- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-28
- Bylos Nr.
- 2A-1759-273/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00544-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Trečiasis asmuo
- AB ,,Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui V. S., trečiasis asmuo AB ,,Lietuvos draudimas“ dėl nuostolių atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas pateikė teismui ieškinį prašydamas priteisti iš atsakovo 986,71 Lt nuostolių atlyginimo regreso tvarka. Ieškovas nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 24 d. 12.40 val. įvykusio eismo įvykio metu apgadinta R. V. priklausanti transporto priemonė M. B. S320, v.n.ž. (duomenys neskelbtini) Dėl šio eismo įvyko kaltas atsakovas. Kadangi atsakovo transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, R. V. 986,71 Lt žalą atlygino Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, todėl prašo išmokėtą sumą priteisti iš atsakovo remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsniu, įtvirtinančiu regreso teisę į žalos padariusį asmenį. Atsakovo tvirtinimas, kad eismo įvykis įvyko jo transporto priemonei esant apdraustai, yra tik jo siekis išvengti žalos atlyginimo, tačiau iš R. V. paaiškinimų bei draudimo sutarčių ir liudijimo išrašo spręstina, kad atsakovas transporto priemonę apsidraudė po eismo įvykio (b. l. 16,17,84,85).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo V. S. 986,71 Lt nuostolių atlyginimo, 72 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, 22,40 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad 2010 m. rugsėjo 24 d. 12.40 val. įvykusio eismo įvykio metu apgadinta R. V. priklausanti transporto priemonė M. B. S320, v.n.ž. (duomenys neskelbtini) Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovo transporto priemonė Audi 100, v.n.ž. (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugsėjo 24 d. eismo įvykio metu buvo drausta privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybė draudimu. Atsakovas tvirtino, kad eismo įvykio metu ji buvo drausta, nes draudimo sutartis galiojo nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. 13.07 val., o eismo įvykis įvyko vėliau, todėl neprivalo atlyginti nukentėjusiajam išmokėtos draudimo išmokos. Ieškovas nurodo, kad įvykus eismo įvykiui 2010 m. rugsėjo 24 d. 12.40 val. atsakovo transporto priemonė drausta nebuvo. Teismas nurodė, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių 2010 m. rugsėjo 24 d. įvykusio eismo įvykio tikslų laiką. Nors deklaracijoje grafoje ,,laikas“, privalu nurodyti eismo įvykio laiką, tačiau tiek atsakovas, tiek eismo įvykyje dalyvavęs R. V. nurodė, kad eismo įvykio deklaracijoje nurodyta deklaracijos pildymo laikas. Gretinant ją su Lazdijų rajono policijos komisariato pateikta pažyma (b. l. 71), kad apie eismo įvykį pranešta 13.28 val. (b. l. 71), įvertinus atsakovo bei liudytojo R. V. parodymus apie tai, kad nesusitarus dėl kaltės, buvo kviesta policija ir tik po to pildyta deklaracija, patvirtina, kad deklaracijoje tikrai nurodytas ne eismo įvykio laikas. L. R. V. rašydamas paaiškinimą dėl įvykio 2010 m. spalio 26 d. (b. l. 19) bei apklausiamas liudytoju teismo posėdyje (b. l. 93,94) patvirtino, kad eismo įvykio laikas apie 12.40 val. Aiškindamas laiko tarpą tarp eismo įvykio ir pranešimo apie eismo įvykį policijai, liudytojas nurodė, kad jis su V. S. kurį laiką tarėsi dėl žalos atlyginimo, kai atsakovas sutiko jam atlyginti žalą, pasakė, kad eina į bankomatą nusiimti pinigų, o grįžęs maždaug po 10 min., jau neigė savo kaltę ir dėl to buvo iškviesta policija. 2010 m. rugsėjo 24 d. atsakovo sudaryta transporto priemonės draudimo sutartis įsigaliojo 13.07 val., iki šio momento, nuo 2010 m. rugsėjo 8 d. atsakovo transporto priemonė nebuvo drausta (b. l. 86). Teismas nurodė, kad svetainėje www.ld.lt nurodyta, kad Lazdijų mieste AB ,,Lietuvos draudimas“ draudimo taškas yra (duomenys neskelbtini), t.y. prie pat eismo įvykio vietos, todėl laiko atžvilgiu atsakovas galėjo sudaryti draudimo sutartį ir po eismo įvykio. L. R. V. draudimo išmoka išmokėta ir šios civilinės bylos baigtimi jis nesuinteresuotas, nuo pat pradžios, kilus abejonėms dėl eismo įvykio laiko, jis nuosekliai aiškino, kad eismo įvykis įvyko 12.40 val., apklausiamas posėdyje nurodė iki eismo