- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-09-01
- Bylos Nr.
- 1A-502-511-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Sigitas Bagdonavičius, Pranas Šimkus
- Nuteistasis
- Ž. Š.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš pirmininkaujančiojo Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Prano Šimkaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009-05-22 nuosprendžio, kuriuo Ž. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas ribotai pakaltinamu: pagal BK 178 str. 2 d. (2004-08-31) ir paskirtas areštas 40 (keturiasdešimčiai) parų; pagal BK 159 str. (2004 m. spalio mėn.) ir paskirtas laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 178 str. 2 d. (2004 m. spalio mėn.) ir paskirtas laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams; pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas: pagal BK 159 str. (2005-01-04) ir paskirtas laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams; pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (2005-01-04 nusikalstama veika) ir paskirtas laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 2 p. b) ir c) pp. šias bausmes ir 2008-07-29 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu, laisvės apribojimo bausmę ir viešųjų darbų bausmę pakeitus arešto bausme, paskirta galutinė bausmė - areštas 90 (devyniasdešimčiai) parų atlikti areštinėje.
Pagal BK 159 str. (2004-08-31) Ž. Š. išteisintas, nesant jo veikoje šios nusikalstamos veikos požymių.
Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažintas dėl veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. V., M. V. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. Šioje dalyje nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. Š. nuteistas už tai, kad 2004 m. rugpjūčio 31 d. apie 18 val. Kupiškio r.. (duomenys neskelbtini) mst, (duomenys neskelbtini), kartu su M. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris dėl amžiaus nėra šios nusikalstamos veikos subjektas, įsibrovė į (duomenys neskelbtini) parapijos kleboniją, iš kur pagrobė svetimą turtą: P. V. priklausančius grynuosius pinigus - JAV dolerius ir litus, kurių bendra suma sudarė 29600 Lt.
Be to jis nuteistas už tai, kad 2004 m. spalio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) k., prašydamas nepilnamečių M. V. ir D. V. padėti jam įvykdyti nusikalstamą veiką - pagrobti P. V. priklausančius grynuosius pinigus iš (duomenys neskelbtini) parapijos klebonijos, esančios Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) mst., (duomenys neskelbtini), ir, nepilnamečiams sutikus, tokiu būdu įtraukė vaikus M. V. ir D. V. į nusikalstamą veiką.
Be to Ž. Š. nuteistas už tai, kad 2004 m. spalio mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 8 val., Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) mst., (duomenys neskelbtini), su D. V. ir M. V. veikdami kaip bendrininkų grupė, pro langą įsibrovė į (duomenys neskelbtini) parapijos kleboniją, iš kur pagrobė svetimus, P. V. priklausančius 1000 Lt.
Be to Ž. Š. nuteistas už tai, kad 2005 m. sausio 4 d. apie 9 val., Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) k., prašydamas nepilnamečio M. V. padėti jam įvykdyti nusikalstamą veiką - pagrobti P. V. priklausančius grynuosius pinigus iš (duomenys neskelbtini) parapijos klebonijos esančios Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) mst., (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečiui sutikus, tokiu būdu įtraukė vaiką - M. V., gim. (duomenys neskelbtini), į nusikalstamą veiką.
Be to Ž. Š. nuteistas už tai, jis su M. V. 2005 m sausio 4 d., apie 9 val. 30 min. Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) mst., (duomenys neskelbtini), veikdami kaip bendrininkų grupe, pro langą įsibrovė į (duomenys neskelbtini) parapijos kleboniją, iš kur pasikėsino pagrobti svetimą, P. V. priklausantį turtą- grynuosius pinigus, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jų valios: neradę pinigų ir bijodami būti užklupti nukentėjusiojo, pasišalino iš nusikaltimo vietos.
Byloje surinktų įrodymų ir nuosprendyje aptartų įrodymų pagrindu taip pat konstatuotina, jog Ž. Š. 2004 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) k., prašydamas M. V. padėti jam įvykdyti nusikalstamą veiką – pagrobti P. V. priklausančius grynuosius pinigus iš (duomenys neskelbtini) parapijos klebonijos esančios Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) mst., (duomenys neskelbtini) ir M. V. sutikus, įtraukė vaiką - M. V., gimusį (duomenys neskelbtini), į nusikalstamą veiką, tuo padarydamas nusiklatimą, numatytą BK 159 str.
