- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-18
- Bylos Nr.
- e2-22177-631/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16731-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gitana Butrimaitė
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- V. K.
- Advokatai
- Jurgita Venckutė
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Ingai Dildienei, dalyvaujant ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovui V. N., atsakovui V. K., atsakovo atstovei advokatei Jurgitai Venckutei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui V. K. bei atsakovo V. K. priešieškinį ieškovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės.
Aprašomoji dalis
Teismas NUSTATĖ:
Šalies argumentai
ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės kreipėsi į teismą, prašydama išnagrinėti darbo ginčą iš esmės ir atmesti atsakovo V. K. prašymą pakeisti jo, einančio Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos direktoriaus pareigas, 2019 metų veiklos įvertinimą į „Labai gerai“ ir pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės mero 2020 m. balandžio 3 d. potvarkį Nr. 23-77/20 nustatant atsakovui pareiginės algos kintamosios dalies dydį, kuris būtų ne mažesnis kaip 15 procentų atsakovo pareiginės algos pastovios dalies, kaip nepagrįstą.
Ieškinyje nurodo, jog Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – Komisija), išnagrinėjusi atsakovo V. K. prašymą dėl 2019 metų veiklos ataskaitos įvertinimo pakeitimo, 2020 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsakovo prašymą patenkino iš dalies, t.y. panaikino ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės įgalioto asmens 2020 m. vasario 24 d. išvadą dėl atsakovo Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos direktoriaus V. K. 2019 m. veiklos vertinimo, kaip nepagrįstą ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę atlikti pakartotiną atsakovo, Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos direktoriaus V. K. 2019 m. veiklos įvertinimą. Nurodė, kad atsakovo V. K., einančio Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos direktoriaus pareigas, pateiktoje 2019 m. veiklos ataskaitoje, darbas įvertintas „Gerai“. Pabrėžė, kad tokiam įvertinimui įtakos turėjo 2018 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkis Nr. 23-141/18(1.2.4e-TD2) „Dėl V. K. įspėjimo“, kuriuo buvo pripažinta, kad atsakovas, eidamas Vilniaus Fabijoniškių mokyklos direktoriaus pareigas, neužtikrino, kad mokykloje būtų patvirtintas 2017–2018 mokslo metų techninio personalo darbo laiko grafikas ir darbuotojai dirbtų pagal patvirtintą darbo laiko grafiką, taip pat neužtikrino, kad būtų patvirtintas direktoriaus pavaduotojo ūkiui pareigybės aprašymas, kad valytojos M. G., Z. M.ir L. S. atliktų tik pareigybių aprašymuose numatytas funkcijas, o valytojoms vykdant papildomus darbus dėl jų būtų susitarta darbo sutartyse numatant papildomų darbų sąlygas ir darbo apmokėjimo tvarką ir kad I. V., dirbanti visu etatu rūbininke ir papildomai dirbanti 0,5 etato valytoja, papildomas darbo funkcijas atliktų laisvu nuo pagrindinės darbo funkcijos atlikimo laiku ir išdirbtų nustatytas darbo valandas bei kasdien turėtų pietų pertrauką, taip pažeisdamas Vilniaus miesto savivaldybės mero 2017 m. spalio 19 d. potvarkio Nr. 22-318 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo įstaigų direktorių pareigybių aprašymų tvirtinimo“ patvirtinto biudžetinės įstaigos Vilniaus Fabijoniškių mokyklos direktoriaus pareigybės aprašymo 6 punkto ir 11.1, 11.7, 11.15 papunkčių, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 1-127 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas“ patvirtintų Biudžetinės įstaigos Vilniaus Fabijoniškių mokyklos nuostatų 35.3, 35.12 papunkčių ir 36 punkto, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 1-890 „Dėl Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių tvirtinimo“ patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių (2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 1-755 redakcija) 8.1 ir 8.2 papunkčių ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio 1 dalies, 34 straipsnio 2 dalies, 113 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 122 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo, mero patarėjas švietimo klausimais nurodė, kad vienas iš kriterijų, lėmusių žemesnį įvertinimą – tarnybinės veiklos patikrinimų metu nustatyti ir 2019 metais galioję darbinės drausmės nusižengimai. Komisija iš esmės sutiko su ieškovės dėstoma pozicija, susijusia su atsakovo 2019 metinės veiklos vertinimu ir pasirinktais vertinimo kriterijais, tačiau Komisijos nuomone, jeigu V. K. 2018 m. rugsėjo 28 d. potvarkiu buvo įspėtas apie galimas pasekmes jam pakartotinai per