Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2023-03-30 · Civilinė byla Nr. e2YT-518-1103/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-03-30
Bylos Nr.
e2YT-518-1103/2023
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05265-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Monika Mockutė
Pareiškėjas
D. T.
Suinteresuotas asmuo
A. B., valstybės įmonei „Turto bankas“
Advokatai
Olegas Juška
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-518-1103/2023Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05265-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 30 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Monika Mockutė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Domantei Kavaliauskei,

dalyvaujant pareiškėjai D. T., jos atstovui advokato padėjėjui Olegui Juškai, suinteresuotam asmeniui A. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims A. B., valstybės įmonei „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji tėvo A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), ir motinos E. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimus priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas nuosavybės teisių įgyvendinimui ir paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

2. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos tėvas A. B. mirė (duomenys neskelbtini), o mama E. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvų mirties liko palikimas – nekilnojamasis turtas: butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Palikėjai testamentų nesudarė. Pagal įstatymą teisę paveldėti turėjo pirmos eilės įstatyminiai paveldėtojai. Mirusieji turėjo tris vaikus: D. T., S. B. ir V. B.. Palikėjų sūnus V. B. mirė (duomenys neskelbtini), o S. B. mirė (duomenys neskelbtini). V. B. vaikų neturėjo. S. B. turi sūnų A. B.. S. B. buvo įstatyminis įpėdinis, kuris atsisakė palikimo po tėvo A. B. mirties, o po motinos E. B. mirties neatliko įstatyme nustatytų veiksmų, nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, negavo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą ir faktiškai nepradėjo turto valdyti. Pareiškėja po tėvo A. B. mirties, per tuo metu galiojusį šešių mėnesių terminą priėmė palikimą, o po motinos E. B. mirties per teisės aktuose nustatytą šešių mėnesių terminą nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, taip priimdama palikėjų palikimą. D. T. po palikėjų mirties paveldėtą butą tvarko, valdo ir naudojasi juo kaip savo, moka mokesčius, yra pasiėmusi buto dokumentus. Po palikėjo A. B. mirties turto paveldėjimo byla buvo užvesta. Po palikėjos E. B. mirties Panevėžio miesto notarų biuruose paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas. D. T. priimdama palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, savo valią išreiškė konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad ji palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti turto savininke nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos.

3. Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, jog jos tėvai mirė vienas po kito ir motina E. B. po tėvo A. B. mirties nespėjo persirašyti buto. Po tėvo mirties gavus žemės paveldėjimo dokumentus, kartu su broliu nuėjo jų pasirašyti ir tuo pačiu brolis S. B. atsisakė savo palikimo dalies. Mama kartu nevažiavo, kadangi buvo sunkios būklės po insulto. Po mamos mirties paveldėjimo dokumentų nei ji, nei brolis nesitvarkė. Pareiškėja visą gyvenimą gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), po tėvų mirties mokesčius už butą visą laiką mokėjo tik ji. Po motinos E. B. mirties bute liko gyventi ji ir jos dukra su vyru. Brolis S. tame bute buvo registruotas, tačiau nuolat negyveno. Motinos asmeniniai daiktai liko jai, dėl jų naudojimo su broliu nesitarė. Kitų šio buto savininkų nėra, kadangi pareiškėja yra vienintelė palikėjų dukra. Visus žemės mokesčius apmoka taip pat ji viena. S. B. būdamas gyvas nesirūpino nei mamos palikimu, nei dokumentų tvarkymu. Jis prie buto išlaikymo nėra prisidėjęs, jam pačiam pragyventi ji padėdavo. S. B. turi sūnų, po mamos mirties jis gyveno atskirai su savo šeima, dėl buto pretenzijų nėra pareiškęs. Prašo pareiškimą tenkinti.

