Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. J., atstovaujama advokato padėjėjo V. Kaminsko, apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarties A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Aplinkos ministerijos KRAAD) Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialisto K. M. 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu A. J. pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87 str. 3 d., ir nubaustas 700 Lt / 202 EUR bauda su žvejybos įrankių ir priemonių: medinės valties, dviejų irklų ir keturių tinklų konfiskavimu.

A. J. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. liepos 9 d. 2.30 val. Kauno mariose, ties (duomenys neskelbtini) k., Kaišiadorių r. sav., kartu su J. M. žvejojo iš medinės valties draudžiamais ne mėgėjų žvejybos įrankiais – statomais tinklais, kuriais buvo sugavę 80 karšių, 5 karpius, 2 lynus, 1 salatį, 4 kg karosų, 3 kg ešerių, 1,5 kg kuojų, ? pažeidė Mėgėjiškos žūklės taisyklių 10.1. p., draudžiantį žvejoti naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius.

A. J. apskundė Aplinkos ministerijos KRAAD Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus 2014 m. rugpjūčio 6 d. nu­tarimą Kaišiadorių rajono apylinkės teis­mui, kuris 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi skundą atmetė.

Liudytojo A. M. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai skiriasi nuo parodymų, užfiksuotų tarnybiniame pranešime. Tarnybiniame pranešime liudytojas nurodė, kad valtį irklavo A. J., o J. M. sėdėjo veidu atsisukęs į gamtosaugininkus, tačiau teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad valtį irklavo J. M., o A. J. sėdėjo atsisukęs į gamtosaugininkus veidu. Liudytojas taip pat nurodė, jog A. J. veidas matėsi gerai ir jį nesunkiai atpažino, tačiau nurodo, jog nebuvo galimybės nufotografuoti pažeidėjų, nes buvo naktis, tamsu.

Liudytojas M. T. nurodė, kad atpažino A. J., nes šis yra aukštas, o kitas žmogus buvo žemesnis. Tačiau šis liudytojas nurodė, jog valtyje asmenys sėdėjo, todėl kyla abejonių ar buvo galima nustatyti ūgį. Žmogaus sėdėjimo padėtis yra kintama, dėl to logiška manyti, kad sėdinčio žmogaus ūgio nustatyti yra neįmanoma. Tai pat liudytojas pateikė savo prielaidą, kad „<...> taip tvarkingai kaip buvo sustatyti tinklai, sustatyti tinklus galėjo ne bet kas, o tik asmuo turintis praktikos statant tinklus <...>“ pasinaudodamas tuo, kad A. J. anksčiau užsiėmė verslinę žvejyba, bandė sudaryti prielaidą, kad sprendžiant iš tinklų pastatymo technikos būtent A. J. pastatė tinklus.

Liudytojai J. J., J. M., R. K., A. S. patvirtina, jog A. J. pažeidimo padarymo metu nebuvo, jis buvo išvykęs. Iš liudytojų S. L. ir G. L. parodymų matyti, jog gamtosaugos pareigūnai bandė vietoje identifikuoti pažeidėją, nes jie nebuvo tikri dėl pažeidėjų tapatybės, valties savininkas iš karto nebuvo identifikuotas. Versija, jog pažeidimą padarė A. J. buvo iškelta tik vėliau.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą galima pastebėti, kad nebuvo imtasi visų būtinų įrodinėjimo galimybių siekiant patvirtinti pažeidėjo kaltę, nebuvo fotografuojami asmenys valtyje. Priimant nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje buvo pasiremta tik pareigūnų samprotavimais. Byloje nesurinkta pakankamai objektyviųjų įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo A. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 str. numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 str. numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad paminėtų reikalavimų nagrinėjant bylą apylinkės teisme buvo laikomasi. Teismas, atmesdamas A. J. skundą, savo išvadas tinkamai argumentavo ir pagrindė byloje esančių įrodymų visumos analize bei vertinimu, pasisakė dėl visų esminių A. J. skundo argumentų ir juos motyvuotai atmetė. Apygardos teismo vertinimu šioje administracinio teisės pažeidimo byloje A. J. kaltė, padarius ATPK 87 str. 3 d. numatytą pažeidimą, yra įrodyta, o apelianto skunde išdėstyti argumentai apylinkės teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 87 str. 3 d. užtraukia Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą). Ši norma yra blanketinė, kadangi Lietuvos Respublikoje mėgėjišką žūklę reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės. Šių taisyklių 10.1 punkte nurodyta, kad draudžiama žvejoti naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, žvejoti duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju būdu ar naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius (draudžiami žvejybos būdai); 11.2 punkte nurodyta, kad draudžiama žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais.

