- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-20
- Bylos Nr.
- 2A-491-622/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audrius Saulėnas (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Eugenija Morkūnienė
- Ieškovas
- A. Š., G. M.
- Atsakovas
- V. Š.
- Trečiasis asmuo
- R. Š., Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, A. Ketvirčio, VĮ Registrų centro
- Advokatai
- Vaidotas Rutavičius, Alvydas Buta
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Žydrūno Bertašiaus, sekretoriaujant Editai Linkutei, dalyvaujant ieškovams A. Š., G. M. ir jų atstovui advokatui Alvydui Butai, atsakovui V. Š. (V. Š., gim. 1941 m.), trečiajam asmeniui R. Š. ir jų atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Š. (gim. 1941 m.) ir trečiojo asmens R. Š. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-12-09 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. Š. ir G. M. ieškinius atsakovams V. Š. (g. 1941 m.), V. Š. (V. Š., g. 1963 m.), tretiesiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, A. Ketvirčio įmonei, Kretingos sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui dėl ribos tarp sklypų nustatymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, atsakovo V. Š. (g. 1941 m.) priešieškinį ieškovams A. Š. ir G. M., atsakovui V. Š. (g. 1963 m.), tretiesiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, A. Ketvirčio įmonei, Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, R. Š. dėl sklypo ribų nustatymo ir atsakovo V. Š. (g. 1963 m.) priešieškinį ieškovams A. Š., G. M., atsakovui V. Š. (g. 1941 m.), tretiesiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, A. Ketvirčio įmonei dėl sklypo ribų nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais A. Ketvirčio įmonės 2006-12-15 sudarytus atsakovams V. Š. (gim. 1941 m.) ir V. Š. (gim. 196 m.) priklausančių sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ esančių žemės sklypų Nr. 123 ir Nr. 138 ribų paženklinimo – parodymo aktus bei žemės sklypų geodezinių matavimų planus, įpareigoti atsakovus nugriauti sklypus Nr. 123 ir Nr. 122 bei Nr. 139 ir Nr. 138 skiriančią tvorą, nustatyti, kad riba tarp žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir Nr. „(duomenys neskelbtini)“, yra toje vietoje, kaip pažymėta žemės sklypo, kurio Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kadastrinių matavimų byloje, o žemės sklypų Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir Nr. „(duomenys neskelbtini)“ riba yra toje vietoje, kaip pažymėta žemės sklypo Nr. „(duomenys neskelbtini)“ kadastrinių matavimų byloje. Ieškovai nurodė, kad jiems nuosavybės teisėmis priklauso Kretingos r., „(duomenys neskelbtini)“ k., sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ esantys sklypai Nr. 139 ir Nr. 122, o atsakovams priklauso sklypai Nr. 138 ir Nr. 123. Atsakovams sklypų matavimus atliko A. Ketvirčio įmonė, o matavimų pagrindu atsakovai sklypų ribas įregistravo VĮ Registrų centre. Šie matavimai nebuvo derinti su ieškovais, neatitinka ankstesnių matavimų, ieškovų atlikti matavimai rodo, kad sklypai persidengia. Todėl jie negali įregistruoti nustatytų ribų.
Atsakovai V. Š. (gim. 1941 m.) ir V. Š. (gim. 1963 m.) priešieškiniais prašė nustatyti, kad ginčijamos sklypo ribos yra žemės sklypų, kadastriniai Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kadastrinių matavimų bylose nustatytos ribos. Nurodė, kad A. Ketvirčio įmonės atlikti matavimai yra tikslūs, matavimai pažymėti vietoje, atitinka faktiškai nusistovėjusias ribas. Ankstesni sklypų matavimai nebuvo tikslūs.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2008-02-05 sprendimu ieškovų ieškinį atmetė, o tenkindamas atsakovų priešieškinius nustatė, kad ginčijamos sklypų ribos yra tos, kurios nurodytos A. Ketvirčio įmonės kadastrinių matavimų bylose. Teismas iš ieškovų atsakovui V. Š. (gim. 1963 m.) priteisė po 1 050 Lt, o atsakovui V. Š. (gim. 1941 m.) – po 550 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad ginčijami A. Ketvirčio įmonės atsakovams atlikti matavimai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4, 9 ir 15 straipsnių prasme nėra teritorijų planavimo dokumentai, kurie gali būti ginčijami teismine tvarka. Be to, ieškovai nesutiko A. Ketvirčio įmonės byloje patraukti atsakove. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, remdamasis CK 4.45 str. konstatavo, kad ginčijamos sklypų ribos yra tos, kurios užfiksuotos atsakovų pateiktuose dokumentuose.
Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs ieškovų A. Š. ir G. M. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-02-05 sprendimo 2008-06-26 nutartimi apylinkės teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad teismas visiškai nesvarstė, ar nėra galimybės šalims sklypo dydžius iki dokumentuose esančių dydžių atkurti laisvos valstybinės (ar sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdomos) žemės sąskaita, nesvarstė klausimo, ar sklypų ribos nėra perkeltos ir kiti byloje nedalyvaujantys sklypų savininkai faktiškai valdo didesnius žemės sklypus, nei yra išsipirkę. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir taikė CK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostatas, neteisingai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, rodančius, kad visos šalys nuosavybės teisėmis turi po 0,09 ha žemės. Teismas nesvarstė, ar nesant kito būdo išspręsti šį ginčą sklypų dalys, kurios perdengia viena kitą, tarp šalių neturėtų būti padalytos perpus, kad visos šalys turėtų vienodo dydžio sklypus. Teismas konstatavo, kad byloje nesant įrodymų (ginčo sklypų dalių padalijimo projekto), bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas ginčo iš esmės išspręsti negali.
Kretingos rajono apylinkės teismas 2008-12-09 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o V. Š. (gim. 1941 m.) ir V. Š. (gim. 1963 m.) priešieškinius atmetė. Teismas nustatė, kad žemės sklypų, unikalūs Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir Nr. „(duomenys neskelbtini)“, esančių Kretingos rajone, sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ kaime, riba yra apibrėžta koordinatėmis 6203643.50 / 320509.49 ir 6203615.73 / 320498.14. Nustatė, kad žemės sklypų, unikalūs Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir Nr. „(duomenys neskelbtini)“, esančių Kretingos rajone, sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, Paražės kaime, riba yra apibrėžta koordinatėmis 6203671.29 / 320520.85 ir 6203643.50 / 320509.49.
Teismas įpareigojo atsakovą V. Š. (gim. 1963 m.) nukelti iš ieškovei A. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, metalinę tvorą, o atsakovą V. Š. (gim. 1941 m.) įpareigojo nukelti iš ieškovui G. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, metalinę tvorą. Teismas priteisė iš V. Š. (gim. 1941 m.) ir V. Š. (gim. 1963 m.) po 2 250 Lt bylinėjimosi išlaidų A. Š. naudai ir po 2 250 Lt G. M. naudai. Teismas nurodė, kad remdamasis UAB „Gelmora“ atliktais matavimais, teismas konstatuoja, kad ieškovų ieškinys yra pagrįstas ir jų reikalavimai tenkintini visiškai. Sklypų ribos yra nustatomos pagal UAB „Gelmora“ pateiktus planus, įpareigojant atsakovus perkelti metalines tvoras.
Šalies argumentai
Atsakovas V. Š. (g. 1941 m.) ir trečiasis asmuo R. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-12-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinius tenkinti visiškai. Nurodo, kad teismas spręsdamas ginčą tiesiog nustatė ribas pagal ieškovų parengtus geodezinių matavimų planus, konstatuodamas, kad jie yra teisingi ir atitinka kitus dokumentus. Tai yra absoliučiai nepagrįsta ir prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Teismas nevertino esamų dokumentų, faktiškai nusistovėjusių ribų ir kitų įrodymų bendros visumos. Iš iki ginčo kilimo buvusių dokumentų negalima nustatyti ribų tarp sklypų. Sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ projektas yra tik preliminarus, jame esanti žemės sklypų išsidėstymo schema yra tik orientacinis sodininkų sklypų išsidėstymo atvaizdavimas. Iš jos negalima nustatyti tikslių sklypų ribų, nes minėta schema yra tik informacinio pobūdžio dokumentas apie sklypų išsidėstymo vietas. Byloje nėra ginčo dėl sklypų išdėstymo vietos, visos šalys sutinka, kad sklypai yra išsidėstę tose vietose, kur yra nurodyta pagal schemą. Schemoje nėra nurodytos konkrečių sklypų ribos tarp pačių sklypų. Žemės sklypų planai taip pat yra tik preliminarūs, informacinio pobūdžio dokumentai, kuriuose nurodytas sklypo plotas ir forma. Juose taip pat nėra apibrėžtos sklypų ribos kokiomis nors koordinatėmis, kurių pagalba galima būtų ribas pažymėti vietoje. Minėti planai padaryti pagal preliminarius matavimus, nėra tikslūs. Todėl pagal juos ribos nėra aiškios ir pagal minėtus planus jų negalima tiksliai nustatyti.
