Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutarties baudžiamojoje byloje, kurioje T. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. pagal BK 284 straipsnį kaltinamas tuo, kad jis, 2011 m. lapkričio 1 d., apie 20.30 val., viešoje vietoje, prie dirbtuvių pastato, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupėje su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia iš chuliganiškų paskatų, suduodami rankomis ir spardydami kojomis D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), į įvairias kūno dalis (šonus, galvos sritį, krūtinės sritį, rankas ir kt.), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį kartų, padarė nukentėjusiajam D. Č. kraujosruvas kairės akies, ausų srityse, nubrozdinimus skruostuose, smakre, dešinės plaštakos kairio riešo srityse, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir šiais savo bendrais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Joniškio rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė prokurorui. Nutartyje nurodyta, kad kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų, nes būtina tikslinti kaltinamąjį aktą, kadangi jame neįvardinti kartu su T. B. nusikalstamą veiką padarę asmenys, nors kaltinamasis šiuos asmenis įvardino ir jie, prokuroro teigimu, yra nustatyti, ir bendrininkų nenurodymas apriboja kaltinamojo teisę gintis nuo kaltinimo.

Skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuroras prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2012-11-26 nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą. Teigia, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes mano, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį galbūt pažeidė teisingo ir greito bylos išnagrinėjimo principus, nes dar iki bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje neišsprendė kaltinimo pagrįstumo ir kaltinamojo akto atitikimo įstatymo reikalavimams klausimų, o teisiamajame posėdyje po pagarsinto kaltinamojo akto savo iniciatyva priėmė nutartį dėl bylos perdavimo prokurorui. Teigia, kad prokuroras, surašydamas kaltinamąjį aktą, laikėsi BPK 219 straipsnio reikalavimų. Nesutinka su teismo išvada, kad kaltinamojo teisė žinoti kuo yra kaltinamas bei tinkamai pasirengti gynybai nebuvo pažeista, nes kaltinamasis aktas byloje buvo surašytas dėl T. B. padarytos nusikalstamos veikos, kaltinimas T. B. buvo aiškus ir suprantamas, o kaltinamojo bendrininkų, kurių atžvilgiu tyrimas yra atskirtas į atskirą, atsakomybės klausimas bus sprendžiamas kitoje byloje. Teigia, kad su T. B. galbūt veikusių bendrininkų nurodymas kaltinime ir vėliau teismui priėmus nuosprendį ir konstatavus, kad T. B. veikė bendrininkų grupėje su kaltinime (nuosprendyje) įvardintais asmenimis galbūt pažeistų su T. B. nusikalstamą veiką padariusių bendrininkų teises, kadangi pastariesiems ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pareikšti įtarimai, jie nebuvo apklausti apie bylos aplinkybes. Pastebi, kad pagal teismų praktiką, teismas gali bylą perduoti prokurorui tik dėl iš esmės netinkamai surašyto kaltinamojo akto, kai pažeidimai iš esmės trukdo nagrinėti bylą. Tvirtina, kad nors pačiame kaltinime kartu su T. B. galbūt nusikalstamą veiką padarę asmenys neįvardinti, tačiau iš kaltinamajame akte nurodytų duomenų (įtariamojo, liudytojų parodymų) matyti, kad T. B. bendrininkai įvardinti ir juos neabejotinai galima nustatyti. Pastebi, kad T. B. byloje yra surinkti galbūt su T. B. nusikalstamą veiką padariusių asmenų anketiniai duomenys, todėl šie teismui pateikti duomenys leidžia padaryti išvadas dėl T. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – bendrininkavimo būvimo. Teigia, kad teismas, manydamas, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų ir vėliau teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos nepakanka pagrįsti T. B. bendrininkavimą su kitais asmenimis, turi teisę bendrininkavimą, kaip kaltinamojo veiką sunkinančią aplinkybę, pašalinti iš kaltinimo. Mano, kad bendrininkų neįvardinimas kaltinime, tuo labiau, kad tokio įvardinimo galimumas labai abejotinas, nėra pagrindas prokurorui perduoti bylą pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą atmesti.

Skundas tenkintinas.

Pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir pan.), ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, be to, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir kurie trukdo ją nagrinėti teisme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2009).

Teisėjų kolegija nesutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl kaltinamojo akto turinio trūkumų. Kaltinamajame akte, pateiktame pirmosios instancijos teismui, yra BPK 219 straipsnyje išvardinti būtini kaltinamajame akte nurodyti duomenys – T. B. anketiniai duomenys, pateiktas trumpas nusikalstamos veikos aprašymas, kuris sutampa su T. B. pareikštu įtarimu, nurodytas baudžiamojo kodekso straipsnis, numatantis atsakomybę už suformuluotą kaltinimą atitinkančią veiką, pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas T. B. bei kiti BPK 219 straipsnyje numatyti duomenys. Tokiu būdu, kaltinamasis aktas atitinka visus BPK 219 straipsnyje kaltinamajam aktui keliamus tiek turinio, tiek ir formos reikalavimus.

Nors T. B. ikiteisminio tyrimo metu įvardino asmenis, kurie kartu su juo dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, tačiau iš bylos matyti, kad kaltinamojo įvardyti asmenys įtariamaisiais nebuvo apklausti nepavykus jų rasti gyvenamosiose vietose, kadangi jie išvykę į užsienį. Dėl to 2012-06-21 prokuroro nutarimu jų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iš T. B. baudžiamosios bylos išskirtas į atskirą tyrimą, kuriame 2012-12-11 nutarimais jie pripažinti įtariamaisiais ir paskelbtos jų paieškos. Taigi, tirti T. B. baudžiamąją bylą kartu su nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusių asmenų byla, kai jie dar net neapklausti įtariamaisiais ir nėra davę jokių paaiškinimų apie nusikalstamos veikos aplinkybes, nėra pagrindo, nes tai prieštarautų baudžiamojo proceso paskirčiai – atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamas veikas per įmanomai trumpiausią laiką. Be to, pagal teismų praktiką, kaltinime asmeniui negali būti formuluočių, liudijančių apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką, o jeigu nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė su tokiais asmenimis – aprašant nusikalstamą veiką, tokių asmenų pavardės neminimos. Nors kaltinamojo T. B. galimi bendrininkai yra žinomi, tačiau jie šioje baudžiamojoje byloje nėra kaltinami, jiems įtarimai nebuvo pareikšti, jie nebuvo apklausti įtariamaisiais, todėl pagrįstai prokuroras kaltinamajame akte T. B. suformuluotame kaltinime nurodė, kad T. B. nusikalstamą veiką kaltinamas padaręs „bendrininkų grupėje su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą“. Skunde prokuroras pagrįstai nurodo, kad nepakaus byloje surinktų duomenų pagrįsti T. B. bendrininkavimą su kitais asmenimis, teismas turi teisę bendrininkavimą, kaip kaltinamojo veiką sunkinančią aplinkybę, pašalinti iš kaltinimo. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu T. B. parodė, kad jam pareikštas įtarimas, kuris yra identiškas kaltinamajame akte bei teismo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje suformuluotam kaltinimui, yra aiškus ir suprantamas. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo T. B. teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas ir tinkamai pasiruošti gynybai yra pažeista dėl to, kad kaltinime neįvardinti bendrininkai.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad apylinkės teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, todėl skundžiama nutartis kaip nepagrįsta naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį ir baudžiamąją bylą, kurioje T. B. kaltinamas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, perduoti nagrinėti Joniškio rajono apylinkės teismui.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.