vienerius metus padarius tokį patį darbo pareigų pažeidimą, tai nereiškia, kad atsakovas vienerius metus nuo šio potvarkio turi galiojančią drausminę nuobaudą. Komisijos vertinimu, 2018 metais padarytas darbo drausmės pažeidimas, negali daryti įtakos 2019 metų veiklos vertinimui. Anot ieškovės, Komisija netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, klaidingai interpretavo Vilniaus miesto savivaldybės argumentus ir šių interpretacijų pagrindų padarė galiojančio teisinio reglamentavimo neatitinkančias išvadas. Be to, pabrėžė, kad naujajame Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau –DK) neliko drausminės nuobaudos instituto, darbo pareigų (tiesioginių funkcijų) pažeidimas laiko atžvilgiu turi galiojimo terminą, todėl ieškovė pagrįstai ir teisėtai atsižvelgė į 2019 metais galiojusį darbo pareigų pažeidimą ir šiuo pagrindu pagrįstai ir teisėtai įvertino atsakovo 2019 metinę veiklą „Gerai“ (el.b.l. 1-10).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo ieškinio netenkinti, panaikinti ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės įgalioto asmens atliktą atsakovo V. K. 2019 m. veiklos įvertinimą „gerai“ kaip nepagrįstą ir įpareigoti ieškovę nustatyti atsakovo V. K. 2019 m. veiklos įvertinimą „labai gerai“; panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės mero 2020 m. balandžio 3 d. potvarkį Nr. 23-77/20 dalyje dėl atsakovui nustatyto algos kintamojo dydžio ir įpareigoti nustatyti atsakovui V. K. pareiginės algos kintamosios dalies dydį, kuris būtų ne mažesnis kaip 15 procentų ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė ieškinyje iškraipo, pateikia subjektyvius samprotavimus arba apskritai nepateikia bylos teisingam išsprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių. Ieškovė į bylą nepateikė esminio dokumento, dėl kurio yra kilęs ginčas – atsakovo 2019 metų veiklos ataskaitos (toliau – Veiklos ataskaita) kopijos. Šiame dokumente yra nurodyta esminės reikšmės bylos baigčiai turinti informacija, t.y. ieškovės, kaip gimnazijos savininko teises ir pareigas įgyvendinančio subjekto, įgalioto asmens atsakovui nustatytos konkrečios 2019 metų veiklos užduotys, siektini rezultatai ir tų rezultatų vertinimo rodikliai, o taip pat pateiktas ir 2020 m. vasario 24 d. įrašytas atsakovo 2019 metų veiklos įvertinimas „Gerai“. Vilniaus miesto savivaldybės meras (toliau – Meras) 2020 m. balandžio 3 d. potvarkiu Nr. 23-77/20 (toliau - Potvarkis) vieniems metams nuo 2020 m. balandžio 1 d. atsakovui nustatė 5 procentų pareiginės algos kintamosios dalies dydį, nurodydamas, kad atsakovo 2019 m. veikla įvertinta „Gerai“. Potvarkis atsakovui buvo atsiųstas 2020 m. balandžio 6 d. el. laišku. Veiklos ataskaitos 1 punkte pateiktoje lentelėje yra nurodytos pačios ieškovės atsakovui nustatytos 2019 metų užduotys, siektini rezultatai, šių rezultatų vertinimo rodikliai (kuriais vadovaujantis vertinama, ar nustatytos užduotys įvykdytos) bei jau atsakovo nurodyti ir ieškovės vertinti per 2019 metus pasiekti rezultatai ir jų rodikliai. Ieškovė nustatė atsakovui penkias metų užduotis, nurodžiusi konkrečius siektinus šių penkių užduočių rezultatus bei konkrečius šių rezultatų vertinimo rodiklius, todėl ieškovė, vertindama 2019 m. atsakovo veiklą, turėjo vadovautis jos pačios nurodytais rezultatų vertinimo rodikliais. Anot atsakovo, ieškovės nustatytos pirmosios užduoties tinkamas įvykdymas buvo galimas išimtinai tik esant pakankamam finansavimui. Kadangi finansavimas skirtas nebuvo, todėl atsakovas neturėjo galimybės įvykdyti vieno iš prie šios užduoties rezultatų vertinimo rodiklių ieškovės nurodyto rodiklio – rekonstruoti mokyklos aktų salę. Vertinant veiklos ataskaitos 3 punkte pateiktos lentelės duomenis, atsakovas pažymi, kad 2019 metais atsakovas vykdė ir papildomą užduotį/veiklą, kuri nebuvo planuota ir ieškovės nustatyta. Veiklos ataskaitos 7 punkte yra pateikiamas Gimnazijos tarybos atliktas atsakovo 2019 metų veiklos įvertinimas, jo pagrindimas ir siūlymai, kuriame nurodyta, kad: „Užduočių vykdymą vertiname labai gerai. Kai kurių užduočių vykdymas viršytas. Atlikta ir nenumatytų užduočių“. Be to, švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos 8 punkte turi būti nurodomas švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įgalioto asmens nustatytas „Įvertinimas, jo pagrindimas ir siūlymai“. Atsakovo veiklos ataskaitoje ieškovės, kaip Gimnazijos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, įgaliotas asmuo nurodė: „Gerai. Vadovas iš esmės įvykdė užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius. Vieniems metams nustatyti pareiginės algos kintamosios dalies kintamąją dalį 5 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio“. Toliau nurodoma, kad „Galutinis metų