Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) ( gyvenamoji vieta Lietuvoje: (duomenys neskelbtini)) dirbantis privačioje įmonėje (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. A. 2019 m. gegužės 24 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu šios gatvės pastatu, t. y. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, matant kitiems asmenims, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, tyčia rankos kumščiu sudavė mažiausiai vieną smūgį nukentėjusiajam M. B. į veidą, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydamas jam poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimą dešinės akies viršutiniame voke, muštines žaizdas dešinės akies viršutiniame ir apatiniame vokuose, kraujosruvą po dešinės akies jungine ir dešinės akies tinklainės sukrėtimą, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, o tokiu savo įžūliu elgesiu bei veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jis sutrikdė visuomenės rimtį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis M. B. paaiškino, kad tą vakarą, apie 23 val., jo draugai V. P. ir T. B. lydėjo jį į namus, nes sekančią dieną jis turėjo išvažiuoti į (duomenys neskelbtini) dirbti. Visi buvo šiek tiek išgėrę sidro, alaus. Einant gatve, netoli (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) parduotuvės, prie pėsčiųjų perėjos sustojo automobilis, kurį jie jau anksčiau buvo pastebėję, iš jo išlipo keturi vaikinai. Pradėjo klausinėti „kokios problemos, kas čia jums yra“, o kaltinamasis, kurį iš matymo pažinojo, pradėjo jį( M. B.) stumti savo kūnu, klausinėjo „ko čia vaikštote, kodėl čia sklaidotės“ ir neaišku dėl ko akimirksniu trenkė į dešinę akį ir pabėgo. Kuom trenkė neaišku, bet iš karto stipriai prakirto akies voką, viskas užtemo akyse, todėl suklupo, pribėgę draugai iškvietė greitąją pagalbą ir išvežė jį į (duomenys neskelbtini) respublikinę ligoninę, ten susiuvo žaizdą. Po to gydėsi ambulatoriškai, važinėjo perrišimams. Į (duomenys neskelbtini) dirbti neišvyko, gydymas truko apie 2-3 savaites, nes buvo perkirstas akies vokas. Regėjimas iš pradžių buvo prastesnis, bet dabar atsistatė. Jis kaltinamajam galva nesutrenkė, kaltinamasis meluoja. Viskas įvyko labai staiga, kaltinamasis tiesiog trenkė ir pabėgo ir visi nuvažiavo. Dabar su kaltinamuoju yra susitaikę, kaltinamasis atlygino žalą, sumokėjo 1000 Eur. Pasirašė susitaikymo protokolą, nes nori, kad viskas kuo greičiau pasibaigtų, kaltinamajam tikrai nesudavė. Teigiamai vertina kaltinamojo poziciją, kad atsiprašė, gailisi, todėl jokių pretenzijų kaltinamajam neturi. Prašo nutraukti baudžiamąją bylą ir kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Liudytojas T. B. paaiškino, kad su M. B. ir V. P. ėjo gatve, ties prekybos centru (duomenys neskelbtini) perėjo pėsčiųjų perėją ir prie jų sustojo automobilis. Kaltinamasis su draugais išlipo iš to automobilio ir kažką pasakė, jie atsisuko, matė, kad kaltinamasis nuėjo prie M. B., staigiai jam susmūgiavo ir sėdęs su draugais į automobilį nuvažiavo. Tada jie iškvietė policiją ir greitąją pagalbą, nes M. B. buvo sužalotas. Dėl ko kaltinamasis sudavė M. B. neaišku, M. B. kaltinamajam nesudavė, tą tikrai būtų matęs, čia tik kaltinamojo gynybinė versija. Kai M. B. gavo smūgį iš kaltinamojo iš karto susiėmė veidą. Dėl ko viskas įvyko sunku suprasti, vaikinai, kurių buvo keturi, išlipę iš automobilio elgėsi agresyviai, atrodė šiek tiek išgėrę. Viskas maždaug truko apie 2-3 minutes.

Liudytojas V. P., paaiškino, kad 2019 m. gegužės mėnesį, jam einant su draugais T. B. ir M. B., netoli prekybos centro (duomenys neskelbtini), sustojo automobilis, iš kuriuo išlipo vaikinai, kurie buvo tuo metu konfliktiškai nusiteikę. Vienas iš tų jaunuolių, V. A., priėjo prie M. B. sudavė jam smūgį ranka į veidą ir visi susėdę į automobilį nuvažiavo. M. B. buvo sužalotas, reikėjo medikų pagalbos, jis buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Smūgį aiškiai matė, kai įvyko žodinis konfliktas kaltinamasis ėjo link nukentėjusiojo, jie abu traukėsi. Kodėl V. A. priėjo būtent prie M. B. neaišku.

