Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2009-06-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-42-420/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-06-11
Bylos Nr.
1-42-420/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimiras Kurasovas
Nukentėjusysis
A. S.
Kaltinamasis
G. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-42-420/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 1.2.4.5.; 2.3.6.4.5. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 11 d.Zarasai
Zarasų rajono apylinkės teismo teisėjas Vladimiras Kurasovas,sekretoriaujant Audronei Jazgevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Liudmilai Galič,gynėjui Mykolui Vaškeliui,nukentėjusiajam A. S.,specialistui Jūratei Ambrozaitienei,ekspertui Stasiui Fedaravičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 135 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. sunkiai sužalojo žmogų: 2008 m. rugsėjo 19 d. apie 15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, A. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), be priežasties, alaus bokalu sudavė A. S. vieną smūgį į viršugalvį, alaus bokalui sudužus, sudavė dar vieną smūgį į kairės akies sritį, ir taip sunkiai sutrikdė A. S. sveikatą, nes dėl kairės akies ragenos ir skleros kiaurinės žaizdos, rainelės iškritimo, trauminio lęšiuko sudrumstėjimo ir krumplyno uždegimo, kraujo išsiliejimo akies kameroje, nukentėjusysis prarado regėjimą kaire akimi ir neteko 35 % bendro darbingumo. Šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1 d.

Kaltinamasis G. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2008 m. rugsėjo 19 d. A. S. paprašė pagalbos ruošiant pietus. Parduotuvėje nusipirko maisto, 1 butelį alaus, 2 butelius degtinės ir nuėjo pas A. į namus. Paruošę pietus, pradėjo išgėrinėti. A. davė stiklinį 0,5 l talpos bokalą alui. Begeriant antrą butelį ir bekalbant apsižodžiavo, A. kažką pasakė ant jo. Jis pasikarščiavo ir trinktelėjo tuščiu bokalu jam per viršugalvį. Bokalas subyrėjo, o bokalo rankena liko rankoje. Ar buvo antras smūgis pasakyti negali, nes buvo nemažai išgėręs, viskas įvyko labai staigiai, bet jam atrodo, kad bokalui sudužus ir rankai slenkant žemyn, rankoje likusi dužena su rankena įpjovė A. voką, akį. Pradėjo kraujuoti. Atėjo A. sūnus J., jis išsigando ir pabėgo. Po kurio laiko jis vėl atėjo pas A., jo galva buvo subintuota, akis užklijuota. Apie tai, kad jis nemato kairia akimi, sužinojo tik spalio mėnesį. Dėl padaryto labai gailisi, A. sužaloti nenorėjo, jo atsiprašė jie toliau bendrauja. Blaivus to nebūtų padaręs.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojo parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2008 m. rugsėjo 19 d. užėjo pas G. M. ir paprašė padėti paruošti pietus, nes tuo metu turėjo problemų su sveikata. Paruošė pietus ir pradėjo išgėrinėti. Barnių nebuvo, gal jis kažką pasakė G.. Pirmas smūgis buvo į viršugalvį, tuomet nematė kuo jam buvo trenkta, nes buvo pasilenkęs. Bokalo duženas pamatė tik po to. Beveik iš karto pajuto antrą smūgį į akį, pradėjo tekėti kraujas. Tada atėjo sūnus J., padavė rankšluostį ir iškvietė greitąją pagalbą. Kai jį vežė į ligoninę, akį buvo uždengęs rankšluosčiu. Ligoninėje jį apžiūrėjo, susiuvo voką, viršugalvį ir liepė po trijų dienų nueiti į polikliniką perrišimui. Jokio siuntimo ligoninėje man nedavė. Po trijų dienų buvo nuėjęs pas chirurgą perrišimui, tačiau tuomet dar nesuprato, kad nemato. Dar po trijų dienų, nuėmus tvarsčius, paaiškėjo, kad akis nemato. Tada jį nukreipė pas akių gydytoją Vilniuje, ten akį operavo, tačiau kaire akimi nemato. Kaltinamasis atsiprašė, jam atleido, ieškinio nepareiškia. Įvykio metu buvo išgėrę apie pusantro butelio degtinės.

Liudytojas J. S. parodė, kad tą dieną sėdėjo savo kambaryje. Išgirdęs du dūžius, kurie buvo greit vienas po kito, paklausė kas atsitiko ir nuėjo į virtuvę pažiūrėti. Ten buvo G. M. ir tėvas. Tėvo akis kraujavo, jis liepė kviesti greitąją pagalbą ir atnešti rankšluostį, pasakė, kad tai padarė G.. Tuo metu G. išėjo iš mūsų. Greitoji tėvą išvežė į ligoninę. Tėvas su M. bendrauja ir dabar, iki įvykio tarp jų nebuvo jokių konfliktų. Įvykio metu jie abu buvo išgėrę, tačiau visiškai girti dar nebuvo.