Apeliantai toliau teigia, kad nei atsakovų, nei ieškovų sklypų geodeziniai matavimai nebuvo suderinti vienų su kitais, nes tai yra neprivaloma. Nesuderinti tarpusavyje jie buvo dėl to, kad tarp jų yra ginčas dėl ribų. Tarpusavio suderinimas reikštų ne ką kitą, kaip tik ginčo nebuvimą. Todėl abiejų šalių matininkų atlikti geodeziniai matavimai yra teisingi ir atspindi kiekvienos iš šalių nuomonę dėl ribos buvimo vietos. Jie yra laikytini vienodais lygiaverčiais rašytiniais įrodymais, ką pažymėjo ir Klaipėdos apygardos teismas 2008-06-26 nutartyje šioje byloje. Apylinkės teismas šiuo apygardos teismo aiškinimu nesivadovavo, nes ieškovų atliktus geodezinius matavimus vertino kaip aukštesnio lygio rašytinį įrodymą nei atsakovų atliktus geodezinius matavimus.
Kadangi iš esamų dokumentų žemės sklypų ribos nėra aiškios, todėl jos turi būti nustatomos atsižvelgiant į faktiškai nusistovėjusias valdomo sklypo ribas. Atsakovų atlikti geodeziniai matavimai yra padaryti ir atvaizduoti pagal faktiškai nusistovėjusias valdomų sklypų ribas. Atsakovai savo sklypus valdo ir naudoja nuo pat sodų bendrijos įkūrimo. Ieškovai ieškiniu prašo pakeisti ne tik nusistovėjusias ribas, dėl kurių vyksta ginčas, t. y. ne tik ribą tarp ieškovų ir atsakovų sklypų, bet ir kitas atsakovų sklypų ribas, konkrečiai ribą tarp atsakovų sklypų ir ribą tarp V. Š. (gim. 1941 m.) sklypo ir kelio. Klaipėdos apygardos teismas 2008-06-26 nutartyje buvo nurodęs, kad privalu įvertinti galimybes sklypus koreguoti sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sąskaita, ar sklypų ribos nėra perkeltos, ar nėra galimybės persidengiantį ginčo plotą padalyti per pusę tarp ginčo šalių. Tačiau apylinkės teismas to visiškai nevertino ir dėl to nepasisakė.
Atsiliepimas
Ieškovai A. Š. ir G. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-12-09 sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams ir atsakovams nuosavybės teisėmis priklauso 0,09 ha dydžio žemės sklypai sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, Kretingos r., „(duomenys neskelbtini)“ k. Ieškovei A. Š. priklauso sklypas Nr. 139, ieškovui G. M. – sklypas Nr. 122, atsakovui V. Š. (gim. 1941 m.) – sklypas Nr. 123, atsakovui V. Š. (gim. 1963 m.) – sklypas Nr. 138. Atsakovų prašymu A. Ketvirčio įmonė atliko atsakovų sklypų kadastrinius matavimus, surašė 2006-12-15 aktus, kurių pagrindu atsakovų sklypų ribos buvo užregistruotos VĮ Registrų centre. Ieškovų prašymu UAB „Gelmora“ matininkai 2007-02-05 atliko ieškovų sklypų kadastrinius matavimus, po kurių paaiškėjo, kad ieškovų ir atsakovų žemės sklypai iš dalies dengia vienas kitą (b. l. 8, t. 1). Todėl ieškovų kadastriniai matavimai neregistruojami VĮ Registrų centre. Tarp ieškovų ir atsakovų yra kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų nustatymo. Tiek ieškovams, tiek atsakovams buvo skirta ir jie pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis nuosavybės teisėmis įsigijo 0,09 ha žemės sklypus. Atsakovų užsakymu A. Ketvirčio įmonė, atlikdama atsakovų sklypų kadastrinius matavimus ir surašydama aktus, sklypų ribų su ieškovais nederino.
CK 4.45 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypų ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009).
Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 27 punktas numato, kad dalyvauti paženklinant ribas asmenys kviečiami įteikiant kvietimus asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki ribų nustatymo dienos juos išsiunčiant registruotu laišku. Ši nuostata netaikoma, kai matuojamas žemės sklypas ribojasi su žemės sklypu, kuriam anksčiau yra atlikti kadastriniai matavimai, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog tuo metu (A. Ketvirčio įmonei atliekant atsakovų sklypų kadastrinius matavimus ir surašant aktus) ieškovų sklypų kadastriniai matavimai dar nebuvo atlikti.
