Panevėžio apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. I. ieškinį atsakovei Viešajai įstaigai (toliau - VšĮ) Respublikinei Panevėžio ligoninei (VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės teisių ir pareigų perėmėja), tretiesiems asmenims uždarosios akcinės bendrovės „BTA draudimas“ teisių ir pareigų perėmėjai „BTA Insurance Company“ SE, A. A., I. Ž., G. V., O. N. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo ir,

Aprašomoji dalis

N ustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šios bylos atsakovės, kaip gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigos, suteiktų paslaugų kokybės vertinimo ir atsakomybės taikymo klausimai yra neatsiejami nuo viso priėmimo skyriaus personalo, gydytojų per kuriuos šias paslaugas atsakovė teikė, veiksmų vertinimo ir jų atsakomybės už savo veiksmus klausimų. Ieškovė G. I. nurodo, kad Panevėžio ligoninės darbuotojų veiksmai neatitiko padidinto rūpestingumo ir dėmesingumo standarto, reikalaujamo profesionalams kas pasireiškė tuo, jog 2009-02-04 - 2009-02-05 laikotarpiu minėtos ligoninės darbuotojai netinkamai atliko savo darbines pareigas: G. I. neapžiūrėjo vidaus ligų gydytoja, nebuvo atlikti tyrimai. Teigia, jog tuo buvo pažeista G. I. teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Šį teiginį ieškovė grindžia Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės (toliau - VMAI) 2009-12-22 ataskaitoje Nr. lA-290 (k-108) bei 2009-12-22 sprendime nurodytais pažeidimais (1 t., b.l. 33-37). Kadangi sprendžiant gydymo įstaigos darbuotojų veiksmų neteisėtumą būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas, būtina išsiaiškinti kokie veiksmai buvo atlikti pacientui, atvykus (atvežus) į priėmimo skyrių. Kaip nurodyta aukščiau, G. I. GMP buvo atvežtas į Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių, kaip traumą patyręs asmuo. Pagal atsakovės patvirtintos Priėmimo skyriaus veiklos Nr. 64 nuostatas matyti, kad visus atvykusius į priėmimo skyrių pacientus priima ir registruoja med. seserys (slaugytojos), kurios pagal siuntimo (registravimo) diagnozę pacientą nukreipia atitinkamos specialybės gydytojui (2 t., b.l. 105-109). Iš byloje esančių duomenų, atsakovės atstovų paaiškinimų matyti, kad medicininę pagalbą G. I. teikė keturi gydytojai specialistai, pagal GMP medikų nustatytą diagnozę ir aprašytą informaciją formoje Nr. 110/a ir 114-1/a, paties G. I., jo draugo M. G. paaiškinimus bei esamus akivaizdžius sužalojimus. Atsakovės atstovai nurodo, kad G. I. priėmimo skyriuje jokių nusiskundimų dėl pulmokardialinės sistemos nepareiškė; gydytojai, apžiūrėdami pacientą kardiovaskulinio nepakankamumo požymių nekonstatavo. Nustatyta, kad 2009-02-05 00.10 vai. LOR skyriuje G. I. apžiūrėjo ir būtinąją pagalbą suteikė gydytojas otorinolaringologas A. A., kuris G. I. kortelės lape nurodė, kad pacientas buvo sumuštas namuose, kas sumušė, neatsimena bei diagnozavo veido sumušimą, ūminę alkoholinę intoksikaciją, suleido 0,5 ml Imovakso suspencijos, paskyrė gydytojo neurologo konsultaciją. Gydytoja radiologė O. N. atliko radiologinį tyrimą ir G. I. kortelės lape pažymėjo, kad tiesinėje ir šoninėje kraniogramose lūžimų nėra. Be to, priėmimo skyriuje pacientą apžiūrėjo gydytoja neurologe I. Ž., konstatavusi, jog pacientas skundų neišsakė, buvo sumuštas, patinusi ausis, skruostas, centriniai bulbariniai refleksai yra normalūs, refleksai galūnėse dešinėje ir kairėje vienodi, Rombergo pozoje stabilus, nustatė veido sumušimą ir ūminę alkoholinę intoksikaciją bei nukreipė pacientą gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijai. Gydytojas ortopedas traumatologas G. V., apžiūrėjęs pacientą kortelės lape nurodė, kad G. I. iš burnos sklido alkoholio kvapas, dešinio skruosto oda buvo nubrozdinta, nustatė veido sumušimo, ūminės alkoholinės intoksikacijos diagnozę ir jam suteikė būtinąją pagalbą (uždėjo tvarstį, 1 t., b.l. 33-35, 91-93, 2 t., b.l. 42-44). Po apžiūros G. I. buvo nukreiptas ambulatoriniam gydymui ir išleistas į namus. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovai teigia, kad į priėmimo skyrių pacientas buvo atvežtas kaip sumušimus patyręs ligonis, kitų nusiskundimų neišsakė, todėl jį apžiūrėti kitiems specialistams, tame tarpe vidaus ligų gydytojui, atlikti kraujo tyrimus, nebuvo pagrindo. Be to, nurodo, kad pagal Panevėžio ligoninės patvirtintų Priėmimo skyriaus veiklos Nr. 64 „Sveikatos priežiūros“ organizavimas“ nuostatų 4 p. terapeutas priima terapinius pacientus, atvykusius skubia tvarka su siuntimais ir be siuntimų dėl būtinosios pagalbos ir sprendžia ar reikia pacientą gydyti stacionare bei atlieka kitų specialistų skirtas neatidėliotinas terapines konsultacijas (2 t., b.l. 105-109). Tačiau iš GMP kvietimo kortelės įrašų matyti, kad G. I. buvo neorientuotas, o teisme liudytoja apklausta VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotoja G. R., atvykusi pagal iškvietimą, nurodė, kad susikalbėti su G. I. nebuvo galima, į klausimus jis neatsakinėjo, į greitosios pagalbos automobilį buvo nuneštas neštuvais, nes nesiorientavo (1 t., b.l. 123, 2 t., b.l. 25-33). Nors atvežtas į ligoninę, po otorinolaringologo apžiūros LOR skyriuje iš pastato penkto aukšto, laiptais G. I. nulipo pats, vėliau pats nuėjo į kito ligoninės korpuso rentgeno kabinetą, esantį ketvirtame aukšte, tačiau iš liudyt. M. G. paaiškinimų matyti, jog G. I. buvo vedamas už parankės, klupinėjo lipdamas laiptais, todėl neatmestina, kad G. I. negalėjo įvertinti savo sveikatos būklės, savijautos ir tos būsenos išsakyti gydytojams (1 t., b.l. 123, 2 t., b.l. 25-33, 127-132). Iš byloje esančio VšĮ Šeškinės poliklinikos vidaus ligų gydytojos O. P. duotos išvados SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, matyti, jog susipažinusi su medicininiais dokumentais gydytoja darė išvadą, kad pagal buvusius požymius, kuriuos aprašė G. I. konsultavę gydytojai, neatsispindi, jog pacientas būtų buvęs prieblandinėje sąmonės būsenoje (1 t., b.l. 198-199). Tačiau Valstybinės medicinos audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2009-12-12 ataskaitoje ir sprendime yra konstatuoti atsakovės darbuotojų darbo trūkumai – būtinosios pagalbos teikimo indikacijų ir skubiosios pagalbos kategorijos nenurodymas ir kt., kas turi esminės reikšmės sprendžiant apie buvusią paciento būklę. Nesant visapusiško G. I. sveikatos būklės aprašymo, jo elgesio, paneigti ar vertinti kritiškai liudytojų M. G., G. R. bei GMP kvietimo kortelėje nurodytą išvadą, kad pacientas buvo neorientuotas, teismas neturi pagrindo. Be to, iš trečiojo asmens A. A. atsiliepimo į ieškinį matyti, jog ligonis apžiūros metu buvo vangus ir pacientas buvo pasiųstas neurologo konsultacijai dėl galimo smegenų sukrėtimo (1 t., b.l. 91). Iš M. G. paaiškinimų teismui matyti, kad su GMP darbuotojais ir priėmimo skyriaus personalu bendravo jis, o ne pats G. I., liudytojas pasirašė ir išleidžiant pacientą į namus. Minėti duomenys leidžia konstatuoti, jog G. I. ligoninės priėmimo skyriuje bei apklausiamas ir apžiūrimas gydytojų dėl pablogėjusios sveikatos būklės neturėjo galimybės išsakyti savo savijautos. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovų teiginius, kad specialistams nepastebėjus jokių kitų požymių (dusimo, kosėjimo, kvėpavimo problemų), skirti ir atlikti papildomus tyrimus nebuvo pagrindo, teismas vertina kritiškai. Atsakovės atstovai pripažįsta, kad pacientas buvo patyręs traumą, todėl G. I. aiškiai nepaaiškinus sužalojimų atsiradimo fakto, esant vangiam, gydytojai, būdami atiduotūs, kvalifikuoti specialistai turėjo atlikti išsamesnius tyrimus, tarp jų ištirti ir plaučius, kurie galėjo būti sužaloti ir traumos pasėkoje, tačiau plaučių rentgenologinis tyrimas ar kiti tyrimai nebuvo atlikti. Iš teismo paskirtos deontologinės ekspertizės akto aprašomosios dalies matyti, kad siekiant patikslinti G. I. vidaus organų ir audinių mikroskopinius pokyčius, sužalojimų padarymo laiką, buvo atliktas pakartotinis histologinis tyrimas, kurį atliko teismo medicinos ekspertė L. V.. Minėta ekspertė nustatė, kad G. I. plaučiuose yra „ryški pilnakraujystė, židinėliai alveolių, kuriose gausiai eritrocitų, polimorfonukleariniai leukocitai, serozinis skystis, vietomis alveolėse bakterijų kolonijos. Vietomis alveolėse edeminis skystis, eritrocitai su negausia polimorfonuklearinių leukocitų priemaiša“. Ekspertai darė išvadą, kad G. I. plaučiuose buvo beprasidedančio (židininio, seroleukocitinio, deskvamacinio) uždegimo vaizdas. Pūlingo plaučių uždegimo nebuvo (2 t., b.l 66-79). Įvertinus, jog G. I. miręs rastas 2009-02-06 apie 13 val., tačiau jau 2009-02-05 po pietų jis neatsiliepė į telefono skambučius, darytina išvada, kad buvimo ligoninėje metu, plaučių uždegimas galimai jau buvo prasidėjęs, todėl atlikus tik kraujo tyrimus ar net ir apžiūrėjus vidaus ligų gydytojui, uždegimas turėjo būti pastebėtas, apie tai informuotas pacientas ir jam suteiktos tinkamos ir savalaikės medicininės paslaugos.

Iš teismui atsakovės pateikto priėmimo skyriaus veiklos veiksmų sekos duomenų matyti, kad pacientas turi būti apžiūrimas terapeuto (2 t., b.l. 105-113). Tai, jog G. I. nebuvo apžiūrėtas ligoninėje budėjusio vidaus ligų gydytojo, kaip pažeidimą konstatavo ir Valstybinė medicininio audito inspekcija, nurodžiusi jog tuo buvo pažeista skyriuje budėjusios gydytojos pareiga budėjimo metu apžiūrėti visus pacientus, juos savalaikiai ištirti, spręsti apie pacientų ekstrinę hospitalizaciją ir tuo pažeisti Priėmimo skyriaus gydytojo terapeuto pareigų instrukcijos Nr. 1937 bei ligoninės vyr. gydytojo 2001-06-27 patvirtintos Priėmimo skyriaus veiklos B priede numatytos veiksmų sekos, t.y., kad pacientas kiekvienu atveju privalo būti apžiūrimas vidaus ligų gydytojo, reikalavimai (1 t., b.l. 33-37, 2 t., b.l. 104). Įvertinus byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad GMP pristačius G. I. į ligoninės priėmimo skyrių, jam nebuvo suteiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos, nes ir įvertinus, jog jis buvo pristatytas kaip traumą patyręs pacientas, stebint jo vangumą, G. I. privalėjo būti apžiūrėtas vidaus ligų gydytojo, atlikti kraujo ar kt. tyrimai. Iškviesti vidaus ligų gydytoją, informuoti apie GPM darbuotojų atvežtą pacientą, privalėjo priėmimo skyriaus darbuotojai (slaugytojos). Teismas sutinka su atsakovės atstovų teiginiais, kad priėmimo skyriuje teikiant būtinąją pagalbą asmens būklės, visų organų ir funkcijų nuodugnus ištyrimas neatliekamas, tačiau pacientui negalint informuoti gydytojų apie savo sveikatos būklę, jam esant neorientuotam, gydytojai turėjo veikti kaip atidūs, atsargūs ir kvalifikuoti specialistai ir imtis visų galimų ir reikalingų priemonių, siekiant išsiaiškinti paciento būklę. Bendrieji protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai neleidžia gydytojų profesinės atsakomybės suabsoliutinti, nors, vertinant gydytojų veiksmus, ir taikomas atidaus, dėmesingo, rūpestingo, kvalifikuoto gydytojo elgesio standartas, tačiau nagrinėjamu atveju, G. I., į priėmimo skyrių atvežtas GMP, iš ligoninės priimamojo buvo išleistas neapžiūrėjus vidaus ligų specialistui ir nenustačius jo sveikatos būklės sutrikimo, todėl konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovės darbuotojų neteisėtas neveikimas, kas vertintina kaip nepakankamai kvalifikuoto ir /ar rūpestingo paslaugų teikimo faktas (CK 6.246 str. 1, 2 d. d., 6.264 str. 1 d.).