Specialistė Jūratė Ambrozaitienė parodė, kad jai teko operuoti nukentėjusįjį A. S.. Apžiūrėjusi jį, pastebėjo, kad akyje yra žaizda einanti per rageną, žiūrint pagal laikrodžio rodyklę, tai nuo 1 iki 6 valandos. Taip pat buvo išsiplėtusi į baltymą virš 1 valandos. Rainelė buvo iškritusi, taip pat buvo lęšiuko drumstis. Tinklainė buvo atšokusi iš nosies pusės, nuo 6 link 12 valandos. Buvo susiūtas akies obuolys. Toks sužalojimas, koks padarytas A. S., iš karto užtraukia nematymą. Jei jis ir būtų operuotas įvykio dieną, vis tiek būtų netekęs regėjimo. Šiuo metu nėra jokios galimybės atstatyti regėjimą.

Ekspertas Stasys Fedaravičius patvirtino savo išvadą ir parodė, kad kadangi atšoko vidinis sluoksnis, kuris surištas su galvos smegenimis, tai nukentėjusysis regėjimą prarado iš karto po sužalojimo. Kadangi tinklainės atšokimo chirurginiu būdu atstatyti neįmanoma, nėra galimybės atstatyti regėjimą.

Iš teismo medicinos specialisto 2008 m. lapkričio 26 d. išvados Nr. G 486/08(08) matyti, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai: galvos ir kairės akies viršutinio voko pjautinės žaizdos, kairės akies kiaurinė ragenos ir skleros žaizda, rainelės iškritimas, trauminis lęšiuko sudrumstėjimas ir krumplyno uždegimas, kraujo išsiliejimas akies kameroje. Sužalojimai padaryti kietais, aštriais smailiais daiktais. Nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl trauminio aklumo kaire akimi jis neteko 35 procentų bendro darbingumo (b. l. 35). Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo metu (b.l. 47) nukentėjusysis pateikė stiklinio bokalo, kuris buvo nusikaltimo padarymo įrankis, duženas (b.l. 48-57). Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis (b.l. 42-46) ir kaltinamasis (b.l. 111-115) parodė visas aplinkybes, prie kurių buvo padarytas nusikaltimas, kaltinamasis jas paaiškino ir apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (b.l. 107-108).

Nors kaltinamasis negalėjo tiksliai pasakyti, sudavė vieną ar du smūgius, nes viskas įvyko labai staigiai, jis buvo išgėręs ir tiksliai visko nepamena, teismas laiko įrodytu, kad buvo du smūgiai. Kaltinamasis pats pripažino, kad antras smūgis galėjo būti, be to, tai patvirtino nukentėjusysis ir liudytojas J. S.. Tokiu būdu, byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis alaus bokalu sudavė nukentėjusiajam A. S. vieną smūgį į viršugalvį, o alaus bokalui sudužus, sudavė dar vieną smūgį į kairės akies sritį, ir taip tyčia sunkiai jį sužalojo. Todėl jo veika pagal LR BK 135 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo gynėjo prašymas perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 135 str. 1 d. į BK 138 str. 1 d. atmestinas. Gynėjas prašymą grindė tuo, kad atsakomybė pagal BK 135 str. 1 d. atsiranda tik tada, kai nukentėjęs asmuo visiškai netenka regos abejomis akimis. Tačiau BK 135 str. 1 d. dispozicija numato, jog sunkus sveikatos sutrikdymas yra ir tada, kai nukentėjęs asmuo dėl sužalojimo prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo. Byloje nustatyta, kad A. S. dėl trauminio aklumo kaire akimi neteko 35 procentų bendro darbingumo, šios pasekmės atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų ir tai visiškai atitinka BK 135 str. 1 d. dispoziciją. Būtent šios nusikalstamos veikos pasekmės kaltinamajam ir buvo inkriminuotos.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nors kaltinamasis jam inkriminuotus veiksmus pripažino ne nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, jis paaiškino, kad buvo labai išsigandęs ir bijojo jam gresiančių pasekmių (b.l. 108). Vėliau, dar ikiteisminio tyrimo metu, jis pareiškė, kad dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Teismui nėra pagrindo abejoti tokiais kaltinamojo parodymais, juos patvirtina jo nuoširdus prisipažinimas, ir susitaikymas su nukentėjusiuoju. Teismo manymu, nuoširdaus gailėjimosi nepaneigia ir ta aplinkybė, kad kaltinamasis negali pasakyti, sudavė vieną ar du smūgius. Jis pripažino, kad antras smūgis galėjo būti, tik jis tiksliai nepamena, nes viskas įvyko labai staigiai. Be to, tas pačias aplinkybes skirtingi asmenys suvokia skirtingai, o kaltinamasis dar buvo ir nemažai išgėręs.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismo manymu, tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nes dėl neblaivumo G. M. neadekvačiai reagavo į nukentėjusiojo žodžius, ką pripažino ir pats kaltinamasis.

BK 135 straipsnio 1 dalis numato vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą laikotarpiui iki dešimties metų (nuo 3 mėnesių). Kadangi šis nusikaltimas yra priskirtas prie sunkių (BK 11 str. 5 d.) ir yra negalimas BK 75 straipsnio taikymas, kaltinamajam turėtų būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Teismas taip pat konstatuoja, jog nėra pagrindo kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 62 str. 1 d. arba 2 d. nuostatas ir paskirti kitą bausmės rūšį, nes šiame straipsnyje reikalaujamų sąlygų visumos kaltinamajam nėra nustatyta.

