Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje K. A., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) N. A., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, be nuolatinės gyvenamosios vietos (gyvenamosios vietos nedeklaravęs), teistas 17 kartų, paskutinį kartą: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-13 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 str. (2 veikos) - 60 parų arešto; vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. „a“ p.p., minėta bausmė subendrinta su 2011-10-12 nuosprendžiu ir 2012-03-16 nutartimi paskirtomis neatliktomis bausmėmis, galutinė bausmė – lasivės atėmimas trejiems metams dviem mėnesiams dvidešimt dvejoms dienoms su 19 MGL dydžio bauda. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-11-10 nutartimi, vadovaujantis BPK 3 straipnio 2 dalimi, 362¹ straipsniu, atleistas nuo 2013-11-13 nuosprendžiu paskirtos 60 parų arešto bausmės dėl BK 290 str. numatytų veikų, palikta galioti Vilniaus raj. apylinkės teismo 2012-03-16 nutartimi paskirta subendrinta galutinė bausmė, kuri yra atlikta,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. A. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2017 m. sausio 14 d., apie 14.45 val., pro neužrakintas lauko duris, įsibrovė į A. R. priklausančią namo dalį, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir iš kambaryje buvusios rankinės pagrobė nukentėjusiajai A. R. priklausančią 10 eurų vertės piniginę su joje buvusiais 60 eurų, kurią paslėpęs po striuke, išėjo iš minėto namo, taip pasikėsino pagrobti A. R. priklausantį 70 eurų vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes minėto namo kieme jį sulaikė nukentėjusiosios kaimynas V. K..

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis K. A. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Nurodė, kad sutinka su kaltinimu. Nebūtų sutikęs kaimyno, būtų nusikaltimą įvykdęs iki galo. Jo tikslas buvo pavogti. Nusprendė gyventi teisingai, bet paslydo. Pripažįsta, kad pavogė pinigus. Liudytojui prisipažino, kad pavogė. Sėdėdamas įkalinimo įstaigoje, neturėjo informacijos, ką gali daryti išėjęs į laisvę. Dabar įsitraukė į nevyriausybinės organizacijos veiklą, kuri suteikia pagalbą kaltinamiesiems, išėjusiems iš įkalinimo vietos. Dabar tiksliai žino, ką darys laisvėje: dirbs, nevogs. Turi šaltkalvio profesiją. Nukentėjusiosios atsiprašė. Nuoširdžiai nori pasitaisyti. Išėjęs į laisvę, pirmiau nori susirasti darbą, atsistoti ant kojų, po to kurti šeimą. Prašo nesodinti jo į kalėjimą.

Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. R. paaiškino, kad ji gyvena nurodytu adresu. 2017-01-14, apie 15 val., ji buvo namuose, virtuvėje gamino maistą. Jų name gyvena dvi šeimos ir yra du įėjimai, iš vienos ir iš kitos pusės. Jai, būnant virtuvėje, nesigirdėjo jokių pašalinių garsų, kad namuose vaikščiotų svetimas žmogus. Po kažkiek laiko atėjo žentas ir pasakė, kad sulaikė vyriškį, kuris buvo užėjęs į jos namą. Tuomet ji patikrino savo rankinę, kuri stovėjo kambaryje, ant minkštasuolio, tiesiai prie durų į kambarį. Patikrinusi rankinę, pamatė, kad joje nėra piniginės. Tada tas vyriškis, kurį sulaikė jos žentas, iš po savo striukės išsitraukė jos piniginę. Patikrinusi piniginę, ji įsitikino, kad niekas nedingo, nei pinigai, nei dokumentai. Įėjimo į namą durys buvo atidarytos, spyna nesulaužyta. Nukentėjusioji A. R. taip pat parodė, kad 2017-01-14, kai buvo pasikėsinta pavogti jai priklausančią piniginę, piniginėje buvo 60 eurų. Pati piniginė kainuoja 10 eurų, todėl pasikėsinta pavogti jos turtą, kurio vertė 70 eurų (b.l. 11, 12).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K. (V. K.) paaiškino, kad 2017-01-14 pas jį (adresu: (duomenys neskelbtini) Vilniuje) atėjo nepažįstamas vyras, kuris jam pasiūlė pirkti dyzelino. Atsakius, kad jam nereikia, vyriškis išėjo. Jis iš savo namų išėjo pažiūrėti, kur vyras nuėjo, nes jis pasirodė įtartinas. Vyras nuėjo pas A. R., į namus (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šis namas yra šalia jo namo. Vyras ilgai neišėjo, todėl jis nuėjo pasižiūrėti, kur tas vyras užtruko. Eidamas pamatė, kaip vyriškis išėjo iš minėto namo. Jiedu prasilenkė. Iš pradžių jis vyro nesustabdė, nusprendė pažiūrėti, ką šis ten veikė. Pamatė, kad durys atrakintos, o užėjęs į vidų pašaukė Aną. Ji išėjo iš virtuvės, esančios toliau nuo kambarių, todėl suprato, kad tas vyras galėjo iš kambarių kažką pavogti. Išėjęs į lauką, minėtą asmenį pakvietė, vyras buvo nuo namo nuėjęs apie 60 m. Vyras nebėgo, paklausė, ko jis nori. Jis atsakė, kad nori vyro siūlyto kuro, tai pasakė, kad vyro neatbaidytų. Vyrui priėjus, jie pradėjo kalbėti, jis vyrui leido suprasti, kad žino, ko jis atėjo. Tada vyras iš po striukės išėmė piniginę, padavė jam. Tuo metu išbėgo Ana, pasakė, kad dingo piniginė. Vyras nebėgo, bet prašė jį paleisti. Ana iškvietė policiją, kuri atvykusi vyriškį sulaikė (b.l. 15).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog pilnai pasitvirtino K. A. kaltė, įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jo parodymai tyrimo metu nebuvo paneigti, jie visiškai sutampa su nukentėjusiosios A. R., liudytojo V. K. parodymais. Minėtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis įsibrovęs į patalpą pasikėsino pagrobti svetimą A. R. priklausantį 70 Eur vertės turtą, atlikęs visus veiksmus nusikalstamai veikai padaryti. K. A. nusikalstamos veikos pabaigti nepavyko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas liudytojo V. K.. K. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinai tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkina tai, kad K. A. turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą (BK 60 str.13 d.).

Skirdamas bausmę K. A., teismas, vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Kaltinamasis anksčiau teistas 15 kartų, taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumai neišnykę, nepