- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-27
- Bylos Nr.
- eI2-3374-821/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01496-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Iveta Pelienė (pirm.), Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Violetos Petkevičienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. D. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. D. kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba, atsakovė) 2021 m. balandžio 26 d. sprendimą (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Fondo valdybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. kovo 24 d. prašymą.
Skunde pareiškėja nurodo, kad 2021 m. kovo 24 d. Fondo valdybai pateikė prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, tačiau ginčijamu Sprendimu atsakovė jos prašymo netenkino.
Paaiškina, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. asmenys, nesutinkantys su pensijų kaupimu, galėjo atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Nurodytu laikotarpiu pareiškėjos būklė buvo sunki, jai buvo lūžusi koja, todėl ji nepasinaudojo galimybe atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Taip pat nebuvo informuota apie tokią galimybę. Vėliau, kai jos sveikatos būklė pagerėjo, pareiškėja iš pažįstamų asmenų sužinojo, kad buvo tokia galimybė, todėl kreipėsi į atsakovę, tačiau atsakovė jos prašymo netenkino.
Nurodo, kad taip pat kreipėsi ir į Luminor investicijų valdymas UAB (toliau – ir Bendrovė), tačiau Bendrovė pensijų kaupimą sutiko sustabdyti vieneriems metams. Pareiškėjos nuomone, tais atvejais, kai asmuo nebuvo informuotas ir neturėjo galimybės laiku kreiptis dėl atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, jam tokia galimybė turėtų būti sudaryta vėliau. Dėl nurodytų faktinių aplinkybių pareiškėja prašo skundžiamą Sprendimą panaikinti ir įpareigoti Fondo valdybą jos prašymą išnagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Fondo valdyba atsiliepime su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 2 straipsnio 4 dalis aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė, kad asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2018 m. gruodžio 31 d., iki 2019 m. birželio 30 d. pensijų kaupimo bendrovei gali pateikti prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba sustabdyti pensijų įmokų pervedimą. Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registro (duomenimis, pareiškėjos dalyvavimas pensijų kaupime prasidėjo nuo 2008 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo su „ERGO Life Insurance“ (teises ir pareigas nuo 2015 m. perėmė Luminor investicijų valdymas UAB) (duomenys neskelbtini) sudaryta pensijų kaupimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokų dalies kaupimo. Prašymai nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, kaip ir dėl terminuoto pensijų įmokų sustabdymo turėjo būti teikiami pensijų kaupimo bendrovei: pareiškėjos atveju – Luminor investicijų valdymas UAB. Dalyviui pateikus atitinkamą prašymą, pensijų kaupimo bendrovė apie tai Fondo valdybą informuodavo duomenų teikimo ir pensijų įmokų pervedimo sutartyje numatytu elektroniniu būdu ir, kartu, pervesdavo dalyvio sąskaitoje sukauptas lėšas. Pažymi, kad Fondo valdybai nebuvo suteikta teisė priimti sprendimų dėl dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimo ar neterminuoto pensijų įmokų pervedimo sustabdymo, o per Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatytą laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. Fondo valdyba iš pensijų kaupimo Bendrovės jokių duomenų, kad pareiškėja pageidauja nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba sustabdyti pensijų įmokų pervedimą, negavo.
Paaiškina, kad teisės aktai neįpareigojo Fondo valdybos apie Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimus informuoti pensijų kaupimo dalyvius asmeniškai, taip pat nesuteikė teisės keisti Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino. Be to, Fondo valdyba nėra pensijų kaupimo sutarties šalis ir jai nėra suteikta teisės nutraukti tarp pensijų kaupimo bendrovės ir pensijų kaupimo dalyvio sudarytos pensijų kaupimo sutarties ar nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime pagal pensijų kaupimo dalyvio prašymą.
