Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. RV-25-677 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės skundas tenkinamas, Komisijos 2023 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. RV-25-677 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. B. nepatvirtinamas.

II. Teismo išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Jei dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo gautas skundas, šį klausimą teismas išnagrinėja ir išsprendžia kartu su skundu.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo.

A. B. 2022 m. balandžio 24 d. atliko vieną trečdalį bausmės. Bausmės pabaiga – 2024 m. balandžio 24 d. Likusi neatlikta bausmės dalis 2023 m. vasario 23 d. — 1 metai 2 mėnesiai ir 1 diena. Tačiau A. B. elgesio rizika ne žema, o vidutinė, todėl, nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, svarbu įvertinti, ar yra padaryta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Būtina įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, neapsiribotina vien tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nenustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Komisijos 2023 m. vasario 24 d. nutarime Nr. RV-25-677 nurodoma, kad A. B. nuo 2022 m. lapkričio 10 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, tačiau pažymėtina, kad jis tokio pobūdžio grupėje dar ne ilgą laiką. A. B. bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, skatintas vieną kartą (2022 m. gruodžio 29 d.). Teismas pažymi, kad režimo reikalavimų laikymasis yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir tai, kad nuteistasis nebuvo baustas už režimo reikalavimų nesilaikymą, nėra jį išskirtinai teigiamai charakterizuojanti aplinkybė. Teigiamai vertintinos skundžiamame Komisijos nutarime nurodytos aplinkybės, susijusios su A. B. elgesiu, t. y. kad jis dalyvavo nemažai resocializacijos priemonių, nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. pradėjo mokytis suvirintojo profesijos ir tęsia mokymąsi (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gimnazijos klasėje), dirba batsiuviu, savanoriškai sumokėjo 20 Eur skolos, būdamas laisvėje turės gyvenamąją vietą, palaiko ryšius su artimaisiais. Kita vertus, minėtų aplinkybių nepakanka pripažinti, kad šiuo metu yra pagrindas A. B. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Iš teisme gautų duomenų matyti, kad A. B. Komisijai teikiamas 2 kartą. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo resocializacijos skyriaus 2023 m. vasario 14 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-550 (toliau – Socialinio tyrimo išvada Nr. RV-25-550) išskiriami šie A. B. kriminogeniniai veiksniai: statiniai – didelis bendras atskirų teisės pažeidimų, už kuriuos teisės pažeidėjas buvo nuteistas šiame teismo procese, skaičius (atlieka subendrintą, už 6 veikas skirtą bausmę); didelis teistumų skaičius, didelis atskirų atvejų, kai teisės pažeidėjas buvo nuteistas su laisvės atėmimu susijusia bausme (duomenys neskelbtini) metų ir vyresnio amžiaus, skaičiaus registravimas; įvykdė naujus nusikaltimus neišnykus teistumui, pripažintas recidyvistu, vengė atlikti teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, buvo paskelbta nuteistojo paieška; jo elgesiui būdingas neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis nusikaltimų modelis; dinaminiai – oficialios darbinės patirties stygius; neturi profesijos; prasta finansinė padėtis dėl neišmokėtų teisminių ieškinių ir lėšų paskirstymo kompetencijų stoka; nuolatinė veika skatinanti nusikalstamumą; nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos; objektyvaus savi-vaizdžio stoka (paaukštinta savivertė); impulsyvumas; problemų atpažinimo bei jų sprendimo įgūdžių stoka; nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas; kategoriškas mąstymas; kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; nepakankamas gebėjimas priimti taikomas poveikio priemones bei laikytis nustatytų taisyklių; negatyvių nuostatų visuomenės, bendruomenės atžvilgiu raiška; apsauginiai – šeimos narių parama ir palaikymas; patvirtino gyvenamosios vietos ir įsidarbinimo galimybes lygtinio paleidimo atveju; linkęs prisiimti bei vykdyti rekomendacijas rizikos valdymo procese; palankios nuostatos į darbą, pro-socialias užimtumo formas; palankios nuostatos skolų valdymo (grąžinimo atžvilgiu); deklaruoja asmeninį įsitikinimą, kad ateityje gebės elgtis tinkamai bei nenusižengti įstatymams.

Prokurorė iš esmės su Komisijos nutarimu nesutinka, nes, jos manymu, A. B. nepadarė reikšmingos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Prokurorės nuomone, nors nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, bet tai nepakankama daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusižengs.

Teismui pateiktais duomenimis, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. 2022 m. rugpjūčio 10 d. atlikto nusikalstamumo rizikos vertinimo metu pagal OASys metodiką A. B. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors stebimos teigiamos nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidos nuostatų į priežiūrą ir apribojimus, piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, problemų sprendimo įgūdžių srityse, tačiau 2023 m. vasario 14 d. atsižvelgus į individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane (bei jo papildyme) nurodytų priemonių vykdymo rezultatus, atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą, nustatyta (išliekanti) nuteistojo vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tai rodo, kad A. B. pakartotinio nusikalstamumo rizika pastaruoju metu akivaizdžiai nekinta teigiama linkme, o tai yra būtina sąlyga, kad būtų galima taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. A. B. išlieka didelis kriminogeninių dinaminių veiksnių skaičius (trylika), kuris nesumažėjo nuo pirminio vertinimo. Būtent nuo nuteistojo elgesio ir nuoseklaus pastangų dėjimo bausmės atlikimo vietoje priklauso kriminogeninių dinaminių veiksnių mažėjimo galimybė. Nenustačius, kad A. B. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, vien ši aplinkybė sudaro pagrindą netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Minėtų teigiamų pokyčių, kurie paminėti Komisijos 2023 m. vasario 24 d. nutarime (A. B. dalyvavo nemažai resocializacijos priemonių, nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. pradėjo mokytis suvirintojo profesijos ir tęsia mokymąsi (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gimnazijos klasėje), dirba batsiuviu, savanoriškai sumokėjo 20 Eur skolos), buvimo nuteistojo elgesyje nepakanka pripažinti, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

Svarbu atsižvelgti taip pat į kitas aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-550 nustatyta, kad nuteistasis teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) penkis kartus. A. B. sistemingai pažeidinėjo įstatymus ir nusikalsdavo neišnykus teistumui bei stebima sunkėjančių nusikaltimų dinamika. Nagrinėjamu atveju A. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę, be kita ko, už sunkaus nusikaltimo, susijusio su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, padarymą. Šis nusikaltimas yra pavojingas, nes draudžiamų medžiagų platinimu yra sudaromos prielaidos kitiems asmenims vartoti jas ir neigiamai veikti savo sveikatą.

Reikšminga įvertinti A. B. piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis problematiką. Piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis sritis tiesiogiai susijusi su nuteistojo nusikalstamumu. Pastebėtina, kad A. B. nepageidavo dalyvauti tęstinėje terapijos programoje, pokalbio metu nebuvo stebima, kad jis yra kritiškas savo vartojimo praeityje atžvilgiu, pasisako, kad alkoholio vartojimui „yra laikas“, nuteistasis nelinkęs ateityje atsiriboti nuo vartojimo, išsako tam toleruojantį požiūrį (pavyzdžiui, pasilinksminimui su draugais metu). Tai neigiamai apibūdina A. B. požiūrį į psichiką veikiančias medžiagas. Siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų aktualiu poreikiu tampa tikslinių prevencinių ir intervencinių priemonių tęstinumas, nuosekliai lankantis savitarpio pagalbos grupių užsiėmimuose.

