Telšių apylinkės teismo nutartis

2021-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. T-278-344/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-30
Bylos Nr.
T-278-344/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Gailienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. T-278-344/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-66815-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.3 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 30 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Edita Gailienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Ingai Janušauskienei, Viktorijai Stanienei ir Danutei Dokšienei,

dalyvaujant Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus atstovėms Akvilei Aleksejevienei ir Mantei Zelmikaitei,

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorams Jūratei Arošienei, Dariui Stulpinui ir Arūnui Laukaičiui,

probuojamąjai A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu ZOOM programos pagalba išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimą dėl lygtinio paleidimo panaikinimo A. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius (toliau – Probacijos skyrius) kreipėsi į teismą teikimu, siūlydamas probuojamajai A. G. panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir pasiųsti ją vykdyti likusią bausmės dalį.

Teismo posėdžio metu Probacijos skyriaus atstovė Akvilė Aleksejevienė prašė teikimą tenkinti. Nurodė, jog probuojamoji net ir po papildomų pareigų skyrimo toliau netinkamai vykdo probacijos sąlygas ir teismo paskirtus įpareigojimus.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorė Jūratė Arošienė prašė teikimo netenkinti. Nurodė, kad probuojamoji šiuo metu gyvena reabilitacijos centre „Gyvenimo raktas“, jos gyvenime ir asmenybėje stebimi teigiami pokyčiai. Prokurorės nuomone, šiuo atveju teikimo netenkinimas ir tolimesnis buvimas reabilitacijos centre bei pokyčių siekimas probuojamajai turėtų daugiau teigiamos įtakos nei lygtinio paleidimo panaikinimas.

Probuojamoji A. G. teismo posėdyje prašė teikimo netenkinti ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nepanaikinti. Ji nurodė, kad nuo 2021 m. rugsėjo 26 d., kai iš reabilitacijos centro grįžo į Telšius, ji visą laiką būdavo pas mamą. Jos mama, bijodama, kad ją vėl gali išvežti į įkalinimo įstaigą, probacijos darbuotojams sakydavo, kad jos nėra. Pas patėvį lankydavosi beveik kiekvieną dieną, tačiau grįždavo pas mamą. Iš reabilitacijos centro išvyko, nes užgėrė. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų. Šiuo metu yra reabilitacijos centre ir tęsia gydymą. Būdama reabilitacijos centre ji daug dirba su savimi, norėtų čia išbūti kuo ilgesnį laiką. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą jos atžvilgiu nieko naujo nežino, tačiau visi dingę daiktai yra grąžinti.

Liudytoja K. J. parodė, kad yra probuojamosios A. G. mama. Paaiškino, kad grįžusi į Telšius dukra būdavo pas ją. Dieną ji išeidavo susitikti su draugais, tačiau namo grįždavo pavalgyti, permiegoti. Norėdama išvengti kaimynų apkalbų ir nenorėdama patikrinimų, policijos pareigūnams pasakė, kad dukra pas ją negyvena. Nepagalvojo, kad tai yra pažeidimas. Dukra A. dažnai klysta, bet mokosi iš savo klaidų. Šiuo metu ji yra reabilitacijos centre, jos dažnai bendrauja. Prašo teikimo netenkinti ir suteikti dukrai galimybę toliau tęsti gydymą reabilitacijos centre.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 2 straipsnio 5 punkte reglamentuota, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra.

Probacijos įstatymo 4 straipsnyje numatyta, jog probacijos vykdymas grindžiamas probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, tai yra probuojamojo priežiūra turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių bei pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo principu, tai yra proporcingų ir veiksmingų priemonių taikymas probuojamajam pataisos procese neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai).

Sprendžiant probacijos efektyvumo klausimą, vertinant probuojamojo elgesį, turi būti atsižvelgiama į visų probacijos sąlygų vykdymą, į konkretaus nuteistojo resocializacijos – gebėjimo gyventi nenusikalstant bei integruojantis į visuomenę – pažangą (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 10 punktas).

Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Išdėstytos nuostatos leidžia daryti išvadą, kad teismas priima sprendimą panaikinti probaciją tada, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, nustatomos aplinkybės, patvirtinančios būtinybę panaikinti probaciją ir vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Bylos duomenimis ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenims nustatyta, jog Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu A. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri sumažinta vienu trečdaliu. Ši bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi A. G. lygtinai paleista iš pataisos namų ir 2021 m. balandžio 20 d. įregistruota į Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus registrą, nes po lygtinio paleidimo išvyko gyventi į viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) Savanoriški gyvenimo namai „Gyvenimo raktas”. Probuojamoji nuo 2021 m. balandžio 23 d. įregistruota į Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus registrą, nes 2021 m. balandžio 22 d. išvyko iš reabilitacijos centro ir atvyko gyventi į Telšių rajono savivaldybės teritoriją, tačiau nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. rugsėjo 26 d. probuojamoji vėl gydėsi reabilitacijos centre ir į probacijos tarnybos Telšiuose registrą pakartotinai įtraukta 2021 m. spalio 11 d., numatoma probacijos pabaiga – 2023 m. kovo 9 d. (asmens b. Nr. 15/21/157 l. 5-7, 27, 28, 50).

Teikime nurodyta, jog pataisos namuose A. G. buvo atliktas pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimas pagal OASys metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio teistumo rizika (surinko 61 balą). 2021 m. balandžio 27 d. buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos pervertinimas ir paaiškėjo, kad A. G. ir toliau priskiriama vidutinei pakartotinio teistumo rizikos grupei, tačiau svertinis balų skaičius nuo 61 pakilo iki 68, bei nustatyta vidutinė didelės žalos rizika – pažįstamiems suaugusiems ir visuomenei. 2021 m. spalio 11 d. pervertinus OASys rizika išlieka vidutinė, svertiniai balai pakilo iki 76. Didelės žalos rizika nepakito.

Dėl padarytų pažeidimų (neatvykimo į Probacijos tarnybą, alkoholio vartojimo ir priklausomybės alkoholiui pripažinimo), Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi A. G. paskirtos papildomos pareigos – gydytis priklausomybės ligas ir nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (asmens b. Nr. 15/21/157 l. 51).

Kaip nurodyta prieš tai, nuo 2021 m. gegužės 7 d. A. G. pakeitė gyvenamąją vietą ir išvyko gydytis bei gyventi į VšĮ Savanoriškus gyvenimo namus, reabilitacijos centrą „Gyvenimo raktas“ (asmens b. Nr. 15/21/157 l. 47). 2021 m. gegužės 10 d. gauta pažyma iš reabilitacijos centro, kad A. G. 2021 m. gegužės 7 d. atvyko gydytis nuo priklausomybių, gydymosi trukmė 12 mėnesių. 2021 m. rugsėjo 27 d. gauta informacija, kad 2021 m. rugsėjo 26 d. A. G. išvyko iš reabilitacijos centro „Gyvenimo raktas“ (asmens b. Nr. 15/21/157 l. 50, 60).

2021 m. rugsėjo 27 d. A. G. informavo Probacijos tarnybą Jurbarke, kad išvyko gyventi pas motiną į Telšius. Nuteistoji telefonu buvo įpareigota 2021 m. rugsėjo 28 d. nuvykti į Probacijos tarnybą Telšiuose. 2021 m. rugsėjo 28 d. A. G. telefonu nurodė, kad vyksta gyventi pas draugę į Jurbarką. 2021 m. spalio 1 d. į Probacijos tarnybą Jurbarke paskambino moteris, pas kurią buvo apsistojusi nuteistoji, ir nurodė, kad A. G. vakar vakare išvyko į Telšius ir su savimi pasiėmė jos šunį bei asmeninius daiktus. Dėl šio įvykio, ji parašė pareiškimą (asmens b. Nr. 15/21/157 l. 19, 19a).

2021 m. spalio 4 d. telefonu su A. G. susisiekti nepavyko. Tą pačią dieną buvo susisiekta jos motina, kuri patvirtino, kad dukra vakar grįžo, pasiliko daiktus, tačiau išvyko gyventi pas patėvį, nes motina jai neleidžia vartoti alkoholio (asmens b. Nr. 15/21/157 l. 19a).

2021 m. spalio 5 d. gauta Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato veiklos skyriaus informacija, kad 2021 m. spalio 4 d. A. G. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (asmens b. Nr. 15/21/157 l. 70).

2021 m. spalio 5 d. kartu su Telšių apskrities policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato pareigūnais buvo apsilankyta A. G. nurodytoje gyvenamojoje (T. D. g. 3-302), tačiau buto durų niekas neatidarė. Susisiekus telefonu su buto savininku jis nurodė, kad A. G. pas jį negyvena, ateina tik aplankyti, paskutinį kartą ją matė 2021 m. spalio 4 d. 2021 m. spalio 6 d., 2021 m. spalio 7 d. apsilankius nurodytoje gyvenamojoje vietoje, buto durų niekas neatidarė. Palikti šaukimai atvykti į Probacijos tarnybą, tačiau nuteistoji neatvyko. 2021 m. spalio 7 d. naktinio patikrinimo metu 22.42 val. nuvykus į nurodytą nuteistosios gyvenamąją vietą, namuose nieko nerasta. 2021 m. spalio 11 d. su nuteistąja telefonu susisiekti nepavyko, jos buvimo ir gyvenamoji vieta nėra žinoma (asmens b. Nr. 15/21/157 l. 71-74, 75).

