Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

F. G., laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2018 m. birželio 1 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Klaipėdos mieste, neteisėtai vykdė individualią-pinigų skolinimo kitiems asmenims veiklą, jos neįregistravęs bei neinformavęs mokesčių administratoriaus centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka, siekdamas ekonominės naudos, paskelbęs viešai prieinamą informaciją apie skolinamus pinigus, sudarant notariškai patvirtintas paskolų sutartis, paskolos užtikrinimui įkeičiant turtą, surašant vekselius, pažeisdamas 2002-07-02 Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 5 str.1 dalį (Nr. XI-111, 2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30) redakcija), kurioje nurodoma, kad „Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos“ 2 dalį (Nr. XI-111, 2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30) redakcija) kurioje nurodyta, kad „Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį“, 25 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, šio Įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo.“, 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Pajamų mokestis nuo per mokestinį laikotarpį gautų pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, deklaruojamas, apskaičiuojamas ir sumokamas šio Įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka.“, 27 straipsnio 1 dalį (Nr. XI-691, 2010-03-18, Žin., 2010, Nr. 34-1614 (2010-03-25) redakcija), kurioje nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.“, 35 straipsnio 2 dalį (Nr. IX-1848, 2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12) redakcija), kurioje nurodyta, kad „ Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.“, 1991-05-21 Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio 3 dalį (Nr. XI-2298, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6472 (2012-11-08) redakcija), kurioje nurodyta, kad „individualia veikla užsiimantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims (šio įstatymo 3 straipsnio 1 punktas), ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti (šio įstatymo 3 straipsnio 2 punktas), 5 straipsnio 6 dalį (Nr. XI-2302, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 127-6391 (2012-11-03) redakcija), kurioje nurodyta, kad „Socialinio draudimo įmokų tarifai bei jų dydžiai (jų dalys) atskirų rūšių socialiniam draudimui tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.“, 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą (Nr. XI-2175, 2012-06-29, Žin., 2012, Nr. 83-4349 (2012-07-14) redakcija), kuriame nurodyta, kad „asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) suma. Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro kiekvieno asmens žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) suma, tačiau ne mažesnė negu 12 minimaliųjų mėnesinių algų ir ne didesnė negu 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma.“, 1996-05-21 Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio 4 dalį (Nr. XI-2413, 2012-11-13, Žin., 2012, Nr. 136-6967 (2012-11-24) redakcija), kurioje nurodyta, kad „ 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, moka fiziniai asmenys, kurie verčiasi:1) individualia ne žemės ūkio veikla, išskyrus asmenis, nurodytus šio straipsnio 5 dalyje;“, 2010 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 22 straipsnio 1 dalį (2011 m. lapkričio 17 d. Nr. XI-1684 redakcija), kurioje nurodyta, kad „Teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla asmuo turi tik tada, kai priežiūros institucija įrašo jį į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. Teisės verstis vartojimo kreditų teikimo veikla neturi fiziniai asmenys“, jis (F. G.), neteisėtai, versliškai, stambiu mastu, kitokiu būdu, kaip fizinis asmuo vykdė daugkartinio pinigų skolinimo fiziniams ir juridiniams asmenims veiklą už atlygį ir už suteiktas paskolas gavo atlygį/palūkanas grynaisiais pinigais, kurių nedeklaravo, neišskaičiavo ir nesumokėjo mokesčių, t. y. nurodytu laikotarpiu suteikė paskolas ne mažiau kaip 139 fiziniams ir juridiniams asmenims bendrai 507 123,30 Eur sumai, iš kurių: 2013 metais – 103 348 Eur, 2014 metais – 43 240,30 Eur , 2015 metais – 76 720 Eur, 2016 metais – 61 490 Eur, 2017 metais – 122 725 Eur, iki 2018-06-01 suteikė 99 600 Eur, ir gavo ne mažiau kaip 77 966,66 Eur individualios pinigų skolinimo veiklos palūkanų, iš kurių: 2013 metais – 579,24 Eur, 2014 metais – 3 102,42 Eur, 2015 metais – 10 485 Eur, 2016 metais – 23 824 Eur, 2017 metais – 24 181 Eur, 2018 metais – 14 735 Eur, 2019 metais – 1060, iš kurių teikdamas 2014-2018 m. Metines pajamų deklaracijas deklaravo tik 18 862 Eur gautų palūkanų, o nedeklaravo 59 104,66 Eur palūkanų sumos ir nuo gautų pajamų (palūkanų) neapskaičiavo ir nesumokėjo 2067 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 7219,25 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 2258,99 Eur privalomo sveikatos draudimo įmokų, viso 11 545,24 Eur įmokų ir mokesčių.