Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas D. L., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos D. G. pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolė D. P., R. B., S. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašyme nurodyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 29 d. išdavė vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. 2-225-1003/2017 dėl 3939,10 Eur skolos išieškojimo iš R. B. kreditorei D. G., vykdomasis dokumentas perduotas vykdymui antstolei D. P., užvesta vykdomoji byla Nr. 066/17/01344. (duomenys neskelbtini) str. 1 dalyje nustatyta tvarka skolininkui pasiūlius pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka, skolininkas tokio sutikimo nepateikė. Pareiškėja gavo antstolės 2017 m. gruodžio 12 d. patvarkymą Nr. S-17-66-41418 dėl siūlymo išieškotojui kreiptis į teismą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, kuriuo antstolė informavo pareiškėją, jog skolininko sutuoktinė S. B. gauna darbo užmokestį iš UAB „H.“. Antstolė areštavo S. B. gaunamas pajamas iš UAB „H.“ bei pasiūlė per 30 dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 str., kuriame numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 4.73 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. CK 3.87 str. 1 d. įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 str. 1 d. 5 p. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). CK 3.117 str. įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CK 3.116 str., (duomenys neskelbtini) str.). (duomenys neskelbtini) str. 1 d. nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį ((duomenys neskelbtini) str. 3 d.). Tai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti ((duomenys neskelbtini) str. 4 d.), reiškia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.

Iš nagrinėjamoje civilinėje byloje bei pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0066/17/01344 esančių duomenų matyti, kad antstolių R. A. ir D. P. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0066/17/01344 vykdomas 3939,10 Eur skolos išieškojimas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. 2-225-1003/2017, kuriame D. G. skolininku yra nurodytas R. B.. Suinteresuoti asmenys R. B. ir S. B. yra susituokę. Sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taip pat nėra duomenų apie suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimą, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (19 v. b. l., CK 3.87 ir 3.88 straipsniai). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3-5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamos pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita). Byloje nėra ginčo, jog skolininko prievolė D. G. yra jo asmeninė. Todėl skola išieškotojai turi būti išieškoma iš asmeninės nuosavybės teise skolininkui priklausančio turto, o jo nepakakus, ir iš jam tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto dalies.

Bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.), todėl, esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str., nagrinėjamu atveju būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Remiantis 2017 m. lapkričio 13 d. SODROS duomenimis, skolininko sutuoktinė S. B. gauna darbo užmokestį iš UAB „H.“ (17-18 v. b. l.). Antstolė 2017 m. lapkričio 16 d. patvarkymu Nr. S-17-66-38219 vykdomojoje byloje Nr. 0066/17/01344 areštavo S. B. gaunamą darbo užmokestį iš UAB „H.“ ir vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 1 d. nustatyta tvarka pasiūlė skolininkui R. B. per 20 dienų pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka, skolininkas tokio sutikimo nepateikė. 2017 m. gruodžio 12 d. patvarkymu Nr. S-17-66-41418 antstolė pasiūlė pareiškėjai (išieškotojai) kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (159 b. l.).

Pareiškėja, nepraleidusi antstolės nustatyto 30 dienų termino, 2017 m. gruodžio 20 d. pareiškimu prašo nustatyti, jog skolininko R. B. sutuoktinės S. B. darbo užmokestis iš UAB „H.“ yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir skolininkui R. B. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine S. B. nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės pajamų. Tokia išieškotojos pozicija atitinka CK 3.87 str. 1 d. nuostatas, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, taip pat atitinka CK 3.117 str. 1 d. nustatytą sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad S. B. gaunamas darbo užmokestis iš UAB „H.“ yra bendroji jungtinė sutuoktinių R. B. ir S. B. nuosavybė. Atsižvengiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas ((duomenys neskelbtini) str.).

Skolininkui išaiškintina, kad pradėjus dirbti ir gauti pastovias pajamas, teismo nutartis neužkerta kelio pačiam skolininkui apie tai informuoti antstolį ir geranoriškai sumokėti skolą į antstolio depozitinę sąskaitą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., 667 str., teismas

nutaria:

tenkinti pareiškėjos D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą.

Nustatyti, kad skolininkui R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės S. B. gaunamų pajamų iš UAB „H.“.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.