Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-18 · Civilinė byla Nr. 2S-55-560/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-18
Bylos Nr.
2S-55-560/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28946-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
A. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-55-560/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28946-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.2.4; 3.4.5.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas D. R.,

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. Š., A. B., AB „Bnp finance“, UAB „4finance“ ir UAB „Finansų administravimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. B. pateikė skunda, kuriuo prašė panaikinti areštą, pritaikytą pareiškėjo sąskaitoms bei grąžinti neteisėtai nurašytas lėšas. Nurodė, kad antstolis vykdo skolų išieškojimus iš pareiškėjo sutuoktinės A. B.. Vykdydamas išieškojimą iš skolininkės, antstolis areštavo pareiškėjui priklausančias sąskaitas, nenustatęs, ar skolas galima išieškoti iš skolininkės turto, nenukreipiant išieškojimo į pareiškėjui priklausančias lėšas, esančias banko sąskaitoje, taip pat nenustatė, ar prievolė turi būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto. Antstolio patvarkymu vykdomojo dokumento papildymas nauju skolininku reiškia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 586 straipsnio pažeidimą. Pareiškėjas dėl antstolio veiksmų nebeturi galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais, todėl sutartys gali būti nutrauktos. Anot pareiškėjo, jo šeima neturi net minimalių lėšų pragyvenimui, o tai draudžia CPK 668 straipsnio 1 dalis. A. D. Š. 2017-07-20 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad antstoliui priverstiniam išieškojimui yra pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-16 vykdomasis raštas Nr. 2-36254-595/2014 dėl 702,64 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo išieškotojui AB „Bnp finance“, 2015-01-27 vykdomasis raštas Nr. 2-44214-728/2014 dėl 1 232,61 Eur bei 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. B. išieškotojui AB „Bnp finance“, Kauno miesto 16-ojo notarų biuro 2015-10-13 vykdomasis įrašas Nr. RK-5188 dėl 664,81 Eur bei 5 procentų metinių palūkanų priteisimo iš skolininkės A. B. išieškotojui UAB „4finance“, Vilniaus miesto 2 notarų biuro 2017-04-20 vykdomasis įrašas Nr. 13-733 dėl 480,78 Eur ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės A. B. išieškotojui UAB „Finansų administravimas“. Antstolis, vykdydamas nurodytus vykdomuosius dokumentus, nustatė, kad skolininkė neturi turto ar lėšų, iš kurių galėtų būti vykdomas išieškojimas, todėl, remdamasis CPK 667 straipsniu, areštavo skolininkei priklausantį turtą bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bei pasiūlė išieškotojams kreiptis dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Antstolis nurodė, kad pareiškėjui leidžiama disponuoti 1 MMA. Suinteresuoti asmenys A. B., AB „Bnp finance“, UAB „4finance“ ir UAB „Finansų administravimas“ atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-09-26 nutartimi pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų atmetė. Teismas konstatavo, kad antstolio atlikti veiksmai atitinka CPK 667 straipsnio nuostatas. 2017-06-29 turto arešto aktas realiai yra vykdomajame procese antstolio priimtas sprendimas, kuriuo ne vykdomas išieškojimas iš skolininkės sutuoktinio (pareiškėjo) darbo užmokesčio, o, siekiant tinkamai įgyvendinti CPK 667 straipsnyje nuostatas, areštuojama skolininkės sutuoktinio darbo užmokesčio, kuris pagal CK 3.88 straipsnio nuostatas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalis, paliekant pareiškėjui teisę laisvai naudotis ir disponuoti neareštuota darbo užmokesčio suma. Nurodyta teisės norma išieškotojui suteikia galimybę išieškoti išieškotinas sumas ne tik iš skolininkui asmenine nuosavybe priklausančio turto, bet ir iš skolininko turto dalies, nuosavybės teise priklausančios su kitais asmenimis (prieš tai nustatant skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje), tuo pačiu užtikrinant asmens, kurio turtas, esantis bendrai su skolininku, areštuotas, teises ir teisėtus interesus. Kaip matyti, antstolis siūlyme išieškotojams pažymėjo apie skolininko sutuoktiniui bendrąja jungtine nuosavybes teise priklausančiam turtu – atlyginimui – taikytą areštą. Sistemingai įgyvendindamas CPK 667 straipsnio nuostatas, pasiūlė išieškotojams kreiptis į teismą dėl skolininkės A. B. dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, konkrečiai nurodydamas išieškotojams terminą tokiems veiksmams atlikti, informavo apie galimas išieškotojo neveikimo (nesikreipimo į teismą dėl dalies nustatymo) per nustatytą terminą pasekmes. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo darbo užmokesčio areštas atitinka CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatas, patvarkymo, kuris iš esmės yra pareiškėjo darbo užmokesčio dalį areštuojantis aktas, naikinti nėra pagrindo, kadangi tol, kol nėra nustatyta skolininkui priklausančio turto dalis pagal CPK 667 straipsnį, antstolis turi teisę aprašyti ir areštuoti bendrąjį turtą. Pareiškėjo tiek skunde, tiek papildomuose paaiškinimuose nurodomas aplinkybės tik patvirtina, kad skolininkė neturi pakankamai turto, iš kurio galėtų būti vykdomas atsiskaitymas su išieškotojais.Teismas atmetė argumentus, kuriais apeliuojama neva į tai, kad skolos yra asmeninė skolininkės o ne skolininkės ir jos sutuoktinio, t. y. pareiškėjo prievolė. Pareiškėjas nelaikytinas skolininku vykdymo procese, tačiau nagrinėjamu atveju tik areštuotas bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantis skolininkės ir pareiškėjo turtas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad išieškomos skolos yra bendros ir pareiškėjui.