Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2015-04-16 · Civilinė byla Nr. e2-3128-949/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-16
Bylos Nr.
e2-3128-949/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01978-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Gudienė
Pareiškėjas
L. N.
Civilinė byla Nr. e2-3128-949/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01978-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 76.4; 116.1; 125.3
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 16 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė,sekretoriaujant Ramonai Subačienei,dalyvaujant pareiškėjai L. N.,pareiškėjos atstovei advokatei L. Z.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos L. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. P. S. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. N. yra S. P. S. A., gim. (duomenys neskelbtini), dukra. Nurodo, kad pareiškėja 1997 m. pagal darbo sutartį išvyko dirbti barmene į Honkongą, kur susipažino su S. P. S. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir užmezgė draugystę. S. P. S. A. buvo vedęs, todėl draugystė buvo nevieša. Pareiškėja pastojo nuo S. P. S. A. ir (duomenys neskelbtini) jai gimė duktė D. N.. S. P. S. A. į gimimo liudijimą kaip dukters tėvas nebuvo įrašytas, nes pareiškėja nenorėjo jam pakenkti. Pareiškėja susitikinėjo su S. P. S. A. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), jis reguliariai jai skambindavo telefonu, pripažino, kad D. yra jo vaikas, siuntė pinigus jos išlaikymui, dukters ir pareiškėjos kelionėms pas jį. Sužinojusi, jog S. P. S. A. mirė (duomenys neskelbtini), o nepilnametės dukters D. N. tėvystė įstatymo nustatyta tvarka neįforminta, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) advokatų kontorą, siekdama, kad būtų paskirta DNR ekspertizė. 2014-01-18 buvo atliktas DNR testas, kuris patvirtino, kad S. P. S. A. yra D. N. tėvas (DNR ekspertizės tikslumas 99,9998 %). Pareiškėja pateikia ir kitus įrodymus, patvirtinančius, kad S. P. S. A. yra pareiškėjos dukters D. N. tėvas: pareiškėjos ir jos dukters pasų kopijas, patvirtinančias, kad jos susitikdavo su S. P. S. A. (duomenys neskelbtini), nuotraukas, patvirtinančias, kad S. P. S. A. bendravo su dukra, banko išrašus, patvirtinančius, kad S. P. S. A. kas mėnesį pervesdavo pinigų pareiškėjai.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė prašė pareiškimą tenkinti pareiškime nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja L. N. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį tėvystės faktą, nes vaiko tėvas yra miręs.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1995 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iš jų yra nežinomi.

Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad D. N., gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra pareiškėja L. N.. Vaiko gimimo liudijime duomenys apie tėvą nenurodyti, tokiu būdu tėvystė nepripažinta ir nenustatyta. S. P. S. A., kurį pareiškėja prašo pripažinti vaiko tėvu, mirė (duomenys neskelbtini), tai yra iki bylos iškėlimo ir byla nagrinėjama CPK 391 str. 1 d. nustatyta tvarka. Tėvystė patvirtinta moksliniais tyrimais, kadangi buvo išlikę mirusio S. P. S. A. kūno ląstelių mėginiai, saugomi (duomenys neskelbtini) sanatorijos ir ligoninės Patologijos skyriuje. GenePro Dnagnostic Technology ((duomenys neskelbtini)) Limited DNR tyrimo ataskaitoje pateikta išvadą, jog S. P. S. A., negali būti atmestas kaip biologinis N., D., tėvas. A. S. P. S. A. ir D. N. nustatytas kombinuotos tėvystės indeksas (VKI) yra 914,406 ir tėvystės tikimybė sudaro 99,9998 % (20 lokusų), todėl S. P. S. A. genotipas atitinka tėvystę, kas rodo esant ypač tikėtina, kad S. P. S. A. yra D. N. tėvas.

CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 str. 2 d., 3 d). Be DNR ekspertizės išvados, pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad pareiškėja bendravo su S. P. S. A. ir su juo susilaukė dukros D. N., patvirtina pareiškėjos paaiškinimai, jog pareiškėja ir S. P. S. A. artimai bendravo, draugavo, nuolat susitikdavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jis siuntė pinigus dukros išlaikymui.

Kitas pagrindas tėvystei nustatyti yra įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę, o būtent bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas bei kiti įrodymai. Pareiškėjos pateiktos fotonuotraukų kopijos patvirtina, kad pareiškėja kartu su dukra ir S. P. S. A. buvo susitikusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o S. P. S. A. leisdavo laiką kartu su dukra, pareiškėja, L. N. šeima ir kitomis įvairiomis progomis. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų (pareiškėjos ir jos dukros paso kopijų) matyti, kad pareiškėja ir jos dukra 2004 m. kovo mėnesį bei 2007 m. lapkritį lankėsi (duomenys neskelbtini), o S. P. S. A. laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės mėnesio iki 2011 m. liepos mėnesio reguliariai pervesdavo pareiškėjai tam tikrą sumą pinigų. Taigi S. P. S. A. žinojo apie savo tėvystę, jos neginčijo, bendravo su pareiškėja bei dukra. Teismas mano, kad esančių byloje įrodymų pakanka konstatuoti faktą, kad S. P. S. A. yra nepilnametės D. N. tėvas, o D. N. yra S. P. S. A. duktė (CPK 176 str., 185 str.). Tėvystės faktas nustatytinas, nes vaiko tėvas yra miręs, ir šio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes nepilnamečiam vaikui D. N., turinčiai teisę žinoti kas yra jos biologinis tėvas (CK 3.148 str., CPK 391 str. 1 d., CPK 444 str. 2 d. 1 p., 9 p.).

Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (1,09 Eur) valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma neviršija teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytos minimalios (3,00 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LR CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 391 str. 1 d., 445-448, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. P. S. A., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra D. N., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. N. yra S. P. S. A. duktė.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją per 3 dienas siųsti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėja Rima Gudienė