veiklos ataskaitos įvertinimas Gerai“. Atsakovas pažymi, kad nei šiame veiklos ataskaitos punkte, nei kažkur kitur Veiklos ataskaitoje, nei kažkuriuo kitu momentu atliekant atsakovo 2019 metų veiklos vertinimą 2020 m. vasario 24 d. ieškovė nepateikė jokio šio įvertinimo pagrindimo ar argumentų. Tik 2020 m. balandžio 14 d. mero patarėjo A. L. el. laiške, adresuotame visiems Vilniaus miesto švietimo įstaigų vadovams, yra pateikiama informacija apie tai, į ką buvo atsižvelgta vertinant vadovų 2019 metų veiklą. Ieškovės įgaliotas atstovas atlikto įvertinimo trumpą pagrindimą pateikė tik praėjus beveik dviem mėnesiams po paties veiklos įvertinimo. Be to, pateiktas pagrindimas yra adresuojamas visiems vadovams, t.y. nėra kalbama apie tai, ar detalizuojamas konkrečiai atsakovo 2019 metų veiklos įvertinimas. Atsakovo manymu, jo 2019 metų veiklos vertinimas „gerai“ yra neteisingas, nepagrįstas ir prieštaraujantis tiek faktinėms aplinkybėms, tiek ir teisės aktų reikalavimams, todėl privalo būti pakeistas į „labai gerai“ ir nustatyta atitinkamo dydžio pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio kintamoji dalis, kurios dydis, lygiateisiškumo, sąžiningumo bei nediskriminavimo kriterijais remiantis, negali būti mažesnis nei ieškovės nustatytas dydis kitų švietimo įstaigų vadovams, kurių metų veikla įvertinta „labai gerai“ (el.b.l. 26-34).
Ieškovė pateiktame atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad su atsakovo priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą iš esmės ieškinyje nurodytais argumentais. Papildomai pažymėjo, jog eilinis atsakovo mėginimas siaurinti metinės veiklos ataskaitos vertinimą iki nustatytų metinių užduočių (ne)įvykdymo, išvengiant gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ir bendrųjų turimų kompetencijų vertinimo, mėginimas sudaryti įspūdį, kad ieškovė nesivadovavo esminiais ginčo teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais yra neturintis jokio teisinio pagrindimo ir vertintinas kaip mėginimas atitraukti teismo dėmesį nuo esminių šios bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių. Ginčo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės aktuose įtvirtinti konkretūs biudžetinių įstaigų vadovų vertinimo kriterijai: biudžetinių įstaigų vadovų praėjusių metų veiklos pagal nustatytas metines užduotis vertinimas, siektinų rezultatų ir jų vertinimo rodiklių vertinimas bei gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimas. Ieškovė pažymi, jog atsakovo priešieškinyje dėstomi argumentai, dėl neva ieškovės įgalioto asmens negalėjimo vertinti švietimo įstaigos vadovo metinės veiklos ataskaitos atsižvelgiant inter alia tarnybinės veiklos patikrinimų metu nustatytus ir 2019 metais galiojusius darbo drausmės pažeidimus bei vadovų pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų vykdymą, turi būti atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Be to, ieškovė pažymi, kad turėjo teisę atsižvelgti į tai, kad vertinant atsakovo 2019 metinę veiklos ataskaitą, atsakovo darbo drausmės pažeidimas tebegaliojo. Nurodė, kad atsakovo, kaip švietimo įstaigos vadovo, darbas nebuvo nepriekaištingas, todėl aukščiausio įvertinimo atsakovui skyrimas, būtų nesąžiningas ir neteisingas, kartu nebūtų motyvuojami tie švietimo įstaigų vadovai, kurie ne tik puikiai vykdė jiems iškeltas metines užduotis, bet, visų pirma, vykdė savo tiesiogines funkcijas numatytas jų pareigybės aprašymuose ir kuriems dėl šių pareigų atlikimo per ataskaitinį laikotarpį jokių priekaištų ar pastabų nebuvo pareikšta. Ieškovė pažymi, kad visi tokioje pačioje situacijoje, kaip kad atsakovas, buvę švietimo įstaigos vadovai vertinti visapusiškai ir objektyviai, laikantis lygiateisiškumo principo. Vadovai, turėję tarnybinės veiklos patikrinimų metu nustatytus ir 2019 metais galiojančius darbinės drausmės nusižengimus, nevykdę ir/ar neįgyvendinę pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, nevykdę Vilniaus miesto savivaldybės teisės aktų ir susitarimų, tačiau įvykdę 2019 metais keltus uždavinius buvo įvertinti taip pat kaip atsakovas, įverčiu „Gerai“ ir vieniems metams nuo 2020 m. balandžio 1 d. šių švietimo įstaigų vadovams nustatytas 5 proc. pareiginės algos kintamosios dalies dydis (el.b.l.60-67).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės įgaliotas atstovas pilnai palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais, o priešieškinį atmesti. Pažymėjo, kad atsakovo gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme įtvirtintas funkcijas nebuvo labai geri, todėl jo veikla negalėjo būti įvertinta „Labai gerai“, be to, pažeidimo konstatavimas ir įspėjimas turėtų sukelti pasekmes, nors pažeidimas buvo 2018 metais fiksuotas. Dėl priešieškinio reikalavimų ieškovės atstovas pažymėjo, kad nėra teismo kompetencijoj įpareigoti nustatyti kitokį veiklos įvertinimą.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu prašė priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti. Iš esmės pakartojo priešieškinyje išdėstytus argumentus. Atsakovas pažymėjo, kad vertinant veiklą buvo visai neatkreiptas dėmesys į Mokyklos tarybos įvertinimą, į tai, kad 2019-08-28 mokyklai buvo suteiktas gimnazijos statusas, mokytojai stažavosi užsienyje; vertinimo pokalbio metu jam jokių priekaištų nei mero patarėjas, nei vyriausias specialistas neturėjo, net nebuvo užsiminta apie 2018 m. potvarkį dėl įspėjimo skyrimo. Negalėjo būti atsižvelgiama į tą įspėjimą 2018 metais, ir dėl to, kad visi įspėjime nurodyti trūkumai buvo pašalinti tais pačiais 2018 metais, be to, dėl 2018 metų jam nebuvo išmokėta skatinamoji premija, tačiau darbo užmokesčio kintamoji dalis nebuvo nuimta. Tuo tarpu, už 2019 metus, kai jokių pažeidimų nebuvo ir visi tikslai buvo įvykdyti, jo veikla įvertinta tik „gerai“ bei nustatyta tik 5 procentų dydžio darbo užmokesčio kintamoji dalis.
Advokatė papildė atsakovo paaiškinimus, nurodydama, kad 2018-09-26 atsakovui buvo įteiktas potvarkis dėl įspėjimo apie pažeidimus, ir tie pažeidimai per 2018 metų kelis mėnesius buvo pašalinti, apie tai yra įrodymai, daugiau niekas jokių priekaištų direktoriui neturėjo. Darbdavys, savivaldybė, manipuliuodama procentine darbo užmokesčio kintamąja dalimi, sumažinusi ją atsakovui iki 5 procentų blogina darbo sąlygas. Prašo tenkinti priešieškinį, nurodydama, kad teismas gali panaikinti išvadą ir įvertinti labai gerai pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 14 straipsnį. Pabrėžė, kad darbdavį įpareigoja buvusių metinių veiklų vertinimas, ir darbo sąlygos atsakovui negalėjo būti keičiamos, bloginamos mažinant kintamąją darbo užmokesčio dalį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas. Priešieškinis tenkinamas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, remiantis 2010-09-06 darbo sutartimi Nr. 84-28B-4907, nustatyta, kad atsakovas V. K. Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos direktoriaus pareigas eina nuo 2010-09-06 (el.b.apyrašo psl.16-18).
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos įgalioti asmenys 2020 m. vasario 24 d. įvertinę ieškovo pateiktoje 2019 metų veiklos ataskaitoje nurodytas veiklos užduotis, pasiektus rezultatus ir rodiklius, be kita ko, įvertinę ieškovo gebėjimus atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir bendrąsias turimas kompetencijas, padarė išvadą, jog „vadovas iš esmės įvykdė užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius“, ir Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos direktoriaus darbas įvertinamas „Gerai“, bei nurodyta vieniems metams nustatyti pareiginės algos kintamąją dalį 5 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydį (el.b.apyrašo psl.31-34). Aprašant vertinimo pagrindimą ir siūlymus, toje pačioje veiklos ataskaitoje Gimnazijos tarybos pirmininko nurodyta, jog „užduočių vykdymą vertiname labai gerai. Kai kurių užduočių vykdymas viršytas. Atlikta ir nenumatytų užduočių“.
2020 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr.23-77/20 V. K., už 2019 metų veiklą įvertintam „Gerai“, nustatytas 5 procentų pareiginės algos kintamosios dalies dydis (el.b.apyrašo psl.35).
Tarp šalių dėl šio 2019 m. veiklos ataskaitos vertinimo kilo individualus darbo ginčas. Atsakovui pasikreipus į darbo ginčų komisiją, ginčijant veiklos ataskaitos įvertinimą, Vilniaus darbo ginčų komisija 2020 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr.DGKS-3044 nusprendė tenkinti iš dalies prašymą ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės įgalioto asmens išvadą dėl Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos direktoriaus V. K. 2019 m. veiklos vertinimo, kaip nepagrįstą bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę atlikti pakartotiną V. K. 2019 m. veiklos įvertinimą (el.b.apyrašo psl.67-70).
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo (toliau – VSĮDDAKNAĮ, Darbo apmokėjimo įstatymas) 14 str. 4 d. yra įtvirtinta, kad kiekvienais metais iki sausio 31 dienos (švietimo įstaigos vadovų – iki kovo 1 dienos) savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar jos įgaliotas asmuo įvertina biudžetinių įstaigų vadovų (<...>) praėjusių metų veiklą pagal nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius bei gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, vadovaudamiesi Vyriausybės ar atitinkamo ministro, nurodyto šio straipsnio 2 dalyje, nustatyta tvarka. Biudžetinės įstaigos vadovo praėjusių metų veikla gali būti vertinama labai gerai, gerai, patenkinamai ir nepatenkinamai.
Darbo apmokėjimo įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar jos įgaliotas asmuo Vyriausybės nustatyta tvarka, dalyvaujant biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims, o vertinant mokyklų vadovų veiklą – mokyklos taryboms, švietimo pagalbos įstaigų vadovų veiklą – švietimo pagalbos įstaigų savivaldos institucijoms, jeigu savivalda yra (o jeigu švietimo pagalbos įstaigose savivaldos institucijų nėra, – darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims), įvertinusi biudžetinės įstaigos vadovo praėjusių kalendorinių metų veiklą: labai gerai, – biudžetinės įstaigos vadovui iki kito biudžetinės įstaigos kasmetinio veiklos vertinimo nustato pareiginės algos kintamosios dalies dydį, ne mažesnį kaip 15 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies, ir gali skirti premiją pagal darbo apmokėjimo sistemoje nustatytą tvarką ir dydžius; gerai, – biudžetinės įstaigos vadovui iki kito biudžetinės įstaigos kasmetinio veiklos vertinimo nustato pareiginės algos kintamosios dalies dydį, ne mažesnį kaip 5 procentai pareiginės algos pastoviosios dalies pagal darbo apmokėjimo sistemoje nustatytą tvarką ir dydžius; patenkinamai, – biudžetinės įstaigos vadovui iki kito biudžetinės įstaigos kasmetinio veiklos vertinimo nenustato pareiginės algos kintamosios dalies dydžio; nepatenkinamai, – biudžetinės įstaigos vadovui, išskyrus mokyklos vadovą, iki kito biudžetinės įstaigos kasmetinio veiklos vertinimo nustato mažesnį pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, tačiau ne mažesnį, negu šio įstatymo 1 priede tai pareigybei pagal vadovaujamo darbo patirtį numatytas minimalus koeficientas, ir gali sudaryti su biudžetinės įstaigos vadovu rezultatų gerinimo planą (pagal Darbo kodekso 57 straipsnio 5 dalį), kurio vykdymas įvertinamas ne anksčiau kaip po 2 mėnesių. Rezultatų gerinimo planą įvertinus nepatenkinamai, su biudžetinės įstaigos vadovu gali būti nutraukiama darbo sutartis pagal Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Mokyklos vadovui iki kito biudžetinės įstaigos kasmetinio veiklos vertinimo nustatomas mažesnis pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas, tačiau ne mažesnis, negu šio įstatymo 5 priede tai pareigybei pagal mokykloje ugdomų mokinių skaičių ir pedagoginį darbo stažą numatytas minimalus pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas.
Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veiklos vertinimo nuostatų, patvirtintų 2018 m. kovo 27 d. LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-279 (toliau – Nuostatai) 6-8 punktuose nustatyta, kad švietimo pagalbos įstaigos vadovui kasmet iki sausio 31 dienos, mokyklos vadovui iki kovo 1 dienos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalininkų susirinkimo) arba jos (jo) įgaliotas asmuo nustato metines veiklos užduotis, pagal kurias vertinama švietimo įstaigos vadovo veikla. Metinės veiklos užduotys siejamos su švietimo įstaigos metinio veiklos plano priemonėmis arba su švietimo įstaigos metinio veiklos plano priemonėmis ir su įstaigos vidaus administravimu bei veiklos veiksmingumo didinimu. Kartu numatomi siektini veiklos rezultatai, jų vertinimo rodikliai ir rizika, kuriai esant užduotys gali būti neįvykdytos. Kasmet nustatomos 3–5 metinės veiklos užduotys, kurios kartu su siektinais veiklos rezultatais ir jų vertinimo rodikliais skelbiamos švietimo įstaigos ir švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar institucijos, įgyvendinančios valstybės ar savivaldybės dalininko teises, interneto svetainėje. Užduotys grindžiamos nustatytais rodikliais.
Nuostatų 12-14 punktai reglamentuoja, kad už metines veiklos užduotis, siektinus veiklos rezultatus ir jų vertinimo rodiklius švietimo įstaigos vadovas kasmet atsiskaito parengdamas metų veiklos ataskaitą, kuri rengiama vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatytais reikalavimais. Švietimo pagalbos įstaigos vadovas iki sausio 10 dienos, mokyklos vadovas – iki sausio 20 dienos parengia metų veiklos ataskaitą, paskelbia viešai ir pateikia svarstyti švietimo įstaigos bendruomenei ir mokyklose – mokyklos tarybai, švietimo pagalbos įstaigose – savivaldos institucijai, jei ji yra. Mokyklos bendruomenė per 10 dienų nuo mokyklos vadovo metų veiklos ataskaitos paskelbimo turi teisę pateikti pasiūlymus dėl jos vertinimo mokyklos tarybai. Mokyklos taryba per 15 dienų nuo mokyklos vadovo metų veiklos ataskaitos pateikimo, įvertinusi mokyklos vadovo metų veiklos ataskaitą ir mokyklos bendruomenės narių siūlymus, priima sprendimą dėl mokyklos vadovo metų veiklos įvertinimo ir pateikia jį mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalininkų susirinkimui). Susipažinusi su mokyklos tarybos įvertinimu, metų veiklos ataskaitą svarsto ir įvertina savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalininkų susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo. Mokyklos vadovas dalyvauja svarstant jo metų veiklos ataskaitą.
Nuostatų 16-17 punktuose nustatyta, kad svarstant metų veiklos ataskaitą, su švietimo įstaigos vadovu aptariamos metinės veiklos užduotys, pasiekti veiklos rezultatai ir jų vertinimo rodikliai ir pateikiamas argumentuotas įvertinimas. Švietimo įstaigų vadovų metų veiklos ataskaita gali būti įvertinta: labai gerai – švietimo įstaigos vadovas įvykdė užduotis ir kai kurie sutarti vertinimo rodikliai viršyti; gerai – švietimo įstaigos vadovas iš esmės įvykdė užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius; patenkinamai – švietimo įstaigos vadovas įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius; nepatenkinamai – švietimo įstaigos vadovas neįvykdė užduočių pagal sutartus vertinimo rodiklius.
Nuostatų 19 punkte įtvirtina, kad jei švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaita švietimo įstaigoje įvertinta skirtingai nuo savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalininkų susirinkimo) ar jos (jo) įgalioto asmens, galutinį argumentuotą sprendimą dėl įvertinimo priima savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalininkų susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo.
Byloje nustatyta, kad atsakovas įvykdė visas savivaldybės jam 2019 metams nustatytas užduotis ir viršijo kai kurių nustatytų užduočių rezultatų vertinimo rodiklius, taip pat įvykdė ir užduotis, kurios nebuvo planuotos ir nustatytos. Užduočių įvykdymas įvertintas „labai gerai“. Tuo tarpu, galutinis savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos – savivaldybės įvertinimas yra „gerai“.
Pripažintina, kad ieškovė, teikdama tokį įvertinimą, jo niekaip neargumentavo, jokių atsakovo darbo trūkumų nenurodė, tik atsakovui užginčijus veiklos ataskaitos įvertinimą, ieškovė dėl tokio įvertinimo argumentavo, kad buvo atsižvelgta į 2018 m. atsakovui skirtą įspėjimą dėl darbo pareigų pažeidimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas daro išvadą, kad ieškovė nesilaikė Nuostatų 16 ir 19 punktų reikalavimų argumentuoti sprendimą įvertinti Fabijoniškių gimnazijos direktoriaus metinę veiklos ataskaitą „gerai“.
2020-04-10 atsiųstame savivaldybės patarėjo švietimo ir ugdymo klausimais A. L. el. laiške po metinės veiklos įvertinimų, buvo nurodyta, kad: „vertinant vadovų 2019 metų veiklą buvo atsižvelgiama į praėjusių metų užduočių įgyvendinimą, vadovų pareigybės aprašyme nustatytų funkciją vykdymą, Vilniaus miesto savivaldybės teisės aktų ir susitarimų įgyvendinimą, vadovo veiklos pristatymą ir pagrindimą metinio vertinimo pokalbio metu. Vienas iš kriterijų lėmusių žemesnį įvertinimą buvo tarnybinės veiklos patikrinimų metu nustatyti ir 2019 metais galioję darbo drausmės nusižengimai“ (el.b.apyrašo b.l.27, kita lapo pusė).
Teismo vertinimu, toks atsakymas yra visiškai pavėluotas argumentavimas, kodėl mokyklų vadovų veikla buvo įvertinta „labai gerai“ ar „gerai“, be to, tokia atsakymo pateikimo forma (elektroniniu laišku) negali būti pripažįstama sudėtine ataskaitos vertinimo dalimi, nes vertinant veiklą, įrašant ranka rezultatus, išvadas, jokio argumentavimo, net trumpo, nenurodyta. Be to, toks atsakymas jau gautas po 2020 m. balandžio 3 d. mero potvarkio sumažinti atsakovui pareiginės algos kintamosios dalies dydį iki 5 procentų. Tai yra, pasiteisinantis atsakymas dėl vienokio ar kitokio įvertinimo atliktas po visų kasmetinės veiklos vertinimo procedūrų, kas visiškai neatitinka Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veiklos vertinimo nuostatų reikalavimų.
Teismas neatmeta ieškovės argumentų, kad ji turėjo teisę vertinant atsakovo metinę veiklos ataskaitą, vadovaujantis Nuostatais, įvertinti veiklą kitaip, nei įvertino Mokyklos taryba. Vis dėlto, minėtame laiške nurodyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgta vertinant gimnazijos vadovo 2019 m. veiklą, negali pakeisti ar papildyti motyvuoto, argumentuoto sprendimo, turėjusio būti nurodyto pačioje veiklos vertinimo išvadoje.
Ieškovė akcentavo, kad švietimo įstaigos vadovas atsako už visą mokyklos veiklą, tos veiklos rezultatus, todėl jis turi prievolę atsiskaityti už švietimo įstaigos tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, tačiau pirmiausia vadovas yra atsakingas už savo tiesioginių funkcijų numatytų pareigybės aprašyme tinkamą vykdymą. Pažymėtina, kad ieškovė nei veiklos vertinimo išvadoje, nei atsiliepime nei vėliau teiktuose paaiškinimuose nenurodė konkrečių aplinkybių, kuo pasireiškė atsakovo ne visai tinkamas tiesioginių funkcijų, numatytų pareigybės aprašyme, vykdymas, kas lėmė kitokį ieškovės įgalioto asmens atsakovo veiklos vertinimą nei gimnazijos tarybos vertinimas. Kita vertus, ieškovė neginčijo to, kad švietimo įstaigos vadovas yra įvykdęs jam iškeltas užduotis, tačiau nesutiko, kad švietimo įstaigos vadovo vertinimo rodikliai buvo viršyti. Teismo vertinimu, rodiklių viršijimo ar ne faktas ginčo esmei sprendžiamosios reikšmės neturi, ieškovei apskritai nepateikus argumentų, kodėl buvo nuspręsta, kad vertinimo išvadoje nurodyti rodikliai nebuvo viršyti. O pareiga nustatyti aiškias ir kryptingas veiklos vertinimo užduotis, jų įgyvendinimo rezultatus ir rodiklius, laikantis Nuostatų reikalavimų, tenka ieškovei, pareigos netinkamas vykdymas (aiškių kiekybinių rodiklių nenustatymas) lemia, kad pati savivaldybė turi prisiimti neigiamas su tuo susijusias pasekmes.
Byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad 2018 metų rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės meras potvarkiu Nr. 23-141/18(1.2.4E-TD2) “Dėl V. K. įspėjimo“ pripažino, kad atsakovas, eidamas Vilniaus Fabijoniškių mokyklos direktoriaus pareigas, neužtikrino, kad mokykloje būtų patvirtintas 2017-2018 mokslo metų techninio personalo darbo laiko grafikas ir darbuotojai dirbtų pagal patvirtintą darbo laiko grafiką, taip pat neužtikrino, kad būtų patvirtintas direktoriaus pavaduotojo ūkiui pareigybės aprašymas, kad valytojos M. G., Z. M. ir L. S. atliktų tik pareigybių aprašymuose numatytas funkcijas, o valytojoms vykdant papildomus darbus dėl jų būtų susitarta darbo sutartyse numatant papildomų darbų sąlygas ir darbo apmokėjimo tvarką ir kad I. V., dirbanti visu etatu rūbininke ir papildomai dirbanti 0,5 etato valytoja, papildomas darbo funkcijas atliktų laisvu nuo pagrindinės darbo funkcijos atlikimo laiku ir išdirbtų nustatytas darbo valandas bei kasdien turėtų pietų pertrauką, taip pažeisdamas Vilniaus miesto savivaldybės mero 2017 m. spalio 19 d. potvarkio Nr. 22-318 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo įstaigų direktorių pareigybių aprašymų tvirtinimo“ patvirtinto biudžetinės įstaigos Vilniaus Fabijoniškių mokyklos direktoriaus pareigybės aprašymo 6 punkto ir 11.1, 11.7, 11.15 papunkčių, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 1-127 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas“ patvirtintų Biudžetinės įstaigos Vilniaus Fabijoniškių mokyklos nuostatų 35.3, 35.12 papunkčių ir 36 punkto, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 1-890 „Dėl Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių tvirtinimo“ patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių (2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 1-755 redakcija) 8.1 ir 8.2 papunkčių ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio 1 dalies, 34 straipsnio 2 dalies, 113 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 122 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus. Atsakovas buvo įspėtas, kad jam pakartotinai per 12 mėnesių nuo darbo pareigų pažeidimų padarymo dienos padarius nors vieną tokį pat darbo pareigų pažeidimą darbo sutartis su juo bus nutraukta pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą (el.b.apyrašo b.l.6-7).
Pažymėtina, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Darbo kodeksas nenumato drausminių nuobaudų instituto. Todėl atsakovui 2018-09-28 potvarkiu skirtas įspėjimas apie galimas pasekmes jam pakartotinai per vienerius metus padarius tokį patį darbo pareigų pažeidimą (DK 58 str. 4 d. nustatyta tvarka) nereiškia, kad jis vienerius metus nuo šio potvarkio turi galiojančią drausminę nuobaudą (tokios nuostatos 2017 m. Darbo kodekse nėra).
Be to, toks įspėjimas net negali būti ginčijamas darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, ypač, jei nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių, nes pats savaime nepažeidžia darbuotojo teisėtų interesų, todėl nelaikytinas darbo ginčo objektu ir darbo ginčus nagrinėjantiems organams negali būti skundžiamas.
Teismo vertinimu, 2018 metų rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkyje Nr. 23-141/18(1.2.4E-TD2) išdėstytas įspėjimas atsakovui dėl darbo pareigų pažeidimo 2019 metų veiklos vertinimui negali būti pripažintas aktualiu, nes darbo pareigų pažeidimai padaryti 2018 m. Kaip nurodė atsakovas, kartu pateikdamas įrodymus, potvarkyje minėti pažeidimai buvo pašalinti tais pačiais 2018 metais. Be to, pažymėtina, kad atsakovo metų veiklos ataskaita už 2018 metus, 2019-02-25 buvo įvertinta „labai gerai“, nepaisant buvusio priimto potvarkio dėl įspėjimo (el.b.apyrašo b.l.72-77).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovo netinkamas darbo pareigų atlikimas 2018 metais negali daryti jokios įtakos jo 2019 m. veiklos vertinimui. Apie atsakovo padarytus darbo pareigų pažeidimus 2019 metais teismui į bylą duomenų nepateikta, ieškovės atstovas teismo posėdžio metu taip pat akcentavo, kad atsakovo veikla buvo įvertinta „gerai“ tik dėl 2018 m. padaryto pažeidimo, o 2019 metais jokių pažeidimų nebuvo nustatyta.
Dėl priešieškinio
Atsižvelgiant į tai, kad Vertinimo nuostatų 17.1 punkte yra įvardintos konkrečios sąlygos, kurioms esant įstaigos vadovo veikla turi būti vertinama „labai gerai“, taip pat į tai, kad atsakovo 2019 metų veiklos ataskaita atitinka šiame Vertinimo nuostatų 17.1 punkte nurodytas sąlygas (ieškovė nėra pateikusi nei vieno argumento, dėl to, kad atsakovas nebūtų įvykdęs nors vienos užduoties, nepasiekęs nustatytų rezultatų ir rodiklių) bei nenuginčijo, kad kai kurie vertinimo rodikliai buvo ir viršyti, darytina išvada, kad atsakovo 2019 metų veikla turėjo būti įvertinta „labai gerai“. O įvertinus veiklą „labai gerai“, atsakovui privalo būti nustatytas pareiginės algos kintamosios dalies dydis, ne mažesnis kaip 15 procentų atsakovo pareiginės algos pastoviosios dalies.
Pasisakant dėl priešieškinio reikalavimų, teismas taip pat atkreipia dėmesį į Vertinimo nuostatų nuostatas, kad švietimo įstaigos vadovui įvykdžius užduotis ir kai kuriais sutartais vertinimo rodikliais viršijus juos, metų veiklos ataskaita gali būti įvertinta „labai gerai“. Taigi, ieškovė iš esmės tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek atstovas teismo posėdžiuose patvirtino, kad atsakovo veikla nebuvo įvertinta labai gerai tik dėl jo turėtų nusižengimų 2018 metais. Vadinasi, pripažinus, kad minėti anksčiau pažeidimai negalėjo turėti jokios įtakos 2019 metų veiklos vertinimui, teismas gali, tenkindamas priešieškinio reikalavimus, panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės įgalioto asmens atliktą atsakovo V. K. 2019 metų veiklos įvertinimą „gerai“ ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę nustatyti atsakovo V. K. 2019 metų veiklos įvertinimą „labai gerai“.
Atitinkamai, vadovaujantis VSĮDDAKNAĮ 14 straipsnio 9 dalies 1 punktu, veiklą įvertinus „labai gerai“, biudžetinės įstaigos vadovui iki kito biudžetinės įstaigos kasmetinio veiklos vertinimo nustatomas pareiginės algos kintamosios dalies dydis, ne mažesnis kaip 15 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies, ir galima skirti premiją pagal darbo apmokėjimo sistemoje nustatytą tvarką ir dydžius. Vadovaujantis šia nuostata, naikintinas Vilniaus miesto savivaldybės mero 2020 m. balandžio 3 d. potvarkis Nr. 23-77/20 dalyje dėl atsakovui nustatyto algos kintamojo 5 procentų dydžio ir ieškovė įpareigotina nustatyti atsakovui V. K. pareiginės algos kintamosios dalies dydį, ne mažesnį kaip 15 procentų ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies.
LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovė ir atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepaskirstomos.
Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 279 str., 307 str., 410 str., teismas
NUSPRENDĖ:
ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atmesti.
Atsakovo V. K. priešieškinį tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės, j.a.k. 111109233, įgalioto asmens 2020-02-24 išvadą dėl ieškovo Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos direktoriaus V. K. 2019 m. veiklos įvertinimo „Gerai“.
Įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę, j.a.k. 111109233, pakeisti atsakovo V.
K. 2019 metų veiklos įvertinimą į „Labai gerai“.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės mero 2020 m. balandžio 3 d. potvarkį Nr. 23-77/20 dėl atsakovui nustatyto pareiginės algos kintamosios dalies 5 procentų dydžio ir įpareigoti nustatyti atsakovui V. K. pareiginės algos kintamosios dalies dydį, kuris būtų ne mažesnis kaip 15 procentų jo pareiginės algos pastoviosios dalies (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 4 str. 9 d. 1 p.).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.