4. Pareiškėjos atstovas Olegas Juška teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pagrindas išvadai, kad palikimą po savo mamos mirties priėmė pareiškėja D. T. faktiniu būdu pradėjusi turtą valdyti. Po tėvo mirties D. T. priėmė palikimą tuo metu nustatytu būdu, t. y. pateikdama pareiškimą apie palikimo priėmimą palikimo priėmimo vietos notarui. Notarei atsisakius atlikti veiksmą – neišdavus paveldėjimo teisės liudijimo į buto dalį, buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimą tik į tėvo atkurtą nuosavybės teise žemės sklypą. Paveldėtojai pirma eile – vaikai ir sutuoktinis. 1998 m. S. B. palikimo atsisakė, tai įvyko mirus abiem tėvams, todėl darytina išvada, jog jis atsisakė abiejų tėvų palikimo. Prašo tenkinti pareiškimą iš dalies, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. T. po mamos E. B. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo A. B. teismo posėdžio metu nurodė jog apie senelių palikimą jam yra mažai kas žinoma, kadangi tuo metu dar nebuvo gimęs. Giminaičiai tvirtino, jog yra jam kažkoks tėvo paliktas palikimas, dėl kurio suėjus 18 metų amžiui galės kreiptis ir jį priimti. Tačiau nežinojo, nei kur kreiptis, nei kas tiksliai yra jam palikta. Tik kai teta D. T. kreipėsi dėl palikimo, sužinojo, koks ir kur palikimas yra, ir kad dalis to palikimo priklauso ir jam, kadangi jis yra vienintelis S. B. sūnus. Niekada nebuvo gavęs prašymo dėl palikimo prižiūrėjimui reikalingos pagalbos ar mokesčių apmokėjimo. Jam nebuvo žinoma, jog tėtis buvo atsisakęs senelio (savo tėčio) palikimo. Apie žemės sklypą taip pat nieko nežino. Kad priimtų po savo tėvo S. B. mirties atsiradusį palikimą jokių priemonių nesiėmė. Tėtis gyveno kartu su A. B. ir jo mama, bet dažnai nueidavo ir pas tetą, kadangi ten buvo registruotas. Tėvo valia dėl močiutės palikimo priėmimo jam nėra žinoma, jokių močiutės asmeninių daiktų neturi. Apie tėvo atliktus aktyvius veiksmus dėl palikimo priėmimo, mokesčių mokėjimo jam taip pat nėra žinoma. Baigiamųjų kalbų metu pareiškimą prašė tenkinti, kadangi teta D. T. ten visą laiką gyveno.

6. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjų A. B. ir E. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo tenkinimui, jeigu teismas įsitikins, kad D. T. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

7. Liudytoja J. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra pareiškėjos dukra. Senelis mirė (duomenys neskelbtini), nepraėjus nė metams mirė ir močiutė. Po senelių mirties, jų paliktame bute ji gyveno kartu su mama, mamos vyru, ir dar apie metus laiko kartu gyveno S. B.. Po senelio mirties močiutė nebespėjo susitvarkyti palikimo, kadangi sunkiai sirgo. Mirus močiutei, mama su savo broliu tvarkėsi dokumentus, kad viskas atitektų mamai, nes taip buvo paprasčiau viską susitvarkyti. S. B. jokių pretenzijų dėl turto nėra pareiškęs, niekada nesiekė dokumentų tvarkytis asmeniškai. Po močiutės mirties mokesčius mokėjo, turtu rūpinosi, močiutės asmeninius daiktus tvarkė viena D. T.. 1997 metais pradėjusi dirbti, prie mokesčių mokėjimo prisidėjo ir ji pati. S. B. jokių pretenzijų mamai nėra reiškęs. Pretenzijas reiškė tik A. B. mama, po savo vyro S. B. mirties, nors ji prie turto išlaikymo ar mokesčių mokėjimo tikrai nėra prisidėjusi. Nuo 1998 metų S. B. savo tėvų bute nebegyveno, tuo metu jis nuomavosi butą (duomenys neskelbtini).