Liudytoja V. M., (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnė, paaiškino, kad gavus pranešimą, nuvyko prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), juos pasitiko nukentėjusysis ir dar du asmenys, kurie paaiškino, kad prie jų sustojo automobilis, iš kurio išlipo 4 asmenys, kurie pradėjo konfliktą ir vienas iš asmenų, pasivedęs nukentėjusįjį į šoną ir jam sudavė į veidą. Matėsi, kad nukentėjusiajam iš dešinės akies voko kraujavo, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, nukentėjusysis išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Po to įvykio vietoje prie jų buvo privažiavę tie 4 asmenys, kurie buvo minėti kaip įtariamieji, kurie paaiškino, kad nieko nedarė, jokių sužalojimų niekam nesukėlė. Aiškino, kad turbūt tie asmenys sukonfliktavo su kitais asmenimis ir dabar nori juos apkaltinti. Jie teigė, kad nukentėjusysis su savo draugais vaikščiojo per važiuojamąją kelio dalį ir trukdė eismui, todėl jie sustojo, paklausė kodėl vaikšto ir dėl to kilo konfliktas. Jiems buvo įteikti šaukimai atvykti į (duomenys neskelbtini) rajono PK, įvykio vietoje jie vizualiai buvo apžiūrėti, sužalojimų nesimatė, į medikus jie nesikreipė ir nenurodė, kad kuris nors iš jų būtų nukentėjęs. Jie neigė, kad buvo muštynės.

Liudytojas R. V., (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnas paaiškino, kad gavus pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) mieste, prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) vyksta muštynės nuvyko nurodytu adresu, rado tris asmenis, kurių vienam buvo sužalota akis. Jie nurodė, kad prie jų buvo sustojęs automobilis AUDI, jame buvo keturi asmenys ir įvyko konfliktas. Atvykę medikai sužalotą asmenį ir jo draugą išsivežė, įvykio vietoje liko vienas, kurį pasodino į tarnybinį automobilį ir tada prie jų automobiliu AUDI privažiavo keturi asmenys, kurie buvo pakviesti atvykti į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, ten jiems buvo patikrinti jų blaivumai ir įteikti šaukimai. Jie atvažiavę klausė kas nutiko kas įvyko. Po to jau patys aiškino, kad įvyko konfliktas nes trys asmenys ėjo ne per pėsčiųjų perėją. Tuo metu nei vienas iš keturių asmenų nesiskundė, kad yra sumuštas.

Apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu D. M. parodė, kad stovėdamas keleto metrų atstumu nuo M. B. ir V. A., gerai matė, kad M. B. kažką garsiai, tačiau nerišliai šaukdamas ant V. A., savo galva staiga trenkė V. A. į galvą ir suprato, kad M. B. norėjo savo kakta pataikyti V. A. į veidą, tačiau atrodo, kad toks smūgis jam pavyko tik iš dalies, kadangi jie susitrenkė kaktomis ir po smūgio nei ant vieno iš jų veido nebuvo matyti jokių kraujo žymių, kurios turėtų atsirasti po smūgio kakta į nosį, lūpas ar kitas veido vietas. Po gauto smūgio, V. A. abiem rankomis užsiėmė kaktą, o tuo metu arčiausiai M. B. ir V. A. stovėjęs M. V., ar tai norėdamas apginti V. A. ar norėdamas nutraukti jo ir M. B. konfliktą, kažkaip ranka pastūmė į veidą M. B., tačiau tai tikrai nebuvo smūgis, o paprasčiausias pastūmimas, po kurio M. B. net nesusiėmė už veido. Jokio kraujo ant M. B. veido jis nematė ir po šio M. V. veiksmo, todėl nesupranta kada ir iš kur M. B. veide galėjo atsirasti koks nors sužalojimas. Daugiau niekas iš įvykio vietoje buvusių asmenų nekonfliktavo ir nesimušė, o jie visi keturi vėl susėdo į automobilį ir išvažiavo. (1 t., b.l. 167-168, 171-172)

Apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu M. V. parodė, kad stovėdamas apie 10 metrų atstumu nuo V. A. ir M. B., matė, kaip M. B., stovėdamas priešais V. A. ir ant jo šaukdamas, galva trenkė smūgį į galvą V. A., tačiau po šio smūgio pats rankomis užsidengė veidą, pagal ką jis suprato, kad suduodamas smūgį V. A., nuo savo suduoto smūgio nukentėjo pats, nors po šio smūgio kraujo ant jo veido nesimatė. Jokių kitų smūgių šio konflikto metu niekas nesudavė. Iš viso daugiau niekas, išskyrus M. B. nebuvo aršiai nusiteikęs, nekėlė jokio konflikto. Jei kažkas iš liudytojų teigia, kad kokius nors veiksmus M. B. atžvilgiu atliko jis, tai yra M. V., tai tokie asmenys tikrai apsirinka arba jie kažką painioja, nes šio įvykio metu jis net arti priėjęs prie M. B. nebuvo ir tą galėtų patvirtinti pats M. B.. (1 t., b.l. 176-177, 178-179, 182-183)

Apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu M. S. parodė, kad stovėdamas kokių penkių metrų atstumu nuo M. B. ir V. A., matė, kaip M. B. galva staiga trenkė į galvą V. A., tačiau kokiomis galvos vietomis jie susitrenkė, jis nepastebėjo. Po smūgio, V. A. ranka užsiėmė kaktą, tačiau nei ant jo, nei ant jam galva trenkusio M. B. veido jokių kraujo žymių jis nematė. Tuo metu prie jų priėjęs M. V., tikriausiai norėdamas nutraukti prasidėjusį konfliktą, gal viena ar abiem rankomis pastūmė į M. B., tačiau jokio smūgio jis M. B. nesudavė, o tiesiog ranka ar rankomis pastūmė kažkur ties krūtine ir po šio jo veiksmo M. B. tik kažkiek, gal kokį žingsnį ar du atsitraukė, tačiau nepargriuvo ir susižaloti negalėjo. Nei kraujo, nei kokių nors sužalojimų žymių M. B. veide jis nematė. Daugiau niekas iš įvykio vietoje buvusių asmenų nekonfliktavo ir netrukus jie visi keturi vėl susėdę į automobilį, išvažiavo. (1 t., b.l. 188-189, 192-193)

-Įvykio vietos apžiūros protokolas, fotolentelė( įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Nuo kelio pusės (duomenys neskelbtini) g., kairėje pusėje yra daugiabučiai namai, gatvės apšviestos, nuo (duomenys neskelbtini) g., už perėjos yra prekybos centras (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 45, 47-49)

-Tarnybinis pranešimas dėl informacijos pateiktame vaizdo įraše( ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniame kompiuteryje peržiūrėjus UAB (duomenys neskelbtini) atstovo A. P. pateiktame DVD-R diske esančius du vaizdo įrašus – failą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir failą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), šiuose vaizdo įrašuose matomi vaizdo kameros fiksuojamame plote vaikštantys vaikinai, pravažiuojantys automobiliai ir dviratininkai, tačiau jokių tyrimų reikšmingų duomenų apie šioje vietoje galimai įvykusį konfliktą, pateiktuose vaizdo įrašuose neužfiksuota. (1 t., b.l. 67)

-Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad M. B. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimas dešinės akies viršutiniame voke, muštinės žaizdos dešinės akies viršutiniame ir apatiniame vokuose, kraujosruva po dešinės akies jungine, dešinės akies tinklainės sukrėtimas. Nustatytų kūno sužalojimų padarymas gali būti paaiškintas ir vienu trauminiu poveikiu. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir nukentėjusiojo papildomai nurodytomis aplinkybėmis bei užduotyje nurodytu laiku. Atsižvelgiant į kūno sužalojimų lokalizaciją, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, makromorfologinį vaizdą, M. B. nustatytų kūno sužalojimų visuma nėra būdinga griuvimui kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Remiantis turimais duomenimis, M. B. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b.l. 82-83)