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas A. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-26 nutartį ir pareiškėjo skundą tenkinti. Nurodo, kad teismas vertino tik antstolio ir skolininkės kreditorių interesus, bet neatsižvelgė, kad dėl antstolio arešto buvo pažeisti pareiškėjo ir jo kreditorių interesai.Pareiškėjas nebuvo informuotas ir nedavė sutikimo, kad jo sutuoktinei būtų išduoti kreditai, kuriuos išieško antstoliai. Kai ieškiniai dėl skolų buvo paduoti į teismą, pareiškėjas nebuvo įtrauktas į procesą, informuotas apie priteistas skolas. Taigi, šios skolos nebuvo pripažintos bendromis sutuoktinių skolomis, todėl yra asmeninės ir turi būti išieškomos iš skolininkės asmeniškai. Pareiškėjas nesutinka, kad areštuotas tik jo darbo užmokestis, nes skolininkės atlyginimas irgi yra bendras, bet jis nedalinamas.Antstolis CPK nuostatas 667 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų neatliko, jis tik areštavo pareiškėjo darbo užmokestį ir daugiau nieko neatliko.Teismui pateikti įrodymai, kad iš skolininkės darbo užmokesčio išieškomos skolos pagal patvarkymus, iš jos pajamų, pervestų į sąskaitą, nuskaičiuojama dalis lėšų pagal tų pačių antstolių patvarkymus, todėl lėšų pragyvenimui faktiškai nelieka. Taip pat teismui pateikti įrodymai, kad iš pareiškėjo darbo užmokesčio mokamos sutuoktinių bendros skolos ir pareiškėjo kreditai, todėl iš jų mokėti dar ir skolininkės asmenines skolas nėra galimybės, nes pragyvenimui nelieka net minimalios sumos. Bet teismas savo nutartyje apie tai nepasisakė.Suinteresuoti asmenys antstolis D. Š., A. B., AB „Bnp finance“, UAB „4finance“ ir UAB „Finansų administravimas“ atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-16 vykdomąjį raštą Nr. 2-36254-595/2014 dėl 702,64 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo išieškotojui AB „Bnp finance“ iš skolininkės A. B., 2015-01-27 vykdomąjį raštą Nr. 2-44214-728/2014 dėl 1 232,61 Eur bei 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės išieškotojui AB „Bnp finance“, Kauno miesto 16-ojo notarų biuro 2015-10-13 vykdomąjį įrašą Nr. RK-5188 dėl 664,81 Eur bei 5 procentų metinių palūkanų priteisimo iš skolininkės išieškotojui UAB „4finance“, Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro 2017-04-20 vykdomąjį įrašą Nr. 13-733 dėl 480,789 Eur ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės išieškotojui UAB „Finansų administravimas“. Antstolis nustatė, kad 2007-09-28 skolininkė sudarė santuoką su A. B., kuris dirba UAB „Alvora“ ir gauna darbo užmokestį, todėl 2017-06-29 turto areštu aktu antstolis areštavo A. B. priklausančias lėšas, esančias banko sąskaitose, iš viso už 2 142,88 Eur. 2017-06-29 patvarkymu antstolis pasiūlė išieškotojams kreiptis į teismą dėl skolininkei priklausančios turto dalies nustatymo. Patvarkyme antstolis nurodė, kad skolininkė registruotino kilnojamojo turto neturi, skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas yra areštuotas antstolių arba įkeistas hipotekos kreditoriams, todėl nukreipti išieškojimą į skolininkės turtą nėra galimybės. Antstolis taip pat nustatė, kad skolininkė dirba UAB „Norfos mažmena“, tačiau skolininkės gaunamo darbo užmokesčio, atsižvelgiant į išieškomų sumų dydį, neužtenka įsipareigojimams kreditoriams vykdyti.Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo patvarkymas teisėtas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais pareiškėjo argumentais nesutinka. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (straipsnio redakcija galiojusi iki 2017-07-01). Taigi, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, antstolis, surašydamas ginčo patvarkymą veikė teisėtai, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 1 dalimi. Antstolis, veikdamas pagal įstatymą, niekaip nepažeidė pareiškėjo teisių ar interesųApeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog argumentai, kuriais apeliuojama į tai, kad skolos yra asmeninė skolininkės, o ne skolininkės ir jos sutuoktinio, yra atmestini, nes nagrinėjamu atveju dėl jų statuso nebuvo sprendžiama, o tik areštuotas bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantis skolininkės ir pareiškėjo turtas.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis atliko visus veiksmus, numatytus CPK 667 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ginčo patvarkymo data yra 2017-06-29, t. y. jo priėmimo metu galiojo pacituota CPK 667 straipsnio 1 dalies redakcija. Pareiga antstoliui siūlyti skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka atsirado tik 2017-07-01, tad nagrinėjamu atveju ši nuostata netaikytina. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pareiškėjo pateikti įrodymai neturi teisinės reikšmės, kadangi tam, kad vadovaujantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, būtų priimtas ginčo patvarkymas, turėjo būti nustatyta, kad: (i) skolininkei priklauso turtas, kuris yra bendras su kitais asmenimis, (ii) skolininko dalis šiame turte nenustatyta. Su tuo niekaip nėra susiję pareiškėjo pateikti įrodymai ir jais įrodinėjamos aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismas neprivalėjo apie tai pasisakyti.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-26 nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas D. R.