Analizuojant A. B. emocinę gerovę, pažymėtina, kad pats A. B. pripažįsta, kad jo bendravimo aplinkoje yra nemažai asmenų, pasirinkusių asocialų gyvenimo būdą, atlikusių laisvės atėmimo bausmes. Nuteistasis nors geba užmegzti ryšius, tačiau bendravimas yra gana paviršutiniškas, dažniau siekiant asmeninės naudos, jis nėra linkęs emociškai prisirišti. Pastebėta, kad A. B. stokoja savikritiškumo sau, savo elgesio pasekmių atžvilgiu, be to, jis gana lengvabūdiškas, stokojantis socialinės brandos ir atsakingumo, moralinių vertybių. Nuteistojo požiūris į save ne visuomet rėmėsi socialiai priimtinomis normomis. Taigi A. B. emocinės gerovės ypatumai (paaukštintas savęs vertinimas, kritiškumo sau, savianalizės ir savęs pažinimo įgūdžių stoka) gali būti siejami su nusikalstamumu ir išlieka reikšmingi nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procese. Svarbus nuteistojo gebėjimų atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos ir savęs pažinimo įgūdžių stiprinimas. Vertinant A. B. mąstymą ir elgesį, akcentuotina, kad nuteistasis linkęs minimizuoti kaltę, nesureikšmina nusikalstamo elgesio ir pasekmių; jis yra linkęs versti kaltę draugams ir nesėkmingai susiklosčiusioms aplinkybėms. Nuosekliai daromi nusikaltimai, nemenkas teistumų skaičius leidžia teigti, kad A. B. stokoja gebėjimų atpažinti savo problemas ir įgūdžių jas spręsti ar tinkamai įsivertinti savo elgesio pasekmes tiek sau ar kitiems. Nuteistojo nusikalstamo elgesio pasekmių suvokimo lygmuo apsiriboja vienpusiu subjektyviu įsivertinimu, labiau orientuotas neigiamas nusikalstamumo pasekmes, tačiau nelinkęs atsižvelgti į nukentėjusiųjų išgyvenimus ar jiems sukeltas neigiamas pasekmes. Be to, A. B. išreiškia poreikį planuoti ateitį, tačiau planai itin abstraktūs, nekonkretūs. Jis pernelyg pasitiki savo sėkmės tikimybe. Pripažintina, kad A. B. nusikalstamu elgesiu labiausiai sietini nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, impulsyvumas, savitvardos stoka (ypatingai apsvaigus nuo alkoholio) ir savo elgesio pasekmių neįvertinimas.

Dėl A. B. nuostatų akcentuotina, kad nuteistasis šiuo metu nėra linkęs teigiamai vertinti savo padarytų nusikaltimų, požiūris į juos išlieka paviršutiniškas, stokojantis gilesnės analizės, linkęs sumenkinti savo nusikalstamas veikas lygindamas jas su kitais nusikaltimais. Tai rodo, kad jis reiškia tam tikrą nusikalstamą elgesį palaikančias nuostatas, savo elgesio nevertina kaip visuomenei pavojingų veikų. A. B. ankstesnė negatyvi patirtis sudaro prielaidas apie jo nepakankamą gebėjimą gerbti visuomenėje nustatytas taisykles ir moralės normas. Nuteistasis į jam taikomą priežiūrą žiūri kaip į baudžiamąjį procesą be jokios naudos jam pačiam. Šiuo metu A. B. supranta, kad jo propaguojami gyvenimo principai ir elgesio modeliai yra žalingi ir nepriimtini, tačiau poreikis socialiai priimtinais būdais realizuoti save tiek laisvės atėmimo vietų įstaigoje, tiek visuomenėje išlieka formalus. Nuostatų ir požiūrio į socialinę aplinką, visuomenės normas bei taisykles, įstatymų keliamus reikalavimus, dorovės principus kriterijai, jų disbalansas buvo vienas aktualiausių bei su nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška susijusių kriminogeninių poreikių, todėl nuostatų sritis išlieka svarbiu ir vienu aktualiausių poreikių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesuose, kuri taip pat reikalauja tęstinių intervencinių ir/ar psicho-socialinių priemonių.