Ž. Š. pagal pastarąjį kaltinimą pirmos instancijos teismo buvo išteisintas.
Einanti Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės pareigas A.Vingilė skundžia nuosprendį dėl Ž. Š. išteisinimo pagal BK 159 str., be pagrindo pripažintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog nuteistasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi bei dėl neteisingai Ž. Š. paskirtos bausmės. Prokuroras prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009-05-22 nuosprendį pakeisti: dalyje dėl išteisinimo pagal BK 159 str. nuosprendį panaikinti ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį: Ž. Š. pripažinti kaltu pagal BK 159 str. (2004-08-31 nusikalstama veika) bei paskirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant 3 mėn. neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui; panaikinti Ž. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl P. V. priklausančio turto pagrobimo 2004-08-31 ir 2004 m. spalio mėn., dėl pasikėsinimo pagrobti 2005-01-04 P. V. priklausantį turtą, dėl vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką 2004 m. spalio mėn. ir 2005-01-04; paskirti Ž. Š. pagal BK 178 str. 2 d. ( 2004-08-31 nusikalstama veika) 8 mėn. laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 178 str. 2 d. (2004 m spalio mėn. nusikalstama veika) - 5 mėn. laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (2005-01-04 nusikalstama veika) - 7 mėn. laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b), 2 p. b) p.p. už visas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes ir 2008-07-29 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, prieš tai laisvės apribojimo bausmę ir viešųjų darbų bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, galutinę bausmę paskirti 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Prokurorė skunde nurodo, jog teismas, išteisindamas Ž. Š. pagal BK 159 str. (2004-08-31 nusikalstama veika), klaidingai konstatavo, jog M. V. nebuvo įtrauktas į nusikalstamą veiką, o juo, kaip mažamečiu, buvo tik pasinaudota. Teismas, nuosprendyje susiaurindamas nusikalstamos veikos dalyko sąvoką (vaiko nuo 14 iki 18 m. amžiaus asmenybė, jo psichikos vystimasis), neteisingai išaiškino baudžiamojo įstatymo normų taikymą. BK 159 straipsnyje nurodytos vaiko sąvokos baudžiamasis įstatymas neapibrėžia, todėl siekiant ją atskleisti turi būti remiamasi kitais norminiais teisės aktais. 1995 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Seimo įstatymu ratifikuotos 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtos Vaiko teisių konvencijos 1 straipsnyje numatyta, kad vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis aštuoniolikos metų, jei pagal taikomą įstatymą pilnametystė nepripažinta anksčiau. 1996 m. kovo 14 d. priimtame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatyta, kad „vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip". Tiek tarptautiniu, tiek ir nacionaliniu lygmeniu vaiko sąvoka yra unifikuota, vadinasi, nusikaltimo, numatyto BK 159 straipsnyje, dalyku yra asmens, nesulaukusio 18 metų, harmoningas vystimasis, psichinė sveikata. Teismo nuosprendyje padaryta klaidinga išvada, kad reikalinga nusikalstamos veikos dalyką susieti tik su vaiko, sulaukusio 14 metų, bet nesulaukusio 18 metų amžiaus, asmenybe.
