokumentų tyrimą, pateikė išvadą, kad siekiant objektyviai įvertinti kaltinamojo psichikos sveikatos būseną bei galėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tikslingas ilgalaikis stebėjimas psichiatrijos stacionare, todėl rekomendavo paskirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 1, b. l. 67).

Tesimo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 75U-II-110/2012 patvirtina, kad kaltinamasis A. Y. iki nusikalstamos veikos padarymo, jos darymo metu ir šiuo metu lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu nesirgo ir neserga, jam diagnozuojamas ekshibicionizmas, kuris netrukdė ir netrukdo kaltinamajam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. Y. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo nei fiziologinio afekto, nei kitoje emocinėje būsenoje, kuri būtų turėjusi įtakos jo elgesiui. Kaltinamojo intelektinės funkcijos atitinka statistinį amžiaus vidurkį nusikalstamų veikų padarymo metu bei šiuo metu ir jis gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, stoti prieš teismą, duoti parodymus. Kaltinamajam nereikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas (t. 1, b. l. 107-110).

Teismas, įvertinęs aptartus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad kaltinamojo A. Y. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus yra įrodyta. Kaltinamojo paaiškinimais, mažametės nukentėjusiosios L. U. ir jos atstovės pagal įstatymą I. U. bei liudytojos M. M. parodymais, specialisto išvadomis, tyrimo veiksmų protokolais nustatyta, kad kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, demonstravo lytinį organą nukentėjusiąjai L. U., gim. (duomenys neskelbtini), tokiais veiksmais jis tvirkino mažametį asmenį. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 153 str. numatyto nusikaltimo požymius. Taip pat byloje įrodyta, kad kaltinamasis, atlikdamas mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus, tuo pačiu metu padarė ir viešosios tvarkos pažeidimą, nes viešoje vietoje – daugiabučio namo laiptinėje tyčia demonstruodamas mažametei lytinį organą, kaltinamasis nesilaikė elementarių moralės bei elgesio normų, keliamų asmeniui viešoje vietoje, tokie jo veiksmai laikytini įžūliais, tuo būdu kaltinamasis parodė nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. Taigi, byloje nustatyta, kad kaltinamasis viena veika pasikėsino į du skirtingus objektus – kito asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą bei viešąją tvarką. Tokia kaltinamojo veika kvalifikuojama kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 153 str. ir 284 str. 1 d.

Kaltinamojo A. Y. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis bylos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų tikslus ir motyvus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.). A. Y. padarė du tyčinius nusikaltimus, vienas iš jų apysunkis, antras – nesunkus, šiuo atveju yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis. Teismas atsižvelgia į nusikaltimų padarymo aplinkybes – veikos padarytos dienos metu, daugiabučio namo laiptinėje, mažamečio asmens atžvilgiu. Kartu įvertinama tai, kad kaltinamasis nesiėmė jokių aktyvesnių veiksmų mažametės nukentėjusiosios atžvilgiu, t. y. jos nekalbino, nebandė prisiartinti. Kaltinamojo tikslas buvo viešai pademonstruoti lytinį organą mažametei mergaitei, tuo būdu jis siekė patenkinti savo lytinę aistrą. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimus, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios ir jos atstovės, byloje nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. A. Y. teisiamas pirmą kartą (t. 2, b. l. 51), prieš du metus baustas administracine nuobauda už KET pažeidimą, nuobauda negaliojanti (t. 2, b. l. 52). Jis nedirba dėl darbo stokos, nuo 2012-07-11 registruotas darbo biržoje (t. 2, b. l. 55), buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 58). Iki nusikaltimų padarymo kaltinamasis nebuvo įrašytas psichikos ligų ir narkologo įskaitoje (t. 2, b. l. 60, 63), tačiau po ištyrimo psichiatrijos stacionare jam yra diagnozuotas ekshibicionizmas (t. 1, b. l. 69, t. 2, b. l. 110), kaltinamasis gydosi ir šiuo metu, psichiatrų įvertintas kaip gana primityvi, emociškai nebrandi asmenybė, linkusi į impulsyvumą, tačiau savo veiksmus vertina kritiškai (t. 1, b. l. 107-110). Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes ir remdamasis BK 55 str. nuostatomis, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, paskyrus kaltinamajam sankcijose numatytas laisvės apribojimo bausmes. Nustatant bausmių dydį, atsižvelgiama į nusikaltimų pavojingumą, kaltinamojo veikos tikslus ir motyvus, į tai, kad byloje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kadangi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiąjai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės subendrintinos taikant bausmių apėmimo būdą (BK 63 str. 5 d. 1 p.).

Nepilnametės nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą I. U. teisme palaikė byloje pareikštą 30 000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis sutiko, kad savo veiksmais padarė žalą nukentėjusiajai, tačiau jis prieštaravo dėl ieškinio dydžio. Ieškinys tenkintinas iš dalies. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais kriterijais, t. y. atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo padaryta neturtinė žala nepilnametei L. U., nes mergaitė patyrė didelį išgąstį ir stresą, įvykis sukėlė jai neigiamus išgyvenimus, ji pradėjo šalintis ir vengti vyrų, bijojo viena eiti į mokyklą ir grįžti namo, dėl ko artimiesiems teko ją lydėti, tai tęsėsi keletą mėnesių, iki kaltinamasis buvo sulaikytas. Pripažintina, kad nepilnametės nukentėjusiosios atstovė pagrįstai reiškia reikalavimą atlyginti nusikaltimais padarytą neturtinę žalą (BPK 109 str., CK 6.250 str. 1 d.). Kartu teismas įvertina tai, kad byloje nėra duomenų, jog po nusikaltimo nukentėjusioji buvo gydoma ir jai buvo nustatyti kokie nors negrįžtami sveikatos pakenkimai, nukentėjusioji toliau lanko tą pačią mokyklą, jos gyvenimo įpročiai nėra esmingai pasikeitę. Kaltinamasis šiuo metu nedirba, yra registruotas darbo biržoje, taigi, pastovių pajamų negauna, taip pat jis neturi turto. Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes ir siekdamas nukentėjusiosios bei žalą padariusio kaltinamojo interesų pusiausvyros, sprendžia, kad 5 000 Lt dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Neturtinė žala iš kaltinamojo priteistina nepilnametei L. U., paskiriant civilinę ieškovę I. U. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis (BPK 115 str. 1 d., 113 str., CK 3.185 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-307 str.,

nusprendžia:

A. Y. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 153 str., 284 str. 1 d., ir nubausti: pagal BK 153 str. skirti laisvės apribojimą 1 metams 1 mėnesiui, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose ir nebendrauti su nukentėjusiąja L. U.; pagal BK 284 str. 1 d. skirti laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti, jas apimant, ir skirti A. Y. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose ir nebendrauti su nukentėjusiąja L. U..

Remiantis BK 66 str. 2 d., 65 str. 1 d. 1 p., į paskirtą bausmę įskaityti A. Y. laikino sulaikymo laiką nuo 2012-05-08 iki 2012-05-10 ir buvimo ekspertizės įstaigoje laiką nuo 2012-11-06 iki 2012-12-05, vieną laikinojo sulaikymo bei buvimo ekspertizės įstaigoje dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti kardomąsias priemones – namų areštą ir dokumentų paėmimą. Prie bylos pridėtus kaltinamojo asmens dokumentus – Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos piliečio pasą 62 Nr. (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžinti nuteistajam A. Y..

I. U. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti L. U. iš A. Y. 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti, paskiriant nepilnametės L. U. atstovę pagal įstatymą I. U. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį Druskininkų miesto apylinkės teismą.