Iš teikimo turinio, pateiktos asmens bylos, probacijos skyriaus atstovės, probuojamosios paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad nuteistoji A. G. keletą kartų pažeidė probacijos sąlygas. Per priežiūros laikotarpį iki kreipimosi į teismą su šiuo teikimu dienos ji ne kartą pažeidė buvimo vietos grafiką, buvo nepasiekiama telefonu, nerandama namuose. Taip pat jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo ir nuteistojo pasiuntimo į pataisos įstaigą atlikti likusią bausmės dalį klausimą, teismas pažymi, kad probacijos metu surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam pažeidimui ar nusižengimui.

Teismas sprendžia, kad nors probuojamoji po papildomų pareigų paskyrimo pažeidė probacijos sąlygas, tačiau jos padaryti pažeidimai nelaikytini sistemingais bei suteikiančiais pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismo posėdžio metu nuteistoji gailėjosi dėl padarytų pažeidimų, pripažino, kad turi problemų su alkoholio vartojimu, išreiškė pasiryžimą gydytis ir spręsti su tuo susijusią problemą. Nurodė, kad šiuo metu toliau tęsia gydymą VšĮ Savanoriškuose gyvenimo namuose, reabilitacijos centre „Gyvenimo raktas“. Paaiškino, kad gydymas duoda teigiamų pokyčių, ji pati labai stengiasi keisti savo gyvenimą, mąstymą. Toks jos pasiryžimas vertintinas teigiamai. Pažymėtina ir tai, kad iš į bylą pateiktos VšĮ Savanoriški gyvenimo namai A. G. charakteristikos matyti, kad probuojamajai dalyvaujant socialinės ir psichologinės reabilitacijos programose padidėjo jos motyvacija, atsirado tikslas sukurti šeimą, dirbti ir tapti naudinga visuomenės dalimi, dingo jos šabloniškas mąstymas, ji tapo atviresnė, jautresnė, jaučianti malonumą pradėjusi naują gyvenimo etapą. Atkreiptinas dėmesys, kad didžiausią savo motyvaciją A. G. įvardijo nenorą grįžti į įkalinimo įstaigą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nesudarius galimybių probuojamajai toliau gydytis nuo priklausomybės ir kartu siekti teigiamų gyvenimo ir asmenybės pokyčių, panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą, nebūtų išnaudotos visos galimybės tinkamai paveikti nuteistąją ir taip sudaryti sąlygas jai resocializuotis. Taip pat teismas įvertina ir tai, jog nors byloje yra duomenys, jog probuojamosios atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, tačiau procesinio sprendimo, konstatuojančio jo kaltę, byloje nėra, todėl teismas, siekdamas nepažeisti nekaltumo prezumpcijos principo, šios aplinkybės nevertina. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad probuojamosios A. G. pasiuntimas atlikti likusią bausmės dalį, teismo įsitikinimu, būtų neproporcingas padarytiems pažeidimams. Teismo vertinimu, nuteistajai išsprendus problemą, susijusią su alkoholio vartojimu, ir įvykdžius kitas jai nustatytas baudžiamojo poveikio priemones, jos resocializacijos tikslai galėtų būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės tikslai yra ne tik nubausti, bet ir siekti, kad asmuo pasitaisytų ir padarytų išvadas. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog nuteistosios elgesio korekcija neizoliavus jos nuo visuomenės šiuo metu yra galima, o lygtinio paleidimo panaikinimas ir jos pasiuntimas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismas sprendžia, jog nėra pakankamai išnaudotos visos galimybės koreguoti probuojamosios elgesį. Esant nurodytų aplinkybių visumai, teismo vertinimu, yra pagrindas teikimo netenkinti ir nuteistajai A. G. suteikti galimybę spręsti alkoholio vartojimo ir elgesio problemas, išaiškinant, kad ji turi būti itin pavyzdinga ir pateisinti teismo jai parodytą pasitikėjimą, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir nedaryti naujų pažeidimų, nes priešingu atveju lygtinis paleidimas jai gali būti panaikintas (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 8 dalimi, 362 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Edita Gailienė