Skunde nurodoma, jog nusikalstamos veikos pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. buvo įvykdytos 2004-08-31, 2004 m. spalio mėn. ir 2005-01-04. Dėl jų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ir Ž. Š., tačiau jis, padedamas giminaičių, aktyviai neigė savo kaltę, kūrė įvairias tyrimą siekiančias suklaidinti versijas, iš kur buvo gauti pinigai. Ir tik praėjus ketveriems metams po pirmojo nusikaltimo padarymo, verčiamas ikiteisminio tyrimo metu surinktų objektyvių faktinių duomenų, pagrindžiančių jo kaltę, Ž. Š. prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas. Teisiamojo parodymai duoti dėl byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, pagal susiklosčiusią teismų praktiką nelaikomi prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Teismas neteisingai nustatė, kad nuteistasis nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailėjimasis, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pripažįstamas tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgį, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Tačiau šioje byloje nustatyta, kad Ž. Š., pavogęs pinigus, pirko sau ir giminaičiams įvairius daiktus, jais naudojosi, vėliau juos pardavinėjo, girtavo. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, jis net nesistengė asmeniškai atsiprašyti nukentėjusiojo, nors ir dirbdamas bei gaudamas pajamas, nedėjo jokių pastangų, kad atlygintų nors dalį nusikaltimais padarytosios žalos, o jo deklaratyvūs teiginiai teisiamojo posėdžio metu, kad gailisi, negali būti traktuojami kaip nuoširdus gailestis. Šie duomenys patvirtina, kad Ž. Š. buvo abejingas įvykdytų nusikaltimų padariniams, jų net nesistengė sušvelninti, todėl nenustatyta būtina sąlyga pripažįstant kaltininko nuoširdų gailėjimąsi.
Prokurorė teigia, jog nors teismas nuosprendyje motyvuotai išdėstė ir įvertino kiekvieną teismo nustatytą aplinkybę atskirai, tačiau vertindamas jų bendrą visumą padarė neteisingą išvadą, kad Ž. Š., paskyrus bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Visi padaryti nusikaltimai buvo planuoti, įvykdyti ne atsitiktinai, o apgalvotai. Pagal Ž. Š. parodymus, jis (duomenys neskelbtini) parapijos kleboniją pasirinko žinodamas, kad ten laikomi pinigai, į nusikalstamą veiką įtraukė mažametį M. V. ir pagrobė turtą, kuris pagal BK 190 straipsnį nors ir nėra didelės vertės (nesiekia 250 MGL), tačiau jo vertė artima šiam dydžiui, t. y. 29 600 Lt. Šie pinigai buvo surinkti iš parapijos žmonių ir skirti bažnyčios remontui, todėl galima teigti, kad dėl šios vagystės nukentėjo ne tik nukentėjusiojo P. V., bet ir visos (duomenys neskelbtini) bendruomenės interesai. Po šio nusikaltimo padarymo Ž. Š. elgesys pasižymėjo įžūlumu, nes jis nusikalstamus veiksmus tęsė ir toliau: 2004 m spalio mėn. į nusikalstamą veiką įtraukęs jau du nepilnamečius (M. V. ir D. V.), vėl įsibrovė į (duomenys neskelbtini) parapijos kleboniją ir pagrobė ten rastus 1000 Lt, tai pakartojo ir 2005-01-04, į nusikalstamą veiką vėl įtraukdamas M. V.. Tai rodo, kad Ž. Š. veikė iš anksto apgalvota tyčia, jis įvykdė šešis tyčinius nusikaltimus, šių nusikaltimų eiga nuo pradžių iki pabaigos priklausė vien tik nuo jo, buvo jo kruopščiai suplanuota. Nors nuosprendyje akcentuojama teigiama apelianto charakteristika, tačiau Ž. Š. 2008-07-29 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu įvykdęs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 str. 4 d., t. y. jo nusikalstama veika vėl buvo nukreipta į svetimos nuosavybės pagrobimą. Tai leidžia teigti, kad Ž. Š. linkęs pažeidinėti įstatymus, jo antivisuomeninės nuostatos jau yra susiformavusios, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Ž. Š. teismo skirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., bei paskirta galutinė bausmė neatitinka nuteistojo asmenybės, BK 41 str. 2 d. numatytos bausmės paskirties, nusikalstamų veikų pobūdžio bei pavojingumo laipsnio, rūšimi ir dydžiu yra aiškiai per švelnios. Nuteistajam Ž. Š. už padarytas nusikalstamas veikas turėtų būti paskirta griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis - laisvės atėmimas, bei esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei (BK 59 str. 1 d. 11 p.) dėl 2004-08-31 ir 2004 m. spalio mėn. įvykdytų nusikalstamų veikų, bei atsakomybę sunkinančiai aplinkybei (BK 60 str. 1 d. 1 p.) dėl 2004 m. spalio mėn. ir 2005-01-04 įvykdytų nusikalstamų veikų, jos dydis turi būti skirtas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, artimesnis minimumui.
