- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-03
- Bylos Nr.
- 1A-30-134/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- D. R.
- Kategorijos
Pranešėja Bronė VidzėnienėBaudž.byla Nr. 1A--30134/2015Teisėjas D. J.Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2 (S) Teisminio sprendimo Nr. 1-08-3-00041-2014-4
2015 m. vasario 3 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Algirdo Gapučio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. d. nuosprendžio, kuriuo D. R. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. areštu 60 parų.
Priteista iš D. R. J. R. 80,17 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. R. nuteistas už tai, kad 2014-08-30, apie 17 va. esančiame bute kelis kartus trenkė kumščiu nukentėjusiajai J. R. į veido sritį, tada sugriebė už kaklo ir, prilenkęs prie žemės, ėmė spardyti kojomis ir trankyti keliais į galvą, smilkinius, krūtinę, abi kojas, nukentėjusiajai bandant išsitiesti, paėmęs už rankų tampė ir mušė, suduodamas ne mažiau kaip 15 smūgių, taip sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. R. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti.
Apeliantas skunde nurodo, kad įvykio metu tarp jo ir nukentėjusiosios kilo žodinis konfliktas, nes ji po vėlai pasibaigusių išgertuvių jį norėjo išvaryti iš namų, o jis gindamasis ją pastūmė nuo savęs, bet daugiau nemušė.
Apeliantas teigia, kad nukentėjusioji policiją iškvietė ne todėl, kad jis ją mušė, o todėl, kad norėjo, jog jis išeitų iš jos namų. Tai teismo posėdyje nurodė ir pati nukentėjusioji, ir tyrėja L. N.. Be to, tyrėja nurodė nemačiusi ant nukentėjusiosios kūno sumušimo žymių.
Policijos pareigūnė liudytoja D. A. taip pat parodė įvykio vietoje ant nukentėjusiosios kūno sumušimo žymių nemačiusi, be to, nurodė, kad nukentėjusioji jai sakė , kad apeliantas ją smaugė ir sudavė keletą smūgių. Tačiau nukentėjusiosios rašytame pareiškime nurodė žymiai didesnę smurto apimtį nei šiai pareigūnei.
Policijos pareigūnas R. R. parodė įvykio vietoje nematęs akivaizdžių nukentėjusiosios sumušimų, jam nebuvę aišku, ar nukentėjusiosios veidas buvo sutinęs nuo girtavimo, ar nuo sumušimų.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad policijos pareigūnų parodymai patvirtina, kad nukentėjusiąją sumušė ne jis, nes, pasak apelianto, sunkiai tikėtina, kad kasdien su smurtu susiduriantys pareigūnai nebūtų pastebėję nukentėjusiosios sumušimų.
Apeliantas nurodo, kad nukentėjusiosios teismo medicininis tyrimas atliktas, praėjus 3 dienoms nuo konflikto, tačiau nei teismo medicinos ekspertas N. R., nei skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nesiaiškino, ar nukentėjusioji specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus galėjo patirti, būdama neblaivi (jai nustatytas 1,78 promilių girtumas) ir nugriuvusi.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis skunde pakartoja analogišką pirmosios instancijos teismo posėdyje dėstytai versiją, kad jis nukentėjusiosios J. R. nesumušė, o tik pastūmė, ir ji dėl tokių veiksmų negalėjo patirti teismo medicinos eksperto nustatytų sužalojimų. Šią nuteistojo versiją teismas išsamiai išnagrinėjo ir paneigė, remdamasis nuosprendyje išdėstytais įrodymais.
Nukentėjusiosios parodymus, kad ją sumušė buvęs sutuoktinis D. R., kuris ją spardė ir smaugė, patvirtina garso įrašas, kuriame iš karto po įvykio bendrosios pagalbos centro telefonu paskambinusi nukentėjusioji pranešė, kad ją labai sumušė buvęs vyras ir prašė kuo greičiau atvykti policijos pareigūnus. Nors nukentėjusiajai po įvykio buvo nustatytas 1,78 promilių girtumas, tačiau adekvatus nukentėjusiosios elgesys - kreipimasis pagalbos į policiją ir tai, kad įvykio aplinkybės nebuvo sudėtingos, ilgai trukusios, rodo, kad nukentėjusiosios girtumas neturėjo įtakos jos gebėjimui jas prisiminti ir tinkamai į jas sureaguoti. Nukentėjusiosios parodymus, kad ją sumušė būtent apeliantas, netiesiogiai patvirtina liudytojos N. J. parodymai, kad atvyko iš karto po įvykio pas dukrą jos kvietimu ir dukra jai sakė, kad ją sumušė D. R., matė sumuštą dukros veidą ir smaugimo žymes ant kaklo.
Apeliantas skunde pabrėžia tai, kad į įvykio vietą pagal nukentėjusiosios kreipimąsi buvo nuvykę net trys policijos pareigūnai L. N., D. A. ir R. R., tačiau nei vienas iš jų nematė akivaizdžių nukentėjusiosios sumušimo žymių. Remdamasis šia pareigūnų parodymų dalimi, apeliantas sprendžia, kad jie paneigia nukentėjusiosios parodymus apie jo prieš ją panaudotą fizinį smurtą. Tokos apelianto išvados nepagrįstos, nes policijos pareigūnai nėra teismo medicinos specialistai kurių tikslas būtų nustatyti nukentėjusiajam asmeniui padarytus sužalojimus. Šie parodymai yra reikšmingi tuo, kad pareigūnai patvirtino, jog nukentėjusioji jiems sakė, kad ją mušė ir smaugė buvęs sutuoktinis.
Nukentėjusiosios parodymus apie prieš ją panaudotą fizinį smurtą patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kuria nukentėjusiajai nustatyta 15 kraujosruvų veide, galvoje, kojose ir rankose. Nukentėjusiosios įvairiose kūno dalyse nustatytas pakankamai didelis kraujosruvų skaičius paneigia apelianto prielaidas, kad ji susižalojo griuvinėdama. Nors ekspertas nukentėjusiąją apžiūrėjo 2014-09-02, t.y. praėjus trims dienoms nuo įvykio, tačiau šia apžiūros data nepatvirtina apelianto skunde daromų prielaidų, kad šiuos nustatytus sužalojimus nukentėjusioji patyrė ne įvykio metu, o vėliau. Ekspertas pateikė tikimybinę išvadą, kad nukentėjusiajai sužalojimai galėjo būti padaryti 2014-08-30, nes tai patvirtina gelsvas kraujosruvų atspalvis. Nors ši išvados dalis nėra kategoriška, tačiau kartu su jau aptartais įrodymais leidžianti vienareikšmiškai spręsti, kad įvykio metu nukentėjusiąją sumušė apeliantas.
Apibendrindama kolegija sprendžia, kad apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. dėl buvusios sutuoktinės J. R. nežymaus sveikatos sutrikdymo, jam paskirta arešto bausmė 60 parų atitinka jo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir jo asmenybę, todėl pagrįstas ir teisėtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo D. R. apeliacinį skundą atmesti.