8. Liudytoja D. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra pareiškėjos kaimynė. Tame name gyvena nuo 1999 metų lapkričio mėnesio pabaigos. Jai atsikrausčius kaimynystėje gyveno D. T. su vyru ir dukra, po kurio laiko kartu gyveno dar ir dukros vyras. Mirus kaimynės vyrui, jos dukrai išėjus gyventi atskirai, D. T. bute gyveno viena, ir iki šiol ten gyvena viena. Kitų asmenų gyvenančių su D. T. nėra mačiusi. Jai yra žinoma, jog pareiškėja turėjo brolį, bet jis kartu negyveno, tik retkarčiais užeidavo. Kaimynės brolis to buto nėra tvarkęs, remontavęs ar kitaip prižiūrėjęs. Apie turto paveldėjimą su kaimyne nėra kalbėjusios. Jai žinoma tik tiek, kad kaimynė nėra susitvarkiusi palikimo dokumentų, kadangi skundėsi, jog nebegali sumokėti žemės mokesčio, kadangi nėra žemės savininkė. 2011 m. buvo keistas namo stogas, visuose darbų projektavimo ir vykdymo etapuose, susirinkimuose ketvirtą namo butą atstovavo D. T..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas iš dalies.

9. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji motinos E. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Kitokia tvarka pareiškėja negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti tėvų turtą visa apimtimi ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

10. Nustatyta, kad pareiškėja D. T. yra A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), ir E. B., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra (el. b. l. 8). Atsižvelgiant į palikėjų mirties momentą, taikomos tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) teisės normos. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalis). Paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniais yra mirusiojo vaikai, sutuoktinis ir tėvai (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žemesnių eilių įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik, jei nėra pirmos eilės įpėdinių arba jei šie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (1964 m. CK 573 straipsnio 2 dalis). Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1, 2 dalys). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (1964 m. CK 587 straipsnio 3, 5 dalys).

11. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

12. Byloje nustatyta, kad po A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), ir E. B., mirusios (duomenys neskelbtini), liko butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7, 8). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad butas yra registruotas A. B. vardu, nuosavybės teise įgytas 1992 m. vasario 17 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 (Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas, Lietuvos aidas, 1991 m. birželio 4 d., Nr. 109-0, neteko galios 2001 m. sausio 1 d.) pagrindu. Butas įgytas A. B. ir E. B. santuokos metu. Pagal bendrąją turto įsigijimo metu galiojusių šeimos įstatymų taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, laikytinas bendrąja jungtine jų nuosavybe (Santuokos ir šeimos kodekso (Vyriausybės žinios, 1969, Nr. 21-186, neteko galios 2000 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. VIII-1864 (nuo 2001 m. liepos 1 d.) 21 straipsnis).

13. Panevėžio miesto 9-ojo notaro biuro pateikta informacija patvirtina, kad po palikėjo A. B. mirties Panevėžio miesto 1-jame notaro biure 1998 m. birželio 10 d. buvo užvesta Byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiojo A. B. palikimą. 1998 m. birželio 10 d. S. B. Panevėžio miesto 1-jam notaro biurui pateikė pareiškimą, nurodydamas, kad jam priklausančios palikimo dalies po tėvo A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties nevaldo, netvarko, ir pretenzijų dėl jo nereiškia. Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijime nurodyta, kad piliečio A. B. turtą paveldi dukra D. T.. Paveldimą turtą, kuriam išduotas liudijimas, sudaro: visa piniginė kompensacija už 3,84 ha žemės (duomenys neskelbtini), kuri priklausė mirusiajam A. B. (el. b. l. 61-81).

14. Pareiškėjos paaiškinimai teismo posėdžio metu, rašytiniai byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja įgyvendino savo teisę paveldėti tėvo A. B. palikimą per įstatymo nustatytą terminą pateikusi pareiškimą notarui. Paveldėjimo byla po A. B. mirties nebuvo baigta tvarkyti ir pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimas į A. B. priklausiusią buto dalį neišduotas E. B. dėl sveikatos būklės nenuvykus pas notarą.

