Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Virginija Švedienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-754-256/2012

Teisėjas Viktor Voicechovski Teisminio proceso Nr. 1-97-1-00664-2010-7 Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.14.12.; 1.1.8.1.; 1.1.7.2.4.; 2.4.

2012 m. rugsėjo 24 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Švedienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. nuteistas pagal BK 189str. 1d. 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir A. B. bei R. B., jų atžvilgiu skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. nuteistas už tai, kad žinodamas, jog R. B. ir A. B. iš UAB ,,ARMPLAST” pavogė 100 profiliuotų aliuminio lapų, 2000 Lt vertės, 30 m kabelio 5x2,5 mm, 135 Lt vertės, 5 m kabelio 4x3,5 mm, 27,50 Lt vertės bei 10 m kabelio 1x35 mm, 190 Lt vertės, 2010-10-24, apie 18.00 val., kartu su R. B. ir A. B. savo automobiliu Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie UAB ,,A” (duomenys pakeisti) sandėlių, esančių Emiliškių kaime, Eišiškių seniūnijoje, Šalčininkų rajone, kur vogtus daiktus pakrovė į automobilį ir 2010-10-25, apie 7.00 val., nuvežė į Jašiūnų geležinkelio stotį, kur pridavė UAB “S” (duomenys pakeisti) metalo supirktuvei kaip metalo laužą, tokiu būdu realizavo nusikalstamu būdu gautą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas ištyrė bylos įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad J. M. nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 189str. 1d., sudėtį.

BK 189 straipsnyje numatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto realizavimą, žinant, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu būdu gauto turto realizavimo. Kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, kad realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti, kaltininkas turi suvokti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, t.y. padarius vagystę ar kitą savanaudišką nusikaltimą. Svarbu tai, kad kaltininkas žino, jog turtas, kurį jam perduoda realizuoti kitas asmuo, yra gautas nusikalstamu būdu. BK 189 straipsnis išskiria specialų objektą – žinomai nusikalstamu būdu realizuotą turtą. Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas nusikaltimo, padaryto įgyjant turtą, aplinkybes. Užtenka nustatyti tai, kad kaltininkas realizuodamas turtą supranta, jog realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir to nori (nutartis Nr. 2K-1/2011).

Apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistasis nežinojo, jog metalas yra vogtas, yra nepagrįstas. Nuteistasis R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po vagystės iš UAB ,,A“ (duomenys pakeisti) sandėlių nuėjo į A. B. namus, paskambino J. M. ir pasakė, kad pavogė aliuminio ir jį reikia nuvežti į metalo supirktuvę, už tai pasiūlė 100 litų. Maždaug po pusvalandžio su J. M. susitiko stotelėje, bet šis atvažiavo lengvuoju automobiliu, todėl nuvažiavo paimti mikroautobuso. Grįžus į metalo buvimo vietą J. M. pasakė, kad dar šviesu, todėl reikia palaukti. Apie 18.00val. nuvažiavo prie UAB ,,A“ (duomenys pakeisti) sandėlių, pakrovė aliuminio lapus į mikroautobusą ir nuvažiavo pas J. M. į namus, vėliau J. M. pasiūlė važiuoti į Jašiūnus pabandyti priduoti aliuminio, tačiau nuvykus paaiškėjo, kad supirktuvė jau nebedirba. Tuomet mikroautobusą paliko Jašiūnuose pas J. M. draugą ir susitarė susitikti kitą dieną 7.00val. ryto. Kitą rytą J. M. pridavė aliuminio metalą (t.1 b.l.31-32, 37-38, 41-42, 48). Nuteistojo R. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklūs, jais netikėti nėra pagrindo. Analogiškus parodymus ikiteisminiame tyrime davė ir nuteistasis A. B. (t.1 b.l.52, 57, 64, 71-72, 76). Parodymų patikrinimo vietoje metu J. M. parodė, kad aliuminio lapai gulėjo maždaug už 40 m nuo UAB ,,A“ (duomenys pakeisti) sandėlių (t.1 b.l.96-97), todėl ir pats turėjo suvokti, jog aliuminio lapai negalėjo būti gauti legaliu būdu. Liudytojas V. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad aliuminio metalą į metalo supirktuvę pridavė būtent J. M., su kuriuo jis sudarė metalo pirkimo – pardavimo sutartį ir jam sumokėjo pinigus (t.1 b.l.29-30, t.2 b.l.56). J. M. kaltė įrodyta bylos medžiaga. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad J. M., žinodamas, jog R. B. ir A. B. iš UAB ,,A” (duomenys pakeisti) pavogė aliuminio lapus, juos pridavė metalo supirktuvei kaip metalo laužą, ir tokiu būdu realizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes teismas nuosprendyje iš kaltinimo pašalino nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą. Nuteistojo iškelta versija, kad nuvažiavus į supirktuvę paaiškėjo, jog R. B. neturi asmens dokumento, o supirktuvės darbuotojas atsisakė priimti metalą, todėl J. M. jam pateikė savo pasą, vertintina kaip gynybos pozicija siekiant pakreipti procesą sau palankia linkme ir išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino J. M. kaltu pagal BK 189str. 1d., tokią išvadą padarė vadovaudamasis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Skirdamas bausmę BK 41str. ir 54str. įtvirtintų pagrindų nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, J. M. kaltės formą, rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir paskyrė švelniausią bausmės rūšį, numatytą įstatymo sankcijoje. Tokia bausmė nelaikytina savo rūšimi ar dydžiu aiškiai per griežta.

Esant tokioms aplinkybėms naikinti nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo J. M. apeliacinį skundą atmesti.