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje A. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir jis nubaustas už tai, kad žvejojo ne mėgėjiškos žvejybos įrankiais – tinklais, tuo pažeisdamas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.1. p reikalavimus. Tokie A. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 87 str. 3 d.

A. J. nepripažįsta žvejojęs ne mėgėjiškos žvejybos įrankiais – tinklais, ir teigia, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo metu buvo išvykęs ir pažeidimo vietoje jo nebuvo. Tačiau administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 87 str. 3 d., padarymas yra įrodytas reide dalyvavusių aplinkos apsaugos pareigūnų A. M., M. D. ir M. T. paro­dy­mai bei kitais bylos duomenimis. Minėti pareigūnai, vykdydami reidą Kauno mariose, naktinių žiūronų pagalba pastebėjo du iš medinės valties tinklus statančius asmenis. Priplaukus arčiau ir likus 15 metrų iki pažeidėjų į tinklus įsipainiojo tarnybinio laivo sraigtas. Kol jie išpainiojo sraigtą, pažeidėjai nuplaukė į krantą ir pasislėpė, tačiau pareigūnai vieną iš jų pažino. Ištraukus 4 tinklus buvo nustatyta, jog tinklai specifiniai, vienos gamybos, perrišti vienodais plūdurais. Tinkluose žuvies buvo daug. Pareigūnai viską nufotografavo, surašė daiktų (valties, tinklų, žuvies) paėmimo protokolą ir išvyko.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog aplinkos apsaugos pareigūnų parodymai nenuoseklūs ir tarpusavyje prieštaringi, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindo jais netikėti. Iš bylos medžiagos matyti, jog yra priešingai nei nurodė apeliantas, kad aplinkos apsaugos pareigūnų parodymai yra pakankamai nuoseklūs ir išsamūs, kad jų parodymuose esminės detalės sutampa ir neprieštarauja tarpusavyje ir viena kitą papildo. Apeliaciniame skunde pareiškėjas akcentuoja neatitikimus, kurie nėra esminiai ir bylos baigčiai esmės nesudaro. Jau savo pirminiuose parodymuose, kurie yra užfiksuoti tarnybiniuose pranešimuose, A. M. ir M. T. nurodė, kad atpažino A. J., kuris buvo medinėje valtyje ir su kitu kartu buvusiu asmeniu vykdė neteisėtą veiklą. Savo parodymus, jog valtyje atpažino A. J., teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai A. M. ir M. T., kurių parodymus patvirtino liudytojas M. D.. Posėdžio metu A. M. taip pat nurodė, jog rašydamas tarnybinį pranešimą suklydo parašydamas, jog valtį irklavo A. J. ir nurodė, kad vis dėlto valtį irklavo J. M.. Vertinat A. J. valtyje buvimo faktą nėra esminio skirtumo, ką jis fiziškai veikė valtyje, irklavo ją ar ne, sėdėjo ar stovėjo, nes minėti liudytojai A. J., buvusį valtyje, atpažino ir jį identifikavo, o kitą valtyje buvusį asmenį, kaip vėliau buvo nustatyta, jog tai J. M., atpažino departamente. Kaip teisingai konstatavo pirmos instancijos teismas, byloje nėra nurodytos jokios objektyvios priežastys, dėl kurių aplinkos apsaugos pareigūnai galėtų apkalbėti A. J.. Šių liudytojų neprocesinis suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Nenustatyta ir jokių aplinkybių, dėl kurių aplinkos apsaugos pareigūnai būtų šališki ir suinteresuoti nepagrįstai A. J. apkaltinti nebūto administracinio teisės pažeidimo padarymu.