Prokuroras prašė skundą tenkinti, nuteistasis ir gynėjas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės skundas tenkintinas dalinai.
Dėl BK 159 straipsnio taikymo
Byloje surinktų įrodymų ir nuosprendyje aptartų įrodymų pagrindu konstatuotina, jog Ž. Š. 2004 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) k., prašydamas mažamečio M. V. padėti jam įvykdyti nusikalstamą veiką – pagrobti P. V. priklausančius grynuosius pinigus iš (duomenys neskelbtini) parapijos klebonijos, esančios Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) mst., (duomenys neskelbtini), M. V. sutikus, įtraukė vaiką – M. V., gimusį (duomenys neskelbtini), į nusikalstamą veiką, tuo padarė veiką, numatytą BK 159 str.
Šioje dalyje išteisinamasis nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas- apkaltinamasis nuosprendis ( BPK 329 str. 2p.)
Pirmos instancijos teismas, išteisindamas Ž. Š. pagal BK 159 str., nepagrįstai nurodė, jog nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 159 str., dalykas yra vaikas nuo 14 iki 18 metų amžiaus, tai yra vaikas, pasiekęs amžių, kurio sulaukus atsiranda baudžiamoji atsakomybė, kad pagal šį straipsnį atsakomybėn traukiami asmenys, į nusikalstamas veikas įtraukę būtent tokio amžiaus vaikus.
Bylos faktiniais duomenimis nustatyta, kad M. V. 2004 m. rugpjūčio mėn. buvo 13 metų amžiaus vaikas, Ž. Š. - pilnametis. Ž. Š. parodė, kad jis įtikino mažametį M. V. įsibrauti kartu su juo į (duomenys neskelbtini) parapijos kleboniją ir pagrobti svetimą turtą. M. V. parodė, kad 2004 m. rugpjūčio mėn. padarant vagystę įtakos turėjo jo dėdė Ž. Š.. Kadangi pilnametis Ž. Š., veikdamas tiesiogine tyčia, įtikindamas jam žinomai neturintį 18 metų vaiką M. V. padaryti vagystę, įtraukė jį į nusikalstamą veiką, Ž. Š. turi atsakyti pagal BK 159 str. Šią veiką M. Š. padarė būdamas ribotai pakaltinamas.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinta valstybės, savivaldos institucijų, fizinių ir juridinių asmenų pareiga saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos (VII skyrius). Šio įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų. BK 159 straipsnyje nepilnamečio (vaiko) įtraukimas į nusikalstamą veiką numatytas, kaip savarankiška materialioji nusikaltimo sudėtis, kurios objektyvioji pusė pasireiškia bet kokiais aktyviais psichiniais ar fiziniais veiksmais (įtikinėjimu, apgaule, įbauginimu, žemų paskatų sužadinimu ir kt.), kuriais sukeliamas vaiko noras dalyvauti nusikalstamų veikų daryme. Nėra numatyta, jog atsakomybė pagal šį straipsnį taikoma tik tada, kai pats vaikas pagal amžių yra nusikaltimo subjektas. Nuostatą, kad pilnametis asmuo traukiamas atsakomybėn pagal BK 159 str. ir tada, kai į nusikalstamą veiką įtraukiamas vaikas dėl turimo amžiaus nėra šios veikos subjektas, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimta nutartis byloje Nr. 2K -121/2008.
Skiriant Ž. Š. bausmę už šią veiką atsižvelgtina, jog jis padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, tuo metu buvo neteistas, dirba, gyvenamosios vietos seniūno charakterizuojamas teigiamai, neįgalus, ribotai pakaltinamas, pastaroji aplinkybė pripažintina atsakomybę lengvinančia, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skirtina laisvės apribojimo bausmė švelnesnė už sankcijos vidurkį.
Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Nusikalstamas veikas Ž. Š. padarė 2004 m. rugpjūčio mėn. – 2005 m. sausio mėn. laikotarpiu. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2004 m. bei 2006 m., Ž. Š. neigė padaręs šiuos nusikaltimus ( T.1, b.l. 53-54, 148-149), nurodė išgalvotas versijas, iš kur gavo pinigus. Iš bylos medžiagos matyti, jog dėl šių nusikaltimų padarymo Ž. Š. prisipažino tik 2008-07-02 apklausos įtariamuoju metu ( t.1, b.l. 73-74), kai byloje buvo surinkti duomenys apie jo dalyvavimą šiuose nusikaltimuose. Iš byloje surinktos medžiagos seka, kad Ž. Š. prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų objektyvių faktinių duomenų, pagrindžiančių jo kaltę. Teismų praktikoje tokiomis aplinkybėmis kaltininko duoti parodymai BK 59 straipsnio 1 d. 2 p. prasme nelaikomi prisipažinimu. Be to, atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1d. 2p. taikoma, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Tokių aplinkybių visumos nėra. Pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog Ž. Š. nuoširdžiai gailisi nusikaltęs pagal BK 59 str. 2d., nėra pagrindo, nes Ž. Š. neatliko aktyvių veiksmų sušvelninti nusikalstamų veikų padarinius, nors nuo nusikaltimų padarymo praėjo daugiau nei 4 metai, nepripažino juos padaręs, kol nebuvo surinkti tą patvirtinantys įrodymai, nėra duomenų, jog būtų atsiprašęs nukentėjusiojo. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K- 88/2008). Todėl dėl visų nuosprendyje išdėstytų veikų taikyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog Ž. Š. prisipažino padaręs šias veikas bei nuoširdžiai gailisi nėra pagrindo. Nuosprendis keistinas pašalinant šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę. (BPK 328 str. 1p.).
Dėl bausmių
Už veikas, numatytas BK 178 str. 2 d. ir už veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., prokurorė skunde prašo Ž. Š. skirti laisvės atėmimo bausmes bei atitinkamai subendrintą laisvės atėmimo bausmę.
Kolegijos nuomone, atsižvelgus į visumą byloje nustatytų aplinkybių bei pašalinant iš nuosprendžio atsakomybę lengvinačią aplinkybę, jog nuteistasis Ž. Š. prisipažino padaręs šias veikas bei nuoširdžiai gailisi, pirmos instancijos teismo paskirtos Ž. Š. bausmės - pagal BK 178 str. 2d. (vagystė 2004-08-31) - areštas, pagal BK 178 str. 2d. ( vagystė 2004 m. spalio mėn.) ir pagal BK 22 str. 1d. ir 178 str. 2d. už pasikėsinimą padaryti vagystę - laisvės apribojimas, atitinka bausmių skyrimo taisykles.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose. BK 178 str. 2d. sankcija numato, jog už šią veiką kaltininkas gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Ž. Š. už atitinkamas veikas teismas bausmes paskyrė įstatymo numatytų sankcijų ribose.
BK 54 str. 2 d. numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas kaltinamajam Ž. Š. bausmes, į visumą šių aplinkybių atsižvelgė: padaryti tyčiniai apysunkiai nusikaltimai nuosavybei, teismo įvertinta ir skunde nurodyta aplinkybė, jog 2004-08-31 vagyste padaryta 29600 Lt žala yra didelė ir ji neatlyginta. 2005-01-04 vagystė nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę: nusikalstamų veikų padarymo metu Ž. Š. buvo neteistas, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, neįgalus, dalį veikų padarė būdamas ribotai pakaltinamas, po šių nusikaltimų yra padaręs baudžiamąjį nusižengimą, nebaustas administracine tvarka.