15. D. T. gyveno kartu su tėvais, savo šeimos nariais tėvams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), iki tėvų mirties ir gyvena iki šiol. Ji iš karto po palikėjų mirties jų paliktą turtą valdė bei naudojosi juo kaip savo, tuo tikslu butą prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius, pasiėmė buto dokumentus, taip pat mokėjo valstybinės žemės nuomos mokesčius, disponavo likusiais motinos asmeniniais daiktais bei namų apyvokos reikmenimis. Tik ji sprendė, ką su po tėvų mirties likusiu turtu daryti, kaip jį valdyti ir kaip jį naudoti. Šias aplinkybes patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, pareiškėjos, suinteresuoto asmens A. B. paaiškinimai teismo posėdžio metu, liudytojų J. B., D. P. parodymai. Tokiu būdu D. T. po E. B. mirties priėmė jos palikimą, pradėdama paliktą mirusiosios turtą valdyti.

16. Panevėžio miesto 9-ojo notaro biuro pateikta informacija patvirtina, kad po palikėjos E. B. mirties palikimas nepriimtas, duomenų apie sudarytus testamentus nėra.

17. Pažymėtina, kad nėra leidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. 587 straipsnis, CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

18. Šio fakto nustatymas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti palikėjos E. B. turtą pilna apimtimi ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

19. Pareiškėjos argumentams, kad po palikėjos E. B. mirties ji priėmė palikimą, pradėdama paveldimą turtą valdyti kaip savo, neprieštarauja suinteresuotas asmuo Valstybinė įmonė „Turto bankas“. Suinteresuotas asmuo A. B. baigiamųjų kalbų metu nurodė, neprieštaraujantis prašymo tenkinimui.

20. Iš Gyventojų registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad E. B. mirė (duomenys neskelbtini) būdama našle, jos sūnus V. B. mirė (duomenys neskelbtini), sūnus S. B. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 43, 44). Byloje įrodymų, kad S. B. po motinos E. B. mirties aktyviais faktiniais veiksmais išreiškė valią priimti jos palikimą, pateikta nėra (CPK 12, 178 straipsniai). S. B. sūnus, suinteresuotas asmuo A. B., gimęs po palikėjos E. B. mirties, į paveldėjimo teisinius santykius taip pat neįstojo (1964 m. CK 589 straipsnis). Be to, A. B. nėra priėmęs palikimo po savo tėvo S. B. mirties.

21. Teismo vertinimu, visuma byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad D. T., būdama pirmos eilės įstatymine palikėjos įpėdine, po savo motinos E. B. mirties faktiškai pradėjo paliktą mirusiosios turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, naudojosi ir jį prižiūrėjo. Duomenų apie tai, kad D. T. būtų atsisakiusi palikimo, neįgyvendinusi savo teisės gauti palikimą, byloje nėra. Todėl darytina išvada, kad D. T. aptartu būdu priėmė po savo motinos E. B. mirties atsiradusį palikimą. Bylos duomenimis, nustačius nurodytą faktą, kitų asmenų interesai nebūtų suvaržyti. Visų šių duomenų pakanka prašomam juridiniam faktui dėl motinos palikimo paveldėjimo nustatyti pareiškėjos atžvilgiu ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

22. Teismas nustato faktus, kurie turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jų turi priklausyti asmenų teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme ((duomenys neskelbtini), 445 straipsniai).

23. Teismas nutraukia civilinę bylą pareiškėjos reikalavimo dalyje dėl tėvo A. B. palikimo paveldėjimo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punktas). Kaip jau minėta, pareiškėja D. T. yra įgyvendinusi savo teisę paveldėti tėvo A. B. palikimą per įstatyme nustatytą terminą pateikdama pareiškimą notarui. Šį faktą patvirtinančius dokumentus pareiškėja turi, jie yra ir byloje. Taigi, pareiškėjos reikalavimas dėl A. B. palikimo priėmimo nesukurs jai daugiau teisių ir pareigų, nei ji, kaip A. B. palikimą priėmusi vienintelė įpėdinė, turi. Taigi, pareiškėjai šio fakto nustatymas neturi juridinės reikšmės ir neatitinka (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies sąlygos.

24. Iš pareiškėjos valstybei priteistinos 26,56 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79, 88, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė motinos E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Kitoje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Priteisti iš pareiškėjos D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26,56 Eur (dvidešimt šešių eurų 56 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Monika Mockutė