Kretingos rajono apylinkės teismas 2008-02-05 sprendimu tenkindamas atsakovų priešieškinį buvo nustatęs, kad ginčijamos sklypų ribos yra tos, kurios nurodytos A. Ketvirčio įmonės kadastrinių matavimų bylose. Tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu trečiojo asmens A. Ketvirčio įmonės atstovas A. K. paaiškino, kad pagal atsakovų užsakymą įmonė atliko žemės sklypų matavimus. Nustatant sklypų ribas, nebuvo naudojamasi planine medžiaga. Sklypo ribų nustatymo akte sklypų ribos yra pažymėtos netiksliai (b. l. 208, t. 2). Todėl apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovų užsakymu A. Ketvirčio įmonė, atlikdama atsakovo sklypų kadastrinius matavimus ir surašydama aktą planine medžiaga nesivadovavo, taip pat sklypų ribų su ieškovais nederino.
Be to, trečiojo asmens sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas L. Ž. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas buvo atvykęs pas jį ir paprašė pasirašyti ant žemės sklypo akto. Atsakovas jam paaiškino, kad ieškovas pasirašys ir su juo viskas yra suderinta (b. l. 208, t. 2). Tačiau vėliau paaiškėjo visiškai kitos aplinkybės, t. y., kad iš tikrųjų su ieškovais niekas nebuvo suderinta. Todėl darytina išvada, kad atsakovai elgėsi nesąžiningai, nes trečiojo asmens L. Ž. parašą ant žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktų išgavo piktnaudžiaudami jo pasitikėjimu. Kartu pažymėtina, kad byloje esančiame 2007-04-03 sklypų Nr. 123 ir Nr. 138 ribų nustatymo akte konstatuota, kad sklypų ribos tarp sodų Nr. 123 ir Nr. 122, Nr. 139 ir Nr. 138 pažymėtos ir įregistruotos neteisingai (b. l. 9, t. 1).
Bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad tiek ieškovai, tiek atsakovai įsigijo 0,09 ha dydžio žemės sklypus. Atsižvelgdama į tai, bei remdamasi anksčiau išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. Ketvirčio įmonės atliktų matavimų, kurių pagrindu atsakovų sklypų ribos įregistruotos VĮ Registrų centre, nustatytos ribos tarp sklypų Nr. 123 ir 122, Nr. 139 ir 138 pažymėtos neteisingai, sklypų matmenys neatitinka preliminarių sklypų matmenų.
Byloje esantis UAB „Gelmora“ 2008-08-07 žemės sklypų Nr. 122, Nr. 123, Nr. 139 ir Nr. 138 apimtinis planas patvirtina, kad yra pakeistos sklypų Nr. 123 ir Nr. 138 konfigūracijos – atsakovų sklypų ribų viršutiniai kairieji taškai atitraukti nuo kelio žemyn ir įskverbti ieškovų sklypų (Nr. 122 ir Nr. 139) ribose (b. l. 160, t. 2). Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad iš padaryto UAB „Gelmora“ apimtinio plano matyti, kokia turi būti visų keturių sklypų konfigūracija. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas teisingai konstatavo, jog ieškovų ieškinys yra pagrįstas ir jų reikalavimai tenkintini visiškai.
Kadangi ginčo šalys įsigijo vienodo dydžio (0,09 ha) žemės sklypus, tačiau atsakovai faktiškai valdo ir naudoja didesnio ploto žemės sklypą, nes naudoja ir šiaurinėje pusėje prie kelio esančią žemės sklypo dalį, kuri liko patraukus žemės sklypą žemyn, dėl to ieškovams tenka naudotis faktiškai mažesniais žemės sklypais, nei jie įsigijo (0,09 ha).
Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). Priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įsigijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas byloje pareikštus reikalavimus teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-12-09 sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Ieškovai pateikė rašytinius įrodymus, kad jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro po 250 Lt, iš viso 500 Lt (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą bei advokato atstovavimą apeliacinės instancijos teisme). Kadangi atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinis skundas yra atmetamas, ieškovams turi būti atlygintos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovams A. Š. ir G. M. priteistinos bylinėjimosi išlaidos (po 250 Lt) iš apeliantų atsakovo V. Š. (gim. 1941 m.) ir trečiojo asmens R. Š.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-12-09 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovams G. M. ir A. Š. bylinėjimosi išlaidas - po 250 Lt iš atsakovo V. Š. (gim. 1941 m.) ir trečiojo asmens R. Š.