Kauno apylinkės teismo nutarimas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lidija Deksnienė, sekretoriaujant Valei Greskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. B. , nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkui Andriui Venckui , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. B. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistas E. I. 2011-03-03 surašė Administracinio teisės pažeidimo protokolą pažeidėjui A. B. už tai, kad jis 2011 m. kovo 3 d. 16 val. 45 min., Kauno mieste Vytauto prospekte vairavo tarnybinį automobilį FIAT DUCATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus atstumo iš šono, kliudė ir apgadino kito automobilio galinio vaizdo veidrodėlį. Tuo pažeidė KET 9, 132 p. reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Pagal 2011-03-03 Administracinio teisės pažeidimo protokolą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas A. V. 2011 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 61N-801188-11 paskyrė A. B. 100 Lt baudą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d.

Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas A. V. paaiškino, kad iš dalies sutinka su pareiškėjo skundu. Jei eismo įvykio dalyviai sutaria dėl aplinkybių, policija nėra kviečiama, pildoma eismo įvykio deklaracija. Yra gautas Policijos departamento prie LR VRM raštas policijos įstaigų vadovams „Dėl policijos pareigūnų veiksmų tapus eismo įvykio dalyviais“, Jonavos PK pareigūnai buvo supažindinti su šiuo raštu. Rašte nurodoma, kad policijos pareigūnams, kaip ir kitiems eismo dalyviams, numatyta galimybė nekviesti eismo priežiūros pareigūnų į eismo įvykį, tačiau Lietuvoje, kiek žinoma, nėra susidariusi vienoda praktika, Vilniuje ši tvarka taikoma, o Kaune netaikoma. Kaune surašomas ATP protokolas, LR ATPK 250 str. nenumato, kad galima būtų bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2011 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 61N-801188-11 A. B. paskirta 100 Lt bauda, numatyta LR ATPK 127 str. 2 d., t. y. už KET 9 ir 132 p. numatytus pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą). Šioje teisės normoje numatyto pažeidimo sudėtis yra materialioji, todėl atsakomybei dėl šio pažeidimo reikšmingas pažeidimo sudėties elementas yra priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių nustatymas. Vertinant KET pažeidimą, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika nulėmė susidūrimą ir žalos atsiradimą. ATP protokole, kuriame formuluojamas kaltinimas, nurodyta, kad eismo įvykis kilo dėl A. B. veiksmų – vairuotojas nebuvo atidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovintį automobilį, įvykio metu apgadintas transportas.

KET 9 p. nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 132 p. nurodyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Nustatyta, kad pažeidėjas A. B. nubaustas minimalia 100 Lt bauda.

Administracinio teisės pažeidimo bylą būtina tirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 7, b.l. 259). Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai ((duomenys neskelbtini) str.). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Tam tikrų veikų, formaliai atitinkančių ATPK numatyto pažeidimo požymius, nelaikymo teisės pažeidimu pagrindas yra vieno iš pažeidimo požymių – veikos pavojingumo nebuvimas, tokiu atveju administracinė atsakomybė asmeniui nekyla. Viena iš administracinę atsakomybę šalinančių aplinkybių – tai būtinasis reikalingumas. Būtinasis reikalingumas atsiranda, kai asmeniui, jo sveikatai, gyvybei arba nuosavybei kyla pavojus ir jis siekdamas šį pavojų pašalinti ir išvengti žalos sau ir kitoms vertybėms pradeda atitinkamai veikti ir padaro pažeidimą. ATPK 17 straipsnyje yra nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai 1) gręsiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gręsiantis pavojus turi būti realus; 3) gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010).

Išnagrinėjus bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ATPK 283 str., 284 str., 300 str. nustatyta tvarka, teismas nustatė, kad 2011-03-03 Kauno mieste, A. B. , vairuodamas tarnybinį automobilį FIAT DUCATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nuo Parodos kalno, užsidegus raudonam šviesoforo žaliam signalui, važiavo pirma juosta, šalia automobilio važiavo maršrutinis autobusas, įvažiavus į Vytauto prospektą, autobusas pradėjo „spausti“, įvažiuodamas į jo važiuojamąją juostą, nenorėdamas susidurti su autobusu, suko dešiniau, kur kliudė prie VPK stovėjusio automobilio Renault Fluence, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šoninį kairės pusės veidrodėlį.

Taip, siekdamas išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, ėmėsi visų būtinų priemonių, kad išvengtų pavojaus jam pačiam, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai. Dėl tokių administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. veiksmų buvo išvengta didesnės žalos palyginti su ta, kuri buvo padaryta. Todėl A. B. veiksmai atitiko KET 9 p. reikalavimus ir vengdamas eismo įvykio jis veikė būtinojo reikalingumo ribose. Tai patvirtina tiek administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. parodymai, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Remiantis 2008 m. balandžio 9 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 20 d. LR nutarimu Nr. 275 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo pakeistas Kelių eismo taisyklių XXX skyrius „Eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui“, policijos pareigūnams, kaip ir kitiems eismo dalyviams, numatyta galimybė nekviesti eismo priežiūros pareigūnų į eismo įvykį“ nurodytais atvejais“: 1) Jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję - eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių; 2) Kai eismo įvykyje dalyvavo ne daugiau kaip dvi transporto priemonės; 3) Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir eismo įvykio vietoje yra nukentėjęs asmuo. Iškilus abejonėms dėl kurio nors eismo įvykio dalyvio blaivumo, kviečiami eismo priežiūros pareigūnai blaivumui (girtumui) nustatyti. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad abejonių dėl eismo įvykio dalyvių blaivumo nekilo.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347, patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 14.5 p. nustatyta pareiga policijos pareigūnui, patekus į eismo įvykį ne tarnybos metu, jei jis pats vairavo transporto priemonę, ar kitą konfliktinę situaciją, kuri gali sukelti visuomenės susidomėjimą ir teisinių padarinių, nedelsiant apie tai pranešti savo tiesioginiam vadovui.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos teismui pateikta informacija nustatyta, kad ties pastatu, esančiu Vytauto pr. 91, Kaunas, skirtos rezervuotos vietos policijos automobiliams statyti.

Pažeidėjo paaiškinimu nustatyta, kad eismo įvykis įvyko tarnybos metu, nes vežė į areštinę sulaikytuosius asmenis, pats pažeidėjas pranešė apie eismo įvykį policijai. Pagal nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad pažeidėjas pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kauno apskrities VPK pateikta teismui pažyma dėl sugadinto turto, transporto priemonės apžiūros defektų nustatymo aktu Nr. 11 KT 0433 ir PVM sąskaita-faktūra serija SOS Nr. 0150676 nustatyta, kad už apgadinto automobilio remontą yra sumokėta 1337,95 Lt.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, administracinė nuobauda naikintina ir administracinė byla A. B. atžvilgiu nutrauktina, kadangi jis veikė esant būtinajam reikalingumui, be to jam, esant policijos pareigūnui, kaip ir kitiems eismo dalyviams, nebuvo suteikta galimybė nekviesti eismo priežiūros pareigūnų į eismo įvykį ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

A. B. skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio Viršininko A. Venckaus 2011 m. kovo 17 d. nutarimą, kuriuo A. B. pagal LR ATPK 127str. 2d. paskirta administracinė nuobauda - 100 Lt piniginė bauda, ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.