Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Virginijus Skaraitis supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Rokiškio r., anksčiau teistas: 1) Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 2 dalį (už tris veikas), 145 straipsnio 1 dalį 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė subendrinta su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nuosprendžiu, galutinė 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 3) Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 66 parų arešto bausme, skiriant baudžiamojo poveikio priemones: įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, 4) Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto bausme, bausmę atlikęs 2022 m. gegužės 6 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono sav., netekėjusi, dirbanti bendrovėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teista Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. gegužės 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 val. visuomenės labui,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. T. G. ir J. K. 2023 m. balandžio 13 d. apie 1 val. 15 min. (duomenys neskelbtini) Rokiškio r., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, veikdami grupėje, bendrais veiksmais, sudavė smūgius R. J. į galvą, kūną, J. K. įdrėskė į dešinę ranką A. J. gynusiam tėvą, šiais veiksmai abu kaltinamieji nukentėjusiesiems R. J. ir A. J. sukėlė fizinį skausmą.

2. Kaltinamasis T. G. kaltę pripažino visiškai. Parodė, jog 2023 m. balandžio 12 d. gėrė alkoholį (duomenys neskelbtini) su J. K.. Po vidurnakčio paprašė J. parodyti kur gyvena R. J.. Su R. J. konfliktuoja, nes jo buvusi sugyventinė dabar gyvena su juo. Ėjo pas R. J. paprašyti, kad jį parvežtų į (duomenys neskelbtini) ir taip atsilyginti už ankstesnį sumušimą, bei dar norėjo jam pasakyti, kad jis paliktų ramybėje buvusią sugyventinę. Su J. K. į R. J. namą įėjo pro nerakintas duris. R. J. pamatęs iš karto jį puolė. Jis R. J. sudavė smūgius, kiek ir kur sudavė smūgių dėl girtumo nepamena. Sudavė smūgius kumščiais, buvo ranka apglėbęs R. J. kaklą. Kur sudavė smūgius J. K. nekreipė dėmesio. Išgirdęs konfliktą atėjo R. J. sūnus, J. K. mėgino jį patraukti ir jam įrėžė į ranką. Gailisi, kad padarė nusikaltimą.

3. Kaltinamoji J. K. kaltę pripažino visiškai. Parodė, jog 2023 m. balandžio 12 d. su pažįstamu T. G. alkoholį vartojo (duomenys neskelbtini). Po vidurnakčio T. G. sugalvojo vykti į namus. Nuėjo pas R. J., paprašyti, kad jis juos pavežtų iki (duomenys neskelbtini). Prieš įeinant į namus pasibeldė, įėjo į koridorių, durys buvo nerakintos. Įėjus, T. G. ir R. J. pradėjo muštis. Gindama T. kumščiu sudavė vieną kartą į petį R. J.. Išgirdęs triukšmą į koridorių atėjo R. J. sūnus, jis stojosi per vidurį T. G. ir R. J.. Norėdama jį patraukti įbrėžė jam į ranką. T. R. J. sūnaus nemušė. Kiek sudavė smūgių R. J. T. G., nežino, tik matė, kad T. iš nosies bėgo kraujas. Gailisi, kad sukėlė fizinį skausmą R. J. ir jo vaikui A. J..

Motyvuojamoji dalis

4. Be visiško kaltinamųjų T. G. ir J. K. kaltės pripažinimo, jų kaltė įrodyta:

4.1. Nukentėjusiojo R. J. parodymais, kad 2023 m. balandžio 13 d. apie 1 val. į jo namus (duomenys neskelbtini) Rokiškio r., atėjo neblaivūs J. K. ir T. G.. Dėl kokių priežasčių jie atėjo nakties metu negali paaiškinti. Nei J. nei T. jo nieko neprašė. Dėl ko jį pradėjo mušti paaiškinti negali, J. tik sakė, kad "sunaikins jo klaną", ką ji turėjo galvoje taip sakydama nežino. Jam sudavė smūgius abu J. ir T.. Daugiausiai smūgių sudavė T., J. jam iš nugaros sudavė smūgius į galvą, nugarą, tampė už plaukų. T. kumščiu sudavė smūgius į galvą. Kiek jam buvo suduota smūgių negali pasakyti. Buvo nugriuvęs ant grindų, bet greitai kėlėsi. Dėl suduotų smūgių į galvą, nugarą skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Į konfliktą įsikišo jo sūnus A., gynė, stojosi tarp jo ir T.. Sūnų T. stumdė, matė, kad buvo ant rankos įbrėžimas.

4.2. Nukentėjusiojo A. J. parodymais, kad gyvena kartu su savo tėvu R. J., jo mama V. B. kartu su jais negyvena, ji kiek žino gyvena su T., jo pavardės jis nežino. 2023 m. balandžio 13 d. po vidurnakčio, jau gulėjo savo kambaryje. Išgirdo koridoriuje kalbantis tėtį, T., J., jos pavardės taip pat nežino. Ką jie sakė negirdėjo, T. kalbėjo piktai, J. rėkė. Išėjęs iš savo kambario matė, kad T. mušasi su tėčiu, abu buvo susikabinę, ar sudavė smūgius nematė. J. tuo metu buvo už T. ir laikė tėčio galvą. Jis bandė patraukti J., ji jam įdrėskė į dešinę ranką. Įdrėskimas skaudėjo. Patraukė T. nuo tėčio. Tėtis tuo metu pasitraukė į virtuvę ir kvietė policiją, o jis T. ir J. išstūmė iš namų.

4.3. R. J. protokolu-pareiškimu, kad 2023 m. balandžio 13 d. apie 01.15 val. į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini) Rokiškio r., atėję J. K. ir T. G., kurie sudavė R. J. nenustatytą skaičių smūgių į galvą, taip sukeldami jam fizinį skausmą. Fizinis skausmas taip pat buvo sukeltas ir R. J. nepilnamečiui sūnui A. J..

4.4.Įvykio vietos apžiūros protokolu, kad įvykio vieta yra gyvenamojo namo prieškambaris adresu (duomenys neskelbtini) Rokiškio r. Ant grindų keliose vietose matyti raudonos spalvos, galimai biologinės kilmės dėmės.

4.5. 2023 m. balandžio 13 d. R. J. asmens apžiūros protokolu ir jo priedu nuotraukomis, kuriame užfiksuota, kad apžiūrint R. J. ant jo veido, kaktos srityje, ties viršutine lūpa ir ant smakro matyti keli nedideli apvalios formos nubrozdinimai.

4.6.2023 m. balandžio 13 d. A. J. asmens apžiūros protokolu ir jo priedu nuotraukomis, kuriame užfiksuota, jog ant A. J. jo dešinės rankos žasto ties alkūne odoje įbrėžimai.

4.7.Alkotesterio žurnalo kopijomis, kuriose nurodoma, kad 2023 m. balandžio 13 d. 03.12 val. kaltinamajai J. K. nustatytas 1,14 promilių neblaivumas; 2023 m. balandžio 13 d. 03.17 val. kaltinamajam T. G. nustatytas 2,15 promilių neblaivumas.

5. Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

6. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta duomenų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamieji T. G. ir J. K. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, veikdami grupėje, bendrais veiksmais sudavė smūgius R. J. į galvą, kūną, o J. K. įdrėskė į dešinę ranką A. J., taip jiems bendrais veiksmais sukėlė fizinį skausmą, todėl T. G. ir J. K. padaryta nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

7. Kaltinamųjų T. G. ir J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos padarymo yra tai, jog kaltę pripažįsta visiškai, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, jog nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, ši aplinkybė turėjo reikšmės nusikalstamai veikai padaryti, veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai), kaltinamojo T. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

8. Teismas, skirdamas kaltinamiesiems T. G. ir J. K. bausmę, atsižvelgia į jų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), į veikos intensyvumą, pasikėsinta į kitų asmenų fizinę sveikatą, taip pat į tai, jog nukentėjusiems buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Taip pat teismas atsižvelgia ir į asmenybes: T. G. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas (teistumas neišnykęs), nebaustas administracine tvarka, dirbantis, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, trys – atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kaltinamoji J. K. nors ir nebuvo nusikalstamos veikos padarymo metu teista, po nusikalstamos veikos padarymo jos atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, ji yra bausta administracine tvarka, dirbanti, yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

9. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, bet ir juos paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga kaltinamajam T. G. už padarytą nusikalstamą veiką skirti prokuroro siūlomą arešto bausmę, bausmės dydį nustatyti sankcijos vidurkio ribose, kaltinamajai J. K. – laisvės apribojimo bausmę, bausmės dydį už nusikaltimo padarymą nustatyti arčiau minimumo. Kaltinamajai J. K. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu paskirti intensyvią priežiūrą jos buvimo vietoje – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant intensyvios priežiūros laikotarpiu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti, nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės – būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, mokslu; tęsti darbą, o jo netekus per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Manoma, kad ši bausmė turės poveikį kaltinamajai ir ateityje jis naujų nusikalstamų veikų nedarys. Kadangi kaltinamieji kaltę pripažįsta visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka, taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos bei kaltinamiesiems skirtos bausmės mažinamos trečdaliu. Kaltinamoji J. K. po nusikalstamos veikos buvo nuteista už kitos nusikalstamos veikos padarymą, tad jai skirta sumažinta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrinama su ankstesnius teismo sprendimu skirta bausme. Teismas kaltinamajam T. G., kaip to prašo prokuroras, neskiria baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes BK 72² numatyta baudžiamojo poveikio priemonė skiriama už nusikalstamas veikas artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Nei nukentėjusysis R. J., nei nukentėjusysis A. J. nėra kaltinamojo T. G. artimieji giminaičiai, juo labiau – šeimos nariai.

10. Kaltinamajam T. G. arešto bausmę skiriama atlikti bausmės atlikimo vietoje (BVK 23 straipsnio 1, 2 dalys), bausmės atlikimo vieta nustatoma Šiaulių kalėjime (BPK 342 straipsnio 4 dalies 4 punktas, BVK 24 straipsnio 3 dalis, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. V-497 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų pristatymo į konkrečias bausmės atlikimo vietas“ 5.2 punktas). Kaltinamajam T. G. išaiškinama savanoriško nuvykimo į kalėjimo įstaigą tvarka.

11. Kaltinamiesiems T. G. ir J. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, jos paliekamos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinamos (BPK 139 straipsnio nuostatos).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis BPK 420-422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

T. G. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmės.

Arešto bausmę paskirti atlikti arešto bausmės atlikimo vietoje – Šiaulių kalėjime, bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo T. G. atvykimo į šią įstaigą dienos arba nuo jo faktinio sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą.

Išaiškinti kaltinamajam T. G., jog jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu (nuo 8 iki 16 val.), atvykti atlikti arešto bausmę į Šiaulių kalėjimą, esantį Šiauliuose, Trakų g. 10, planuojamą atvykimo laiką iš anksto suderinęs telefonu su įstaigos administracija (kontaktiniai telefonai nurodomi Lietuvos kalėjimų tarnybos internetinėje svetainėje www.kaldep.lt).

Išaiškinti, jog dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, kaltinamasis privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti Šiaulių kalėjimo administracijai.

J. K. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu paskirti intensyvią priežiūrą jos buvimo vietoje – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant intensyvios priežiūros laikotarpiu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti, nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės – būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra ir tęsti darbą, jo netekus per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Remiantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, J. K. paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu - iki 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, paskiriant intensyvią priežiūrą jos buvimo vietoje – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant intensyvios priežiūros laikotarpiu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti, nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės – būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra ir tęsti darbą, jo netekus per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4, 9 dalimis, J. K. paskirtą sumažintą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. gegužės 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, viešųjų darbų bausmę pakeičiant laisvės apribojimo bausme santykiu 1:3, ir paskirti J. K. galutinę 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Skirti J. K. intensyvią priežiūrą jos buvimo vietoje – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant intensyvios priežiūros laikotarpiu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti, nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės – būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra ir tęsti darbą, jo netekus per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamiesiems T. G. ir J. K. palikti paskirtas kardomąsias priemones rašytinius pasižadėjimus neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąsias priemones panaikinti.

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad jie, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmams prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Pranešti kaltinamiesiems, kad surengus bylos nagrinėjimą teisme pagal jų prašymą, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, tarp jų – ir laisvės atėmimo bausmę. Jeigu kaltinamieji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.