įvykio atsakovo nepažinojęs ir su juo nebendravęs, todėl teismas pripažino, kad nėra jokio pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais. Teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, jog keletą dienų iki eismo įvykio atsakovo transporto priemonė nebuvo drausta, eismo įvykis įvyko prie AB ,,Lietuvos draudimas“ Lazdijų skyriaus būstinės, draudimo sutarties įsigaliojimo laikas – 13.07 val., artimas eismo įvykio laikui, teismo posėdyje atsakovas pripažino, kad ir anksčiau buvo atvejis, kai jis apdraudė automobilį po eismo įvykio, tačiau kilus įtarimui, žalą atlygino (b. l. 78). Teismas sprendė, kad atsakovas yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl padarė išvadą, jog atsakovo transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. S. prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad teisėja nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, netinkamai jas įvertino, tuo pažeisdama LR CPK 185 straipsnyje reglamentuotų teisės normų esmę ir prasmę, priėmė tendencingą, nepagrįstą bei neteisingą sprendimą. Teisėja konstatuodama, kad įvardyto eismo įvykio metu atsakovo automobilis nebuvo draustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, motyvuoja tuo, kad atsakovo automobilis, dalyvavęs eismo įvykyje, keletą dienų iki jo nebuvo draustas, kad eismo įvykis buvo šalia draudimo įstaigos, kad automobilį atsakovas galėjo apdrausti jau po eismo įvykio. Nurodydama, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių 2010 metų rugsėjo 24 d. įvykusio eismo įvykio tikslų laiką, teisėja R. V. parodymus tame, kad įvykis buvo minėtą dieną 12 val. 40 min., laikė patikimais įrodymais ir visiškai neatsižvelgė ir neįvertino to, kad savo paaiškinimą šis asmuo rašė šioje byloje suinteresuotai įstaigai ir šios įstaigos patalpose praėjus daugiau nei mėnesiui po eismo įvykio ir tuo laiku, kuomet dar nebuvo gavęs draudimo išmokos. Kita vertus, teismui buvo pateiktas 2013-04-30 ieškovo pašymas Nr. 08-32438, kuriame, be kita ko, prašoma gauti trečiojo asmens atstovo paaiškinimus apie įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymo aplinkybes. Plačiau teisėja į šį prašymą visiškai neatsižvelgė. Sudarant įvardytą sutartį draudikas nekonstatavo atsakovo automobilio apgadinimų, nes jų tuo metu dar nebuvo. Eismo įvykio metu buvo sudaužytas ir atsakovo automobilio kairio šoninio veidrodėlio stiklas. Tačiau teisėja šių aplinkybių nesugretino, nes priešingu atveju tai patvirtintų atsakovo poziciją. Motyvuodama tuo, kad eismo įvykis buvo greta draudimo įstaigos, teisėja padarė išvadą, jog šią sutartį atsakovas galėjo sudaryti po eismo įvykio. Tai visiškai nepagrįsta. Atsakovas pažymi, kad į šią įstaigą galima patekti tiktai iš M. G. gatvės, nes kitų įėjimų nėra, privažiuoti prie šios įstaigos galima tiktai minėtąja gatve. Dėl to, po eismo įvykio jame dalyvavusio R. V. nepastebėtas patekti į draudimo įstaigą jokiu būdu atsakovas negalėjo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su apelianto teiginiu, kad 2010-09-24 eismo įvykis, kuriame dalyvavo jo vairuojama transporto priemonė t.y. galiojant su AB „LIETUVOS DRAUDIMAS" sudarytai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčiai (draudimo polisas (duomenys neskelbtini)). Šis apelianto teiginys buvo paneigtas visuma įrodymų, surinktų ir įvertintų bylą nagrinėjant teisme. Kitų, verčiančių suabejoti skundžiamo teismo sprendimo teisingumu ir teisėtumu, įrodymų apeliantas nepateikė. Nėra pagrindo abejoti R. V. rašytiniame paaiškinime bei liudijant teisme nurodytomis aplinkybėmis, kadangi pastarasis nėra suinteresuotas neteisingų duomenų pateikimu - jis nėra atsakingas už eismo įvykį. Tuo tarpu, apeliantas, priešingai, suinteresuotas teikti tikrovės neatitinkančią informaciją - siekiant išvengti neapdrausta transporto priemone padarytos žalos atlyginimo. Taigi, įvertinus byloje surinktus įrodymus, apelianto asmenybę, labiau tikėtina, kad apeliantas: po eismo įvykio, teigdamas, kad važiuoja atvežti pinigų, iš tiesų nuvyko sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties. Apeliantas, sudaręs draudimo sutartį, sugrįžo į įvykio vietą, iškvietė kelių policiją ir tik po policijos atvykimo užpildė eismo įvykio deklaraciją, nurodydamas ne tikslų eismo įvykio laiką - 12.40 val., o deklaracijos užpildymo laiką - 13.50 val. Tokiu būdu apeliantas siekė išvengti neapdrausta transporto priemone padarytos žalos atlyginimo. Paaiškėjus, jog byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 24 d. apie 12.40 val. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu, dėl kurio kaltas atsakovas, vairavęs automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas R. V. automobilis M. B. S320, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) R. V. išmokėta 986,71 Lt draudimo išmoka. Ieškovas nurodė, kad atsakovo V. S. transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, R. V. žalą atlygino Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, todėl ieškinio pareiškimu prašė išmokėtą sumą priteisti iš atsakovo remdamasis Lietuvos Respublikos CK 6.280 straipsniu, įtvirtinančiu regreso teisę į žalą padariusį asmenį.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovo transporto priemonė Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 m. rugsėjo 24 d. eismo įvykio metu buvo drausta privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu.
Į bylą pateikta įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas, iš kurio matosi, kad transporto priemonės – V. S. lengvojo automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimas įsigaliojo 2010 m. rugsėjo 24 d. 13.07 val. ir galiojo iki 2010 m. spalio 23 d. 24 val. (b.l. 12,20) Eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad ji užpildyta dėl 2010 m. spalio 24 d. įvykusio eismo įvykio, deklaracijoje nurodytas laikas 13.50 val. R. V. paaiškinime, rašytame 2010 m. spalio 26 d. AB „Lietuvos draudimas“ nurodyta, kad deklaracijoje nurodytas jos pildymo laikas, nes eismo įvykis įvyko anksčiau – 12.40 val. (b.l. 19). Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato pažyma patvirtina, kad 2010 m. rugsėjo 24 d. 13.28 val. telefonu pranešta apie eismo įvykį Lazdijų g., į vietą išsiųsti pareigūnai (b.l. 71). Iš draudimo sutarčių ir liudijimų registro duomenų matosi, kad atsakovo automobilis Audi 100 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo draustas nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d. iki 2010 m. rugsėjo 8 d. (b.l. 86).
Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuotos proceso įstatymo normose, t.y. CPK 185 straipsnyje. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra nurodęs, kad įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismų Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010).
Byloje nustatyta, kad liudytojas R. V. parodė, kad eismo įvykio laikas apie 12. 40 val., ne jis po eismo įvykio kurį laiką tarėsi su V. S. dėl žalos atlyginimo, kai atsakovas sutiko jam atlyginti žalą, pasakė, kad eina į bankomatą nusiimti pinigų, o grįžęs maždaug po 10 minučių jau neigė savo kaltę ir dėl to buvo iškviesta policija. Pažymėtina, kad svetainėje www.ld.lt nurodyta, kad Lazdijų mieste AB „Lietuvos draudimas“ draudimo taškas yra Lazdijų m. M. G. g. 5, t.y. prie pat eismo įvykio vietos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad laiko atžvilgiu atsakovas galėjo sudaryti draudimo sutartį ir po eismo įvykio. Be to, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. V. nėra suinteresuotas šios bylos baigtimi, nes jam draudimo išmoka yra išmokėta, nuo pat eismo įvykio jis nuosekliai aiškino, kad eismo įvykis įvyko 12.40 val. Atsakovo transporto priemonės draudimo sutarties įsigaliojimo laikas – 13.07 val., artimas eismo įvykiui laikas, teismo posėdyje atsakovas pripažino, kad ir anksčiau buvo atvejis, kai jis apdraudė automobilį po eismo įvykio, tačiau kilus įtarimui, žalą atlygino (b.l. 78 ), atsakovas yra suinteresuotas bylos baigtimi. Iš visų aptartų duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu. Remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi bei CK 6.280 straipsniu ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Esant šiems duomenims atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovo automobilis autoįvykio metu buvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu ir dėl to priimtas teismo sprendimas yra tendencingas, nepagrįstas ir neteisingas.
Aukščiau išdėstytų duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl naikinti ar keisti teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.