Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. R 067936,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulis M. V. 2012 m. rugsėjo 2 d. J. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. R 067936, kaltinant jį padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje.

J. Š. kaltinamas tuo, kad jis 2012 m. rugsėjo 2 d. apie 08.30 val. Pakruojo rajone, G. kaime, vairavo automobilį, nepasirinko saugaus greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, jos nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio, bei apgadino sau priklausantį automobilį bei svetimą turtą – tvorą. Įvykio metu žmonės nenukentėjo, turtinė žala nepadaryta. Po įvykio vartojo alkoholį, nepaaiškėjus visoms įvykio aplinkybėms, nustatytas vidutinis 2,14 promilių girtumas (alkoholio matavimo prietaisu „L. A. 500“, Nr. 19001, metrologinės patikros Nr. 1133827). Eismo įvykio vietoje neužpildė įvykio deklaracijos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 133 ir 233 punktų reikalavimus ir šiais savo veiksmais padarydamas teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d. ir 126 str. 4 d.

Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui dėl teisingo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys neatitinka Lietuvos Respublikos ATPK 260 str.1 d. nustatytų protokolo turinio reikalavimų, yra esminių protokolo ir bylos medžiagos trūkumų, kurie trukdo bylą nagrinėti teisme (ATPK 280 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Be to, teismų praktikoje yra pabrėžiama, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. Administracinė byla Nr. N-62-5911/2008, N756-135/2008, N-444-340/2008 ir kitos). Taigi, ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole tiksliai aprašyti tiek pažeidimo (ar pažeidimų) esmę, tiek ir nurodyti atsakomybę už šį pažeidimą (ar pažeidimus) nustatantį aktą, tokiu būdu tiksliai suformuluojant asmens teisinę kvalifikaciją.

Kartu atkreiptinas institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir jos pareigūnų dėmesys į tai, kad ne kartą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, jog iš ATPK 256 straipsnio 3 dalies kylantys teismo įgaliojimai rinkti įrodymus jokiu būdu nereiškia, kad asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus, ar gali teismui pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą.

Pateiktoje teismui nagrinėti administracinio teisės pažeidimo byloje klaidingai nurodyta pažeidimo esmė (teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma). J. Š. padaryta veika pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį kvalifikuota netinkamai. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad apgadintas svetimas turtas – tvora, tačiau, nurodyta, kad turtinė žala nepadaryta. Sugadinti turtą, nepadarant turtinės žalos, įmanoma tik tuo atveju, jei šis turtas yra bevertis. Tačiau kaip matyti iš liudytojo D. S. ir paties J. Š. paaiškinimų, J. Š. susitarė su nukentėjusiąja N. B. dėl jai padarytos turtinės žalos atlyginimo, todėl akivaizdu, kad apgadintas turtas nebuvo bevertis ir nukentėjusiajai padaryta turtinė žala gali būti išreikšta pinigine išraiška.

Motyvuojamoji dalis

J. Š. veika atitinka KET numatytai eismo įvykio sąvokai, pagal kurią eismo įvykis - įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Tačiau būtina vertinti ir tai, ar apie šį eismo įvykį J. Š. privalėjo pranešti policijai ar įvykio vietoje užpildyti deklaraciją. Pagal (duomenys neskelbtini) punktą pareiga pranešti apie eismo įvykį atsiranda tik tuo atveju, jeigu eismo įvykio vietoje nėra nukentėjusiojo, nes priešingu atveju, remiantis (duomenys neskelbtini) punktu eismo dalyviai turi teisę susitarti dėl eismo įvykio aplinkybių ir, užfiksavę eismo įvykio aplinkybes deklaracijoje, neprivalo kviesti policijos į eismo įvykio vietą ir pranešti policijai apie įvykį. Todėl (duomenys neskelbtini) punkto teisingam aiškinimui yra reikšminga nustatyti, koks asmuo pagal šią normą pripažintinas nukentėjusiuoju ir kuriuo atveju atsiranda pareiga pranešti policijai apie eismo įvykį. Pagal KET, nukentėjusysis nuo eismo įvykio, tai yra kitų transporto priemonių ar kito turto naudotojai, nukentėję nuo transporto priemonės dalyvavusios eismo įvykyje poveikio. Tačiau administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų apie J. Š. sukeltu eismo įvykiu padarytą turtinę žalą kitiems asmenims.

Byloje yra duomenų, kad J. Š. sukėlė eismo įvykį ir suvokė šį faktą ir, esant eismo įvykio vietoje nukentėjusiajam asmeniui, neužpildė deklaracijos, nepranešė apie tai policijai, o tik žodžiu sutaręs su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo, pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl J. Š. veika galimai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. požymius.

Pažymėtina, jog ATPK 130 str. 1 d. yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Teisme gautoje byloje surinkti duomenys, kurie leidžia manyti, kad J. Š. iš eismo įvykio vietos pasišalino galimai tyčia, suvokęs, jog sukėlė eismo įvykį. Pažymėtina, jog J. Š. savo paaiškinime dėl pažeidimo neneigė, jog važiuodamas atsitrenkė į N. B. priklausančios sodybos tvorą ir ją apgadino, t.y. padarė eismo įvykį, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino su nukentėjusiąja sutaręs dėl žalos atlyginimo. Šie J. Š. veiksmai neatitiko (duomenys neskelbtini)1. ir 231.2. punktų reikalavimų, nurodančių, kaip turi elgtis vairuotojas įvykus eismo įvykiui, su kuriuo jis susijęs, taip pat (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimo įvykus eismo įvykiui užpildyti eismo įvykio deklaraciją, o nesutariant dėl eismo įvykio aplinkybių, iškviesti policiją į eismo įvykio vietą. Būdamas vairuotoju, J. Š. šiuos KET reikalavimus privalėjo žinoti ir jų laikytis. Byloje yra duomenų, kad J. Š., žinodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, suvokdamas, kad įvyko eismo įvykis ir žinodamas, kad tokioje situacijoje privalu išsiaiškinti įvykio aplinkybes, t.y. užpildyti deklaraciją arba iškviesti policiją, galimai šios pareigos nevykdė, t.y. galimai tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Kadangi administracinio teisės pažeidimo byloje yra esminių aukščiau nurodytų protokolo trūkumų, tai yra protokolas surašytas netinkamai, nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, kurie kliudo bylą nagrinėti teisme, dėl kurių negalima nustatyti pažeidimo esmės, pažeidimo sudėtį kvalifikuojančių aplinkybių, kitų žinių, būtinų bylai teisingai išspręsti, todėl administracinio teisės pažeidimo byla dėl J. Š. inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d. ir 126 str. 4 d., grąžintina Šiaulių apskrities Pakruojo rajono PK medžiagos papildomam tyrimui ir teisingam administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-63-74955/2010).

Atliekant papildomą įvykio tyrimą, būtina detaliai apžiūrėti apgadintą tvorą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 280 str. 1 d. 2 p., 302² str., 302⁴ str., teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Šiaulių apskrities Pakruojo rajono policijos komisariatui medžiagos papildomam tyrimui ir teisingam administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui (tinkamam veikos kvalifikavimui).

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.