Tačiau teismas pripažindamas būtinu skiriant bausmę laikytis BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad bausmė skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką sankciją, kartu pabrėžia, jog, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t.y. padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas taip pat vadovaujasi Baudžiamojo kodekso nuostata, kad skiriamos bausmės rūšis ir paskirtis turi atitikti teisingumo ir protingumo kriterijus. Skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę, teismas vykdo ne tik įstatymo reikalavimus, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltinamąjį asmenį. Todėl baudžiamajame įstatyme įtvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas vadovaudamasis bausmės paskirtimi gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 str. 3 d.).

Šioje byloje nustatyta, kad padarytas sunkus nusikaltimas, sukelęs sunkias pasekmes, tačiau jis padarytas spontaniškai, dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, nesant išankstinės tyčios. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, nes jis nenorėjo, kad dėl jo veikimo atsirastų BK 135 str. 1 d. numatyti padariniai (BK 15 str. 3 d.). Nėra jokių įrodymų, kad jis siekė išmušti nukentėjusiajam akį arba kitaip jį sunkiai sužaloti, tačiau suduodamas bokalo dužena per galvą ir pataikydamas į akį, jis suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti sunkios pasekmės, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido joms atsirasti. Įvykis vyko tarp gerų pažįstamų, draugų, pažymėtina tam tikra nukentėjusiojo elgesio įtaka dėl susiklosčiusios situacijos (girtavo su kaltinamuoju, įžeidė jį). Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę: jis anksčiau nėra nusikaltęs, nebuvo padaręs jokių administracinių teisės pažeidimų, gyvena normalų gyvenimo būdą, nėra įrašytas į priklausomybės lygų kabineto įskaitą, visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Be to jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, padeda išlaikyti mažametį sūnų, nors šiuo metu nedirba, tačiau buvo užsiregistravęs darbo biržoje ir ieškojo darbo, sutinka atlyginti žalą. Teismas taip pat pažymi, kad kaltinamasis, visiškai suvokdamas, kad tai sunkina jo atsakomybę, teisme geranoriškai pareiškė, jog jo girtumas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kad blaivus to nebūtų padaręs. Taip pat imamos domėn nukentėjusiojo nuostatos kaltinamojo atžvilgiu teisme – atleidžia kaltinamajam, su juo seniai susitaikė ir toliau draugauja, prašė neskirti laisvės atėmimo bausmės, nepareiškė civilinio ieškinio.

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teismas laiko, kad šioje byloje sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas net ir įstatymo numatytam minimaliam dydžiui aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir neatitiktų bausmės paskirčiai, įtvirtintai BK 41 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, taip pat į Baudžiamojo kodekso nuostatą, kad asmenims pirmą kartą teisiamiems, esant galimybei, turėtų būti skiriama ne laisvės atėmimo bausmė, teismas sprendžia, jog nepaisant to, kad G. M. padarė sunkų nusikaltimą, bausmės tikslai bus pasiekti, pati bausmė atitiks teisingumo bei protingumo principus ir nebus pažeisti nukentėjusiojo interesai, pritaikius BK 54 str. 3 d. nuostatas ir skyrus švelnesnę, nei įstatymo nustatytą, bausmę. Todėl kaltinamajam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas.

Byloje pareikštas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 2716,10 Lt gydymo išlaidų atlyginimo (b.l. 68-77).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, kaip fizinis, taip ir juridinis, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) civilinį ieškinį ir gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 109 str., 110 str. 1 d.). Toks ieškinys įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Valstybinės ligonių kasos ieškinys dėl 2716,10 Lt gydymo išlaidų atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamojo G. M. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis A. S. patyrė sužalojimų, dėl kurių jam buvo suteikta medicininė pagalba, tris kartus jis buvo konsultuotas gydytojų oftalmologų, 2008-09-26 jis buvo operuotas ir iki 2008-10-02 gydomas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų akių ligų skyriuje (b.l. 68-74). Jo gydymui buvo išleista 2716,10 Lt. Kadangi žala Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamojo kaltės, iš jo Valstybinei ligonių kasai priteistina 2716,10 Lt gydymo išlaidų.

Byloje yra daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti – bokalo šukės. Kadangi šukės neturi vertės ir negali būti sunaudotos, nuosprendžiui įsiteisėjus jos sunaikintinos (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 – 298, 301 – 302 str.,

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 135 str. 1 d. ir, pritaikius BK 54 str. 3 d., nuteisti laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį, vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 2 ir 5 p., per bausmės atlikimo laiką atlyginti valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo gydymo išlaidas ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose.

Kardomąją priemonę G. M. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš G. M. 2716,10 Lt (du tūkstančius septynis šimtus šešioliką litų 10 ct.) gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai.

Bokalo šukes – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Zarasų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimiras Kurasovas