Apklaustas specialistas T. Š. paaiškino, kad M. B. nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (-ais). Kumštis pagal žalojančių daiktų rūšių priklausomybę priskiriamas kietam, bukam daiktui. Remiantis turimais duomenimi sužalojimai galėjo būti padaryti ir kontaktuojant su kumščiu. Remiantis turimais duomenimis, kadangi tyrimui nepateiktas antrame klausime įvardintas žiebtuvėlis tiksliai pasakyti ar sužalojimai galėjo būti padaryti juo, galima pateikus daiktą (žiebtuvėlį). M. B. nustatyta sužalojimų lokalizacija, makromorfologinį vaizdą 2019-10-16 tarnybiniame pranešime nurodytą V. A. nurodytas įvykio aplinkybes t. y. nukentėjusiajam suduodant smūgį kakta į įtariamojo kaktą negalėjo būti padaryti, kadangi sužalojimų lokalizacija yra kitoje veido srityje t. y. dešinės akies vokų - akies srityje. Teoriškai sužalojimui padaryti reikia jėgos viršijančios žalojamos srities audinių atsparumą, kuri priklauso nuo žalojamos srities anatominių savybių ir yra individuali kiekvienam asmeniui. (1 t., b.l. 92-93, 94-95)

Veikos kvalifikavimas.

Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. <...> Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas.

Šioje baudžiamojoje byloje nekyla abejonių, kad nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje, miesto centre, šalia gerai apšviesto prekybos centro, daugiabučių namų ir kelio kur važiuoja transporto priemonės( užfiksuota įvykio apžiūros protokole), tai yra tokioje vietoje kur būnant asmenims keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Kaltinamojo veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota teisingai, nes jo veiksmai – smūgio nukentėjusiajam sudavimas viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje vertintini kaip įžūlūs veiksmai, demonstruojantys nepagarbą ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams, viešoje vietoje neleistini, moralės požiūriu nepriimtini ir aplinkinius šokiruojantys bei trikdantys visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką.

Teismo vertinimu, kaltinamojo V. A. kaltė padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti kaltinamojo prisipažinimas ir nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų kitų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis kaltę iš esmės pripažino, o būtent, kad kaltinime nurodytą dieną ir vietoje tyčia sudavė kumščiu į veidą nukentėjusiajam M. B.. Tačiau kaltinamasis iškėlė versiją, kad sudavė nukentėjusiajam smūgį į veidą po to, kai nukentėjusysis prieš tai savo galva smūgiavo į veidą kaltinamajam. Teismas kritiškai vertina šią kaltinamojo užimtą poziciją, laiko ją tiesiog gynybine, nes jokie kiti įrodymai jo versijos, išskyrus jo draugų gana prieštaringus parodymus, nepatvirtina. Iš liudytojos, policijos pareigūnės, V. M. parodymų matosi, kad visi konflikte dalyvavę asmenys buvo iš karto po įvykio vizualiai apžiūrėti ir nei ant vieno iš jų, išskyrus M. B., jokių sužalojimų nesimatė. Pažymėtina, kad dėl V. A. suduoto smūgio pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką) ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 38 straipsnį kaltininko ir nukentėjusiojo susitaikymas kaip atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas leidžiamas tik vienu metu esant visoms keturioms sąlygoms.

V. A. padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis neteistas, nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo atleistas, pripažino savo kaltę padarius nusikalstamą veiką( kaltinamojo iškeltos versijos, kad pirmasis kaltinamajam smūgį galva sudavė pats nukentėjusysis pateikimas teisme nelaikytinas kaltės nepripažinimu, nes dėl kaltinime konkrečiai nurodytos nusikalstamos veikos padarymo ir smūgio sudavimo kaltinamasis prisipažino visiškai), duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas byloje nėra, jo asmenį neigiamai charakterizuojančios medžiagos byloje taip pat nėra. Jis gyvena ir dirba užsienio valstybėje ir darbdavio pakankamai teigiamai charakterizuojamas. Iš aptartų aplinkybių yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam žalą, jo atsiprašė ir susitaikė su juo( pasirašė susitaikymo protokolą), nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam neturi.

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms laikoma, kad yra visos Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko.

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš įstatyme numatytų baudžiamojo poveikio priemonių – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis).

Siekiant paveikti atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės v. A., kad jis ateityje laikytųsi įstatymų, nenusikalstų, tikslinga jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę –10 MGL dydžio ( 500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais , 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

V. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi atleisti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti V. A. baudžiamojo poveikio priemonę –10 MGL ( 500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 2 (du) mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS.

Išaiškinti V. A., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – 3000 Eur užstatą, paskirtą 2019-06-26 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros( (duomenys neskelbtini)) prokuroro A. E. nutarimu, panaikinti ir visą užstato sumą - 3000 Eur grąžinti užstato davėjui V. A..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį apylinkės teismą.