Teigia, kad gavusi ir išnagrinėjusi pareiškėjos 2021 m. balandžio 2 d. prašymą dėl atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, Sprendime išsamiai nurodė, kad dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimas nepriskirtas Fondo valdybos kompetencijai, nurodė visas objektyvias aplinkybes dėl kurių pareiškėjos prašymo negali tenkinti. Taip pat paaiškino kitas 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Įstatymo nuostatas, nurodė laikotarpį per kurį pensijų kaupimo dalyvis turėjo teisę kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę prašydamas nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba neterminuotai sustabdyti pensijų įmokų mokėjimą, todėl nėra pagrindo naikinti pareiškėjos skundžiamo Sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Fondo valdybos 2021 m. balandžio 26 d. Sprendimo, kuriuo atsisakyta nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja Fondo valdybai 2021 m. balandžio 2 d. pateikė prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime (toliau – Prašymas). Prašyme nurodė, kad yra pensijų kaupimo dalyvė (forma 2,4+0,09). Paaiškino, jog sužinojo, kad buvo nustatytas laikotarpis per buvo galima nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, tačiau tuo pasinaudoti negalėjo dėl dviejų priežasčių: pirma, negavo jokio pranešimo, kuriuo būtų informuota apie galimybę nutraukti dalyvavimą pensijų kaupe; antra, buvo sunkios sveikatos būklės. Dėl atsisakymo dalyvauti kaupime telefonu kreipėsi į Fondo valdybą, tačiau jai buvo paaiškina, kad tokios galimybės nėra, tačiau perskaičiusi publikacijas suprato, kad išimtiniu atveju dalyvavimas pensijų kaupime gali būti nutrauktas.
Fondo valdyba skundžiamu Sprendimu pareiškėjos Prašymo netenkino. Paaiškino, kad įsigaliojus Įstatymui, pensijų kaupimo dalyviams, kurie iki 2018 m. gruodžio 21 d. kaupė tik valstybinio socialinio draudimo pensijų įmokų dalį, nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo patvirtintas pereinamasis pensijų kaupimo tarifas, mokamas dalyvio lėšomis. Jeigu dalyvis su šiomis sąlygomis nesutiko, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. turėjo teisę kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę dėl dalyvavimo kaupime nutraukimo ar sustabdymo. Fondo valdyba iš pensijų kaupimo Bendrovės nėra gavusi duomenų, kad pareiškėja kreipėsi dėl dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimo ar sustabdymo. Fondo valdyba paaiškino, kad neturėjo pareigos informuoti pareiškėjos apie teisės aktų pasikeitimus, Fondo valdyba nėra pensijų kaupimo sutarties dalyvė ir jai nesuteikta teisė nutraukti pensijų kaupimo sutartis, sudarytas tarp pensijų kaupimo bendrovių ir dalyvių.
Pareiškėja su ginčijamu Sprendimu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas tuo, kad per teisės aktų nustatytą terminą pareiškėja negalėjo įgyvendinti teisės nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, nes apie tokią galimybę nebuvo informuota ir buvo sunkios sveikatos būklės, todėl jai išimties tvarka tokia galimybė turėtų būti sudaryta.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymas, taip pat Pensijų kaupimo įstatymas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja kaupime dalyvauja nuo 2008 m. sausio 1 d. tarp pareiškėjos ir pensijų kaupimo bendrovės „ERGO Life Insurance“ (duomenys neskelbtini) sudarytos sutarties pagrindu (pensijų kaupimo Bendrovės teises ir pareigas nuo 2015 m. perėmė Luminor investicijų valdymas UAB), todėl nagrinėjamu atveju aktualios Įstatymo nuostatos. Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2018 m. gruodžio 31 d., iki 2019 m. birželio 30 d. pensijų kaupimo bendrovei gali pateikti prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba sustabdyti pensijų įmokų pervedimą. Prašymą nutraukti pensijų kaupimo sutartį pateikusių asmenų pensijos sąskaitoje sukauptos lėšos pervedamos į Fondo valdybos biudžetą, o prašymą sustabdyti pensijų įmokų pervedimą pateikusių pensijų fondų dalyvių sukauptos lėšos lieka jų pensijos sąskaitoje iki tol, kol baigiasi jų pensijų kaupimas. Apie dalyvio prašymą nutraukti dalyvavimą kaupime ar sustabdyti įmokų pervedimą pensijų kaupimo bendrovė teisės aktų nustatyta tvarka informuodavo Fondo valdybą. Taigi, minėtoje teisės normoje aiškiai nurodyta, kad pensijos dalyvis, pageidaujantis nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba kaupimą sustabdyti, prašymą per Įstatyme nustatytą terminą turėjo pateikti pensijų kaupimo bendrovei, su kuria sudaryta pensijų kaupimo sutartis, bet ne Fondo valdybai. Fondo valdyba nėra pensijų kaupimo sutarties šalis (Pensijų kaupimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis), todėl atitinkamai pensijų kaupimo sutarties nutraukimas ar keitimas, nepriskirtas Fondo valdybos kompetencijai. Pažymėtina, kad viešosios teisės subjektų kompetencijos apibrėžtumo principas „galima tai, kas nustatyta“, t. y. įstatymų viršenybės principas nustato, kad viešojo administravimo subjektai gali veikti tik teisės aktais jiems suteiktų įgalinimų ribose ir neturi teisės viršyti savo kompetencijos. Viešojo administravimo subjektų aktai, priimti viršijant kompetencijos ribas (ultra vires), yra vertinami kaip neteisėti, todėl Fondo valdyba pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo nutraukti pensijų kaupimo sutarties (dalyvavimo pensijų kaupime).