Taip pat Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-550 nurodyta, kad „lėšų tvarkymo ir pajamų“ sritis iš dalies siejama su nuteistojo nusikalstamumu ir išlieka reikšminga pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesams ir asmens resocializacijai. Nustatyta, jog A. B. gyvenimo stilius laisvėje nepasižymėjo išskirtiniu asocialumu, bet jo nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų, aplinkos įtakos siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška (A. B. gali ateityje patirti sunkumų – gali pasiduoti neigiamai įtaikai ar pats būti neigiamos įtakos aktyvatorius (socialinėje aplinkoje linkęs dominuoti), tai siejasi su jo paties statuso ir autoriteto paties aplinkoje reikšmingumu).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad aptartos nuteistojo koreguotinos savybės dar leidžia abejoti dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nuteistasis turi dar pakankamas galimybes mažinti kintamus dinaminius veiksnius, kas ateityje būtų pagrindas išvadai, jog nuteistasis deda maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nagrinėjamu atveju itin svarbus nuteistojo požiūris į darbą. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-550 nurodyta, jog A. B., būdamas laisvėje, stokojo nuoseklios ir stabilios darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius, taip pat nėra įgijęs pakankamos ir jo amžių atitinkančios darbinės patirties. Komisija 2023 m. vasario 24 d. nutarime nurodė, kad nuteistasis turi alternatyvų darbo pasiūlymą lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju (pateikė 2022 m. kovo 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. A. išduotą pažymą, kurioje nurodyta, kad nuteistasis priimtas dirbti pagalbiniu darbuotoju). Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, kad minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nustatyta (patikrinus prieinamus duomenis), kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nedirbo nė vienas darbuotojas, o tai rodo, kad nuteistojo įsidarbinimo galimybės lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju gali būti apsunkintos. Taigi, priešingai, nei nurodė Komisija, šiuo metu A. B. nėra patvirtinęs savo įsidarbinimo galimybių lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju, o tik tikina, kad sugebės pats susirasti darbą (asmens bylos I d., b. l. 80). Taigi, siekiant valdyti galimą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra svarbus nuoseklaus ir stabilaus pragyvenimo šaltinio užsitikrinimas, mokymasis tvarkyti lėšas, dirbti. Kaip pirmiau minėta, nuteistasis nuo 2022 m. kovo 14 d. įsidarbino, tačiau per tą laiką savanoriškai padengė tik 20 Eur iš turimos 2946,78 Eur skolos.

Sprendimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lemia ne socialinės reabilitacijos priemonių skaičius, apimtis ar pobūdis, bet jų įgyvendinimu pasiektas rezultatas, leidžiantis daryti neabejotiną išvadą, kad įvyko teigiami nuteistojo vertybinių nuostatų pokyčiai, kurie leidžia tikėtis, jog praeities klaidos nebebus kartojamos ir asmuo laisvėje rinksis socialiai priimtiną gyvenimo būdą. Nors nustatyti keli apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (kurie egzistavo ir iki nusikalstamų veikų darymo, tačiau neužkirto kelio nuteistajam nusižengti įstatymui), tačiau išlikę dinaminiai (kurių yra daug) juos atsveria, o nuteistasis šių veiksnių nesumažino.

Svarstant klausimą, ar yra pasiekti bausmės tikslai, nustastyti BK 41 straipsnyje, svarbus ir visuomenės interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo instituto nėra privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. BK nėra numatyta, kad nustatant bausmės dydį turi būti įvertinama ir nuteistojo paleidimo galimybė, suėjus atitinkamam, įstatyme numatytam terminui, nes pagal galiojančius įstatymus, nuteistojo lygtinio paleidimo galimybė vertinama bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, dedamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galimybę jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kt.

Teismas, atsižvelgęs į Komisijos 2023 m. vasario 24 d. nutarimo argumentus, įvertinęs bylos medžiagą ir joje nustatytas aplinkybes, nesutinka su Komisijos nuomone A. B. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje esantys duomenys neleidžia daryti pagrįstos išvados ir teismui kelia abejonių dėl nuteistojo A. B. elgesio pokyčių pastovumo, tęstinumo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju ir jam pasibaigus. Be to, teismo vertinimu, svarbi aplinkybė ir ta, kad Komisijos 2023 m. vasario 24 d. nutarimas priimtas ne vienbalsiai, netgi du komisijos nariai (iš 6 narių) nesutiko taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kadangi, jų nuomone, nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos. Ši aplinkybė taip pat patvirtina prokurorės argumentą, jog nėra pakankamų duomenų, patvirtinančių ir leidžiančių neabejotinai tikėti, kad A. B. gebės tinkamai atlikti bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės ir ateityje nenusikals.

Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės skundas tenkinamas, Komisijos 2023 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. RV-25-677 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. B. nepatvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 85 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės skundą tenkinti.

Lietuvos Kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. RV-25-677 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. B. nepatvirtinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.