Prokurorės apeliaciniame skunde akcentuojama, jog Ž. Š. linkęs pažeidinėti įstatymus, jo antivisuomeninės nuostatos jau yra susiformavusios, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Nustatyta, jog nuteistasis Ž. Š. buvo ribotai pakaltinamas, II grupės invalidas dėl įgimto intelekto defekto. Nusikaltimų metu Ž. Š. nedirbo, o iš bylos duomenų matyti, jog sveikatos problemų turinčio nuteistojo elgesiui reikšmės nuolat turėjo kitų teistų giminaičių įtaka. Nors Ž. Š. padaryti nusikaltimai buvo iš anksto suplanuoti, į juos įtraukti vaikai, ir tai rodo didesnį veikų pavojingumą, tačiau šie nusikaltimai padaryti seniau nei prieš 4 metus. Nuo to laiko Ž. Š. elgesys taisėsi: bylos duomenimis Ž. Š. yra padaręs vieną baudžiamąjį nusižengimą, tačiau nenustatyta, kad būtų padaręs daugiau nusikaltimų. Nuteistasis įsidarbino, darbovietėje dirba ilgiau nei metus. Skapiškio seniūno išduotoje charakteristikoje nurodoma, jog Ž. Š. P. Ž. individualioje įmonėje darbdavio apibūdinamas darbščiu, pareigingu darbuotoju. Nuteistasis pragyvena iš invalidumo pensijos ir atlyginimo. Skapiškio seniūnija nusiskundimų Ž. Š. elgesiu nėra gavusi ( T.2, b.l. 57). Komisijinės teismo psichologijos psichiatrijos ekspertizės akte nurodoma, jog stebimas Ž. Š. socialinės adaptacijos teigamas progresas ( T.2, b.l. 174). Įvertinus visumą Ž. Š. padarytas veikas ir jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių, vadovaujantis teisingumo principu, siekiant paveikti nuteistąjį, kad jis ateityje nebenusikalstų bei kitų BK 41 str. numatytų bausmės tikslų, G. Š. paskirtosios bausmės - trumpalaikis laisvės atėmimas - arešto bausmė už 2004-08-31 padarytą vagystę, laisvės apribojimas už 2004 m. spalio mėn. padarytą vagystę bei už pasikėsinimą padaryti vagystę, nelaikytinos per švelniomis. Todėl šioje dalyje prokurorės skundas atmetamas.
Pripažinus Ž. Š. kaltu pagal BK 159 str. dėl 2008 rugpjūčio mėn. padarytos veikos, bausmės bendrintinos pagal BK 63 str. taisykles dalinio bausmių sudėjimo būdu, atsižvelgus į maksimalią BK 49 str. numatytą arešto bausmės trukmę.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009m. gegužės 22 d. nuosprendį pakeisti:
pašalinti iš nuosprendžio Ž. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl P. V. turto vagysčių 2004-08-31 ir 2004 m. spalio mėn., dėl pasikėsinimo pagrobti turtą 2005-01-04, dėl vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką 2004 m. spalio mėn. ir 2005-01-04;
dalyje dėl Ž. Š. išteisinimo pagal BK 159 str. (2004 m. rugpjūčio mėn. nusikalstama veika) nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: Ž. Š. pripažinti kaltu, riboto pakaltinamo būklėje padarius BK 159 str. numatytą nusikaltimą ir nubausti laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant 3 mėn. neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b), 2 p. b) p.p. subendrinus Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009-05-22 nuosprendžiu Žydrūnui pagal BK 178 str. 2 d. (2004-08-31 nusikalstama veika), pagal BK 178 str. 2 d. (2004 m. spalio mėn. nusikalstama veika), pagal 22str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (2005-01-04 nusikalstama veika), pagal BK 159 str. (2004 m. spalio mėn. nusikalstama veika), pagal BK 159 str. (2005-01-04 nusikalstama veika) paskirtas bausmes, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 159 str. (2004 m. rugpjūčio mėn. nusikalstama veika) ir 2008-07-29 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 178 str. 4d. dalinio bausmių sudėjimo būdu, laisvės apribojimo ir viešųjų darbų bausmes keičiant areštu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, skirti subendrintą bausmę - areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų atlikti areštinėje.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2008-07-01 iki 2008-07-03 bei 2008-07-29 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą ir atliktą bausmę, pakeistą į arešą (10 parų).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.