Vertinant paties pareiškėjo A. J. paaiškinimus, atkreiptinas dėmesys, jog jie yra tarpusavyje prieštaringi, nelogiški ir neįtikinantys. 2014-07-17 paaiškinime A. J. nurodė, jog pas jį buvo atvažiavę draugai su kuriais išgėrė ir po to jie visi išsiskirstė. Tačiau teismo posėdžio metu A. J. nors taip pat nurodė, jog pas jį atvažiavo draugai, su kuriais jis vaišinosi, tačiau jau teigė, jog jam išvažiavus su brolio sūnumi, minėti vyrai kažkodėl liko vieni. Ką veikė likę vyrai, nežino.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde didelį dėmesį skiria liudytojų J. J., J. M., R. K., A. S., S. L. ir G. L. parodymams, kurie yra palankūs A. J. ir patvirtina versiją, jog jis buvo išvykęs. Tačiau esant prieštaravimų A. J. paaiškinimuose, liudytojų parodymai taip pat vertinami kritiškai. Be to, minėti liudytojai yra administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. giminaičiai, draugai, kaimynai, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Kadangi šių asmenų parodymai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir nešališkų aplinkos apsaugos pareigūnų duotų parodymų, ir kitiems byloje surinktiems įrodymams, jie vertinami kaip gynybinė versija, kuria siekiama padėti išvengti A. J. administracinės atsakomybės.

Aplinkybė, jog aplinkos apsaugos pareigūnai bandė vietoje identifikuoti pažeidėją, nes jie nebuvo tikri dėl pažeidėjų tapatybės ir valties savininkas iš karto nebuvo identifikuotas, atmetama. Iš aukščiau paminėtų motyvų matyti, jog pareigūnai priplaukę prie valties 15 metrų atstumu ir šviesdami prožektoriumi į medinėje valtyje esančius vyrus, aiškiai matė jų vei­dus, kūno sudėjimą. Iš jų vienas buvo A. J., kurį pareigūnai jau žinojo.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog nebuvo imtasi visų būtinų įrodinėjimo galimybių, siekiant patvirtinti pažeidėjo kaltę, nebuvo fotografuojami asmenys valtyje, nepaimtos daktiloskopinės dalelės nuo valties, o tariamai atpažįstant pažeidėjus, nebuvo laikomasi teisės normų, reglamentuojančių atpažinimą. Liudytojas A. M. nurodė, kad nebuvo galimybės fotografuoti valtyje esančių asmenų. Be to, teisės aktai nenumato pareigos privalomai fik­suoti pažeidimą fotoaparatu, naudoti kitus tyrimo metodus, daryti eksperimentus. Pats atpažinimas, kaip procesinis veiksmas, šioje byloje nebuvo atliktas, todėl analizuoti teisės normas, reglamentuojančias asmens atpažinimą, šiuo atveju nėra būtina. Aplinkos apsaugos pareigūnai tik tarnybiniuose paaiškinimuose ir duodami parodymus nurodė, kad valtyje pažino A. J., kadangi jis pareigūnams buvo žinomas, o kitą asmenį pažino departamente.

Aukštesniojo teismo vertinimu, apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismui priimant nutartį įrodymai buvo vertinami selektyviai parenkant jo kaltę patvirtinančius įrodymus ir neatsižvelgiant į kitus byloje surinktus objektyvius ir nuoseklius įrodymus. Tokie apelianto argumentai de­kla­ratyvūs, niekuo nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas apelianto nurodytas aplin­ky­bes išsamiai išanalizavo, aiškinosi, stengėsi pašalinti kilusius prieštaravimus ir tinkamai bei objektyviai įver­tino visų liudytojų parodymus.

Įvertinus visas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją panaikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. J. apeliacinio skundo netenkinti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.