Vertinant CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, ieškovas, pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų netinkamų veiksmų, turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojų nerūpestingumo ir padarytos žalos. Neturtinės žalos atsiradimą ieškovė sieja su tuo, kad gydytojai nevisiškai atliko savo pareigas. Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovės priėmimo skyriuje G. I. dėl gydytojų ir personalo kaltės nebuvo atliktas paciento sveikatos būklę atitinkantis sveikatos įvertinimas, nediagnozuotas galimai prasidedantis plaučių uždegimas, todėl dėl Panevėžio ligoninės darbuotojų kaltės (nerūpestingumo, neatidumo, galimai ir aplaidumo) buvo padaryta žala, ko pasekoje, nesuteikus tinkamos ir savalaikės medicininės paslaugos G. I. mirė.

Iš bylos duomenų matyti, gydytojai paciento kortelės lape užfiksavo alkoholio vartojimo faktą, nurodė, kad šią aplinkybę nurodė pats pacientas bei pagal kitus akivaizdžius požymius. Nors VMAI sprendime nurodoma, kad nustatytas neblaivumas diagnozuotas pažeidžiant norminių aktų reikalavimus, tačiau fakto konstatavimas medicininių paslaugų suteikimui esminės įtakos neturėjo. Be to, nepaneigta jog tokį faktą reikia pažymėti vykdant LR SAM ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2005-06-30 įsakymo Nr. V-533/A1-189 „Dėl nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių. .... sąrašo patvirtinimo" 49 punkto reikalavimus, dėl galimo nedarbingumo pažymos išdavimo.

Ieškovė nurodo, kad netekus sūnaus patyrė neturtinę ir turtinę žalą, kurią privalo atlyginti atsakovė. Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatos taip pat numato, kad pacientas, kiti asmenys turi teisę į žalos atlyginimą (13, 24 str. str.). CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šioje normoje nurodytų asmenų ar jiems taikomų kriterijų išvardijimas neturi būti suprantamas kaip kitų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą ribojimas, nes joje nesuformuluotas aiškus asmenų, nenurodytų šioje normoje, teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą ribojimas. Formuodamas teisminę praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens mirties atveju turi ir mirusiojo tėvai, nepaisant darbingumo ir išlaikymo arba teisės gauti iš mirusiojo išlaikymą faktų egzistavimo, jeigu santykiai su mirusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (civilinė byla Nr. 3K-3-59/2010 ir kt.). Tokie santykiai savaime nėra tapatūs giminystės santykiams (ryšiui), dėl to mirusiojo tėvai, reikšdami reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi įrodyti tokių santykių egzistavimo faktą, jų (santykių) objektyviuosius ir subjektyviuosius aspektus. Įrodinėjant šį faktą turėtų būti laikomasi nuostatos, kad santykiai tarp vaikų ir tėvų dėl kraujo ryšio, atitinka „glaudumo“ kriterijų. Asmuo, kuris ginčo nagrinėjimo metu tvirtina priešingai, šią aplinkybę privalo įrodyti (CPK 178 str.). Sprendžiant neturtinės žalos reikalaujančių asmenų tarpusavio santykių pobūdį, būtina nustatyti ar mirusiojo ir jo giminaičių santykiai buvo draugiški iki mirties, ar jie buvo nuolatinio pobūdžio, emociškai tvirti, nuoširdūs, artimi. Atsakovės atstovai teigia, kad ieškovė ir sūnus G. I. gyveno atskirai, todėl konstatuoti, jog jų emociniai ryšiai buvo itin glaudūs nėra neginčijamai nustatyta, tačiau šiuos teiginius teismas vertina kritiškai. Byloje nustatyta, kad sūnus ir jo motina gyveno tame pačiame mieste, dažnai bendraudavo, sūnus lankydavosi pas motiną tiek namuose, tiek darbo vietoje, dažnai bendraudavo telefonu. Kad jie nebūtų bendravę, nesutarę, duomenų nepateikta. Nepaneigta jog dėl staigios sūnaus mirties ieškovė, kaip motina, patyrė dvasinį sukrėtimą, jos galimybė visaverčiai gyventi netekus sūnaus, yra ilgalaikiai apribota. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad ieškovės G. I. duktė gyvena kitoje šalyje (duomenys neskelbtini) ir motinos bei dukters bendravimas yra minimalus. Nors ieškovė teismui nepateikė neginčijamų įrodymų apie patirtus sveikatos sutrikimus, atsiradusius konkrečiai dėl sūnaus netekties, tačiau tai neleidžia paneigti jos teiginius ir apie sveikatos pablogėjimą, ką iš dalies patvirtina teismui pateikti medikamentų receptai, medicininiai pažymėjimai Nr. 27, 66, liudytojų B. G., S. K. parodymai (1 t., b.l. 43-52, 2 t., b.l. 17, 25-33, 89). Dėl paminėto, teismas daro išvadą, kad mirus sūnui G. I., ieškovė turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą ir ją privalo atlyginti atsakovė (CK 6.250 str. 1, 2 d. d, 6.263 str. 2 d., 6.264 str. 1 d., 6.284 str. 1 d., CPK 178 str., Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 str.).

Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo ir ją byloje turi įvertinti teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ( CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje pažymi, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus, priteisdamas asmeniui kitų asmenų padarytą neturtinę žalą, teismas atsižvelgia ne tik į ieškovo, bet ir į pagrįstus atsakovo interesus, t.y. į jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t.t.. Be to, įvertintina aplinkybė, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (šiuo atveju - gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Dėl paminėtų motyvų, įvertinus atsakovės teikiamų paslaugų pobūdį ir apimtis, tai, jog pilnai patenkinus ieškinį, Panevėžio ligoninės vykdomos veiklos pobūdis, teikiamų paslaugų gyventojams apimtys ženkliai pablogėtų, teismas sprendžia, kad ieškovei priteistina 20 000 Lt neturtinė žala.

Ieškovė prašo teismą priteisti iš atsakovės 3 139,56 Lt turtinę žalą, tačiau nurodytos išlaidas sudaro ne išlaidos laidotuvėms, bet metinėms, dukters skrydžio į Lietuvą bilietų kaina (1 t., b.l. 53-62). Teismas daro išvadą, jog ruoštų metinių išlaidos nėra būtinos ir atsakovės privalomos atlyginti išlaidos, nes dėl metinių rengimo yra kiekvieno asmens apsisprendimo reikalas, bet ne būtinybė. Ta aplinkybė, jog išlaidas patyrė ir ieškovės duktė, įsigydama bilietus, taip pat nėra pagrindas jas atlyginti, be to, šias išlaidas patyrė ne ieškovė, todėl G. I. neturi ir reikalavimo teisės. Dėl paminėto, reikalavimas priteisti turtinę žalą atmestinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė yra sumokėjusi 984 Lt už atstovavimą. Kadangi ieškinys iš esmės yra patenkinamas, įvertinus bylos sudėtingumą, iš atsakovės priteistina G. I. 900 Lt atstovavimo išlaidų bei 2 207 Lt už deontologinės ekspertizės atlikimą (2 t., b.l. 59, 63-64, 135-140, CPK 88 str. 1 d. 1 p., 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.). Ieškovei grąžintina 793 Lt užstato permoka už ekspertizės atlikimą (2 t., b.l. 59).

Išlaidos valstybės naudai, žyminis mokestis nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistini iš atsakovės (1 t., b.l.1, CPK 80 str. 1d., 1 p., 88 str. 1 d., 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 270 straipsniais teismas

Nusprendė:

ieškovės G. I. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės (į.k. 191340120) 20 000 Lt neturtinės žalos, 900 Lt atstovavimo išlaidų bei 2 207 Lt bylinėjimosi išlaidų, viso 23 107 Lt (dvidešimt tris tūkstančius šimtą septynis Lt) G. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė 600 Lt (šešis šimtus Lt) žyminio mokesčio ir 23 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 623 Lt (šešis šimtus dvidešimt tris Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybės biudžetui, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660.

Grąžinti ieškovei G. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) 793 Lt (septynis šimtus devyniasdešimt tris Lt) užstato permoką už ekspertizės atlikimą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.