Įstatymai ir kiti teisės aktai registruojami ir oficialiai skelbiami Teisės aktų registre (Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 19 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog oficialus viešas viso teisės akto paskelbimas nėra savitikslis dalykas – tai reikalinga, kad teisės subjektai žinotų, koks yra atitinkamas teisės aktas, galėtų susipažinti su visu teisės aktu ir jį vykdyti; įstatymų leidėjas įstatymu turi nustatyti tokį su oficialiu teisės aktų paskelbimu susijusių santykių teisinį reguliavimą, kad teisės aktai būtų prieinami visiems teisės subjektams (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d., 2010 m. vasario 9 d. nutarimai). Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos tvarkos yra būtina sąlyga ne tik įstatymams įsigalioti, bet ir tam, kad teisės subjektai žinotų, kokie įstatymai galioja, koks yra jų turinys, ir juos vykdytų (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. spalio 29 d., 2007 m. birželio 27 d. nutarimai). Įstatymas ir Pensijų kaupimo įstatymas paskelbti Teisės aktų registre, todėl laikytina, kad pareiškėja, kaip ir kiti asmenys, turėjo galimybes su jais susipažinti. Teismas sutinka su atsiliepimo argumentais, kad Fondo valdyba neprivalėjo pensijų dalyvių asmeniškai informuoti apie teisės aktų, susijusių su pensijų kaupimu, pasikeitimu, todėl skundo argumentai, jog pareiškėjai nebuvo parnešta apie galimybę nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime ir dėl šios priežasties ji šia teise negalėjo pasinaudoti, atmesti kaip nepagristi.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad sprendimo nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime priėmimas nepatenka į Fondo valdybos kompetenciją, pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių dėl terminio kreiptis į pensijų kaupimo Bendrovę praleidimo priežasčių nevertina. Taip pat, atkreipia pareiškėjos dėmesį, kad pagal Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, pasibaigus teisės aktuose nustatytam terminui, jeigu termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis, turi teisę tik tie asmenys, kurie nuo 2019 m. sausio 1 d. yra automatiškai įtraukti į pensijų kaupimą (6 straipsnio 1, 6 dalys). Bylos duomenimis, pareiškėja pensijų kaupime dalyvauja su pensijų kaupimo Bendrove savarankiškai sudarytos sutarties pagrindu, todėl aptartos nuostatos pareiškėjai netaikytinos.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas atsižvelgiant į Fondo valdybos kompetencijos ribas, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, ir pritaikius teisės aktų nuostatas, motyvuotas, atitinka esminius VAĮ administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas neturi pagrindo skundžiamo Sprendimo naikinti. Atmetus pareiškėjos reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (išnagrinėti pareiškėjos prašymą), todėl šis reikalavimas taip pat atmestinas.
Pareiškėjos skundas netenkintas, todėl už skundą sumokėtas žyminis mokestis pareiškėjai nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos A. D. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.