- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-22
- Bylos Nr.
- 2A-424-212/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Zina Mickevičiūtė (pran.), Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- G. Š.
- Atsakovas
- J. Š.
- Trečiasis asmuo
- Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisų apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 76.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-424-212-/2009
teisėja V.Vitienė Procesinio sprendimo kategorija:76.5;121.21
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. rugsėjo 22 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,
uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. Š. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1956-356/2009 pagal ieškovo G. Š. ieškinį atsakovei J. Š. dėl tėvystės nuginčijimo, tretysis asmuo Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisų apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo nustatyti, kad jis nėra vaiko D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su atsakove susituokė 1994-08-06 ir gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini), gimė sūnus D. Š. Atsakovė 2008 m. gegužės mėnesį jam pasakė, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, nes ji jam buvo neištikima. Jo pasiūlymu ir sutikus atsakovei buvo atlikti DNR tyrimai dėl vaiko kilmės. Iš Santariškių Medicininės genetikos centro 2008 m. rugpjūčio 26 d. gautos pažymos apie giminystės ryšių nustatymo tyrimą, jis sužinojo, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas ir nuo šio laiko jam tapo aišku, kad vaiko gimimo įraše, įrašas, kad jis yra jo tėvas, neatitinka tikrovės, jo ryšiai su vaiku dėl to silpnėja, todėl tėvystę ginčija. Mano, kad ieškinio senaties termino jis nepraleido.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad CK 3.140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, pagal kurią, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami CK 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka. Nustatė, kad iš vaiko gimimo akto įrašo matyti, jog (duomenys neskelbtini) gimusio D. Š. gimimo įraše Nr. 28 įrašo apie tėvą G. Š., pagrindas yra Utenos rajono CMS 1994-08-06 santuokos sudarymo su atsakove įrašas Nr. 157 su atsakove. Iš to teismas padarė išvadą, kad yra įrodytas faktas, su kuriuo siejama atsakovo tėvystės prezumpcija santuokoje gimusiam vaikui, D. Š. CK 3.150 straipsnio 1 d. nustato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad, siekdamos užtikrinti teisinį šeimos teisinių santykių tikrumą ir saugumą, valstybės pagrįstai taiko bendrąją prezumpciją, pagal kurią vedęs vyras yra laikomas sutuoktinės vaikų tėvu, o šios prezumpcijos paneigimas galimas tik esant rimtam pagrindui. Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Pagrindas tėvystei tiek nustatyti, tiek nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės, įrodančios ar paneigiančios giminystės ryšį, išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, kurios gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Nustatė, kad byloje pateikta ieškovo Medicininės genetikos centro 2008-08-26 pažyma ir tyrimo duomenys dėl biologinių giminystės ryšių nustatymo, kaip ir byloje pagal teismo nutartį šioje byloje atlikta tėvystės nustatymo ekspertizė davė vienareikšmę išvadą, kad ieškovas nėra D. Š., gim.(duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Tačiau CK 3.152 straipsnio 1 d. nustato, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju šio termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą, kuri pažeidžiama įrašu apie vaiko tėvystę. Antruoju atveju — senaties termino skaičiavimo pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Teismas nustatė, kad ieškovas apie D. Š. gimimą, jo gimimo įrašą Nr. 28, sudarytą Utenos rajono CMS 1998-01-21, kuriame šio vaiko tėvu nurodytas jis, sužinojo nuo šio įrašo sudarymo, nes gyveno šeimoje su atsakove. Vaikas D. Š., dėl kurio tėvystės nuginčijimo yra nagrinėjama byla, yra gimęs (duomenys neskelbtini) metais, o ieškovas dėl tėvystės nuginčijimo į teismą kreipėsi tik 2008-09-15, t. y. po vaiko gimimo praėjus daugiau kaip 10 metų. Įvertinęs šalių paaiškinimus, visumą byloje esančių įrodymų nustatė, kad labiau tikėtina buvus atsakovės nurodytą faktą, jog ieškovui aplinkybės, kad jis nėra vaiko D. tėvas, paaiškėjo ir buvo žinomos dar 1998–1999 metais. Atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, jog jis minėtas aplinkybes, kaip neatitinkančias tikrovės, sužinojo tik 2008 m. gegužę, gavęs Medicininės genetikos centro apie giminystės ryšių nustatymo tyrimą, pažymą, kuria nustatyta, kad jis nėra šio vaiko biologinis tėvas. Sprendė, kad ieškovas ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo pateikė praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą, kurį prašo taikyti atsakovė. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Teismas nurodė, kad nors ieškovas tvirtina, kad šio termino nėra praleidęs, bet teismas dėl nurodytų nustatytų faktinių aplinkybių pripažino ir nustatė, jog vienerių metų ieškinio senaties terminą jis yra praleidęs. Teismas ieškinį atmetė ir kitu teisiniu argumentu. Nurodė, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti sprendžiamas remiantis vien faktu (aplinkybe), ar egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo yra vadovaujamasi tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus. Iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, teismų praktikoje yra įvertinama, ar galimas tėvystės nuginčijimas nepažeis vaiko interesų, ar vaikas neliks be tėvo, ar vaikui nekils grėsmė netekti išlaikymo ir priimamas labiau vaiko interesus atitinkantis sprendimas, t. y. prioritetas suteikiamas vaiko interesams. Ieškovas, sužinojęs tiesą, jog nėra D. biologinis tėvas, jį bei motiną iškraustė iš buto, kuriame iki šio ginčo visi gyveno kartu. Nežiūrint į tai, vaiko požiūris į jį nepasikeitė, jis myli tėvą ir siekia bendrauti su juo dažniau. Utenos rajono VTAS davė išvadą, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų, nes kiltų grėsmė vaikui likti be tėvo ir be išlaikymo. Tarp D. Š. ir ieškovo per 11 metų yra susiklostę tėviški santykiai. D. savo gyvenime ieškovą pažinojo kaip vienintelį savo tėvą, tarp jų yra užsimezgęs tarpusavio ryšys, o ieškovas pripažino vaiką kaip savo, jį auklėjo ir ugdė nuo gimimo, dalyvavo kasdieniame jo gyvenime. Iki šio laiko tėvo ir sūnaus bendravimas nėra nutrūkęs, nors ieškovas iškėlė šią bylą atsakovei dėl tėvystės nuginčijimo. Sprendime nurodė, kad teismo posėdyje vaikas tvirtino, kad tėvą myli, nori dažniau bendrauti su juo, nors dabar susitinka retai, o gyventi norėtų kartu su motina. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad asmenys, siekiantys nuginčyti tėvystę, turi būti itin atsakingi ir rūpestingi vaikui. Ieškovas, 10 metų žinodamas, kad nėra vaiko, kurio gimimo įraše jis įrašytas tėvu, biologinis tėvas, bet prisiimdamas pareigą vaiką auginti, auklėti ir išlaikyti, iki 2008 m. gegužės, nesiėmė priemonių ginti savo teisių. Per šį laikotarpį vaikui augant ir susiformavusius vaiko ir tėvo santykiams, atsižvelgiant į vaiko amžių, tačiau pasyvų ieškovo elgesį, konstatavo, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų. Vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo ir netekti iš ieškovo išlaikymo, nes biologinio tėvo nustatymas, kaip matyti iš atsakovės paaiškinimų, nėra aiškus. Nors pagal nustatytas faktines aplinkybes vaiko teisės žinoti savo tėvus principas, atmetant ieškinį nėra įgyvendinamas, tačiau šioje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti ryšį su tėvu, vaiko teisinio statuso aiškumą. Sprendė, kad ieškovas, taip elgdamasis nebuvo pakankamai apdairus, atidus ir rūpestingas, kad laiku ir tinkamai, apgintų savo pažeistas teises dėl tėvystės nuginčijimo, nes byloje nenustatyta, kad būtų egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios ieškovui tai padaryti laiku. Dėl to ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei atsižvelgdamas į sutrumpintą ieškinio senaties termino trukmę ir kad šioje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti ryšį su tėvu, vaiko teisino statuso aiškumą, sprendė, kad ieškinys atmestinas ir šiuo teisiniu pagrindu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2009-05-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kurio nustatyti, kad jis, G. Š., nėra D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas, priteisti iš atsakovės jo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas visapusiškai neištyrė visų reikšmingų bylai aplinkybių, neteisingai taikė įstatymus dėl ieškinio senaties termino taikymo ir nepagrįstai ieškinį atmetė dėl praleisto vienerių metų ieškinio senaties termino praleidimo. Teismas vadovavosi prieštaringais liudytojų M. Š., kuri yra atsakovės sesuo bei R. N., kuri yra atsakovės draugė, parodymais. Jų parodymus taikė tiek, kiek yra naudinga priimtam atsakovės naudai priimtam sprendimui pagrįsti. Atsakovė J. Š. teisme patvirtino, kad jis apie jos santykius su kitu vyru nieko nežinojo, net ji pati abejojo, ar jis tikrai nėra D. tėvas, todėl ir sutiko atlikti DNR tyrimą jau teismui pradėjus nagrinėti bylą. Atsakovė, pateikdama atsiliepimą į ieškinį teismui, nenurodė šių aplinkybių, o ginčijo tiktai jo pateiktą DNR tyrimą, neprašė teismo taikyti ieškinio senaties termino. Tirdamas ieškinio senaties termino praleidimo aplinkybes, teismas visai nevertino byloje pateikto rašytinio įrodymo, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Medicininės genetikos centro 2008-08-26 pažymos apie atliktą biologinių giminystės ryšių nustatymo tyrimą, kuria nustatyta, kad jis nėra biologinis D. tėvas. Pateikdamas ieškinį teismui dėl tėvystės nuginčijimo jis ir nurodė, kad tiktai 2008 m. gegužės mėnesį suprato, kad jiems esant santuokoje, atsakovė jam buvo neištikima ir jis nėra santuokoje gimusio vaiko D. tėvas, todėl ieškinio senaties termino nėra praleidęs. CK 3.152 str. 1 d. numato, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Iš to akivaizdu, jog tokius duomenis jis sužinojo tiktai gavęs Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Medicininės genetikos centro 2008-08-26 pažymą apie atliktą biologinį giminystės ryšių nustatymo tyrimą, todėl įstatyme nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino, ginčyti tėvystę teismine tvarka nepraleido. Iki tol manė, kad D. yra jo biologinis sūnus ir juo visokeriopai rūpinosi, auklėjo, teikė išlaikymą. Mano, kad vienerių metų ieškininės senaties termino pradžia tėvystei nuginčyti skaičiuotina nuo įstatyme įtvirtinto pagrindo senaties termino pradžiai – kai paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys įrašyti vaiko gimimo įraše neatitinka tikrovės. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškinio senaties terminas praleistas, neatkreipė dėmesio į tai, kad Medicininės genetikos centro 2008-08-26 pažyma CK 3.152 str. 1 d. prasme turi būti pagrindu ir pradžia vienerių metų senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo skaičiuoti. Šios kategorijos bylose dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios, analogiška praktika yra taikoma ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose. Tai patvirtina LAT 2003-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2003, LAT 2007-01-31 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007. Teismas neatsižvelgė į liudytojų G. M., D. G. parodymus, jog pastaruoju metu jo ir vaiko santykiai stipriai pasikeitė ir nebėra artimi ir draugiški, kaip buvo, kol jie gyveno kartu vienoje šeimoje, kol paaiškėjo, kad jis nėra D. biologinis tėvas, o kitokie teismo argumentai nepagrįsti. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad jis, buvo nepakankamai apdairus, atidus ir rūpestingas, pradėdamas ginčyti ir ginčydamas tėvystę vaikui teisme. Iš tikrųjų jis tai padarė nedelsdamas, tai yra, kai gavo Medicininės genetikos centro 2008-08-26 pažymą, patvirtinančią, kad jis nėra D. biologinis tėvas. Teismas sprendime nurodė ir kitą argumentą, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo yra vadovaujamasi tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu. Tačiau teismas, priimdamas tokį sprendimą, neatsižvelgė, kad tokiu sprendimu yra pažeidžiama vaiko teisė žinoti savo tėvus. Tai vienas iš esminių vaiko teisių principų, nustatytų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir 9 straipsnio 3 dalyje. Šį vaiko teisių principą gina ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos, šis principas taip pat įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje. Vaiko teisė žinoti savo tėvus ribojama tik įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Šis vaiko teisių apsaugos principas užtikrina galimybę vaikui žinoti savo biologinius tėvus. Mano, kad teismas šiuo sprendimu pažeidė ir vaiko teises. Teisės normos, reglamentuojančios tėvystės nuginčijimą priklauso šeimos teisės institutui, kuriam taikytini ne tiktai šeimos santykių teisinio reguliavimo principai, bet ir bendrieji civilinės teisės principai – teisingumo, protingumo bei sąžiningumo. Nors teismas sprendime vadovaujasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principu, tačiau, šis principas nėra absoliutus, kai vaikų interesai suabsoliutinami tėvų interesų atžvilgiu. Teismas neįvertino interesų ir santykių pusiausvyros bei proporcingumo tarp vaiko ir tėvo tarpusavio šiuo metu, bet ir tėvo santykio su vaiku, jo požiūrio į vaiką, dabartinius tėvo ketinimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Utenos rajono miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. sprendimą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas išsamiai ir teisingai sprendime nurodė motyvus, kuriuos pagrindė faktinėmis bylos aplinkybėmis ir įrodymais ir priėmė teisingą sprendimą. CK 3.152 straipsnyje nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, kurį teismas tinkamai pritaikė ir ieškinį atmetė dėl šio termino praleidimo. Vertinant duomenis apie ieškovo ginčijamos vaiko tėvystės sužinojimo pradžią negali būti rėmimasis tik 2008-08-26 DNR laboratorijos specialisto išvados gavimo data, kaip tvirtina ieškovas. Teismas pagrįstai pripažino reikšmingais ir kitus byloje esančius įrodymus, tuo klausimu, kuriuos nurodė sprendime. Teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, nes ieškovas apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą žinojo nuo vaiko gimimo įrašo padarymo dienos, t. y. nuo 1998 m. sausio 9 d. Tiek tarptautinėje, tiek Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.2 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad, priimant teisės aktus, juos taikant, sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Šio principo nuostatų teismas, spręsdamas ginčą dėl tėvystės, nepažeidė. Ieškovas nuo sūnaus gimimo jį augino kaip savo vaiką, sutuoktiniams pradėjus gyventi atskirai bendravimas su vaiku taip pat nenutrūko. Patenkinus ieškovo reikalavimus, vaikas liktų be tėvo, kurį jis turėjo daugiau nei vienuolika metų, tai būtų aiškus vaiko teisių pažeidimas. Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl praradus tėvą vaiko vidinis pasaulis būtų sužlugdytas dvasiškai, nes netektų jo morališkai.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Šalies argumentai
Byloje nustatyta, kad šalys susituokė 1994-08-06. Sūnus D. gimė (duomenys neskelbtini). Dėl tėvystės nuginčijimo ieškovas kreipėsi į teismą 2008-09-15, pateikdamas kaip įrodymą, kad jis nėra vaiko tėvas, Medicinos genetikos centro 2008-08-26 pažymą apie atliktą biologinį giminystės ryšių nustatymo tyrimą (b. l. 3–4, 18). Ieškovas teigia, kad tik gavės šiuos tyrimus sužinojo, kad D. yra ne jo sūnus, todėl vienerių metų senaties termino, ginčyti tėvystę, nepraleido.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2009-05-29 sprendimu ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą Iš įrodymų ir aplinkybių visumos sprendė, kad ieškovas visada abejojo dėl tėvystės, tačiau nebuvo pakankamai apdairus, atidus ir rūpestingas, elgėsi pasyviai ir savalaikiai negynė savo pažeistų teisių. Ieškovas nesutinka su šia Utenos rajono apylinkės teismo išvada. Byloje nėra įrodymų, kad jam buvo žinoma apie tai, kad D. nėra jo sūnus, pats jis neigia žinojęs tai, o teismas, darydamas tokią išvadą, rėmėsi prieštaringais liudytojų paaiškinimais.
Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais dėl ieškinio senaties termino ir sprendžia, kad ieškovas ieškinio senaties ginčyti tėvystę, nepraleido. Ši išvada daroma įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą. Nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose atsakovė patvirtino, kad pati nebuvo tikra dėl ieškovo tėvystės, todėl liudytojų M. Š. ir R. N., vertintini kritiškai. Liudytojos negali žinoti to, ko tikrai nežino pati atsakovė, vaiko motina. Nenuginčijamų įrodymų, kad ieškovui nuo pat vaiko gimimo kilo pagrįstų abejonių dėl tėvystės, nėra, o pats ieškovas tokias aplinkybes neigia. Įstatymas reglamentuoja, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kad asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (CK 3. 152 str.). Nagrinėjamojoje byloje vienintelis įrodymas, patvirtinantis sužinojimą apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, yra Medicinos genetikos centro 2008-08-26 pažymą apie atliktą biologinį giminystės ryšių nustatymo tyrimą.
Lietuvos Aukščiausias Teismas, formuodamas teismų praktiką yra nurodęs, kad tėvystės nuginčijimas susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Tėvystė nėra vien biologinis vaiko ir tėvo ryšys ir tik biologinės tiesos konstatavimas. Teismai bylose dėl tėvystės nuginčijimo privalo vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus. Sprendžiant reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-31 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-9/2007).
Iš šalių paaiškinimų ir bylos duomenų matyti, kad teisme yra nagrinėja šalių byla dėl ištuokos ir nuo 2008 metų birželio mėnesio jie gyvena skyriumi. Vaikas gyvena su atsakove, tačiau jo ryšiai su tėvu nenutrūkę ir jie toliau bendrauja, nors ir mažiau. Vaikas buvo apklaustas teismo posėdyje, jam žinoma, kad tėvai skiriasi. Jis pageidautų gyventi su abiem tėvais, tačiau jei taip negalima, pasirenka mamą. Jis teigia, kad su tėčiu bendrauja, skambina jam, kvietė į pirmąją Komuniją. Pats tėtis jį pasikviečia namo, kai jis ateina pas draugus į kiemą, kuriame anksčiau gyveno, o dabar gyvena ieškovas. Myli savo tėtį ir mano, kad jis irgi jį myli, o be tėčio jam būtų sunku (b. l. 108–109). Vaikas bendravo su psichologe dėl atsiradusių problemų. Ji teigia, kad kalbėdamas apie tėvą, vaikas imdavo verkti, nes jam buvo skaudu dėl tėvų skyrybų. Jo elgesys yra globėjiškas, nesąmoningai bijo prarasti ir motiną (b. l. 97). Byloje yra nustatyta, kad tarp sūnaus ir ieškovo susiklostę tėviški santykiai, D. savo gyvenime jį pažinojo kaip vienintelį savo tėvą, tarp jų užsimezgęs glaudus tarpusavio ryšys. Nuo pat D. gimimo ieškovas pripažino vaiką kaip savo, auklėjo ir ugdė jį, dalyvavo jo kasdieniame gyvenime. Ir šiuo metu jų bendravimas nenutrūko, jie susitinka, bendrauja, pasikviečia į namus.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad nėra galimybių nustatyti biologinį vaiko tėvą. Atsižvelgiant į tai, kad biologinio tėvo nustatymas negalimas, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo. Darytina išvada, kad esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, vaiko teisinio statuso aiškumą. Taigi, įvertinus per 11 metų susiformavusius vaiko ir tėvo santykius, vaiko amžių, konstatuotina, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismai nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių tėvystės nuginčijimą, todėl nėra teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), 400 Lt (keturis šimtus litų) atstovavimo išlaidų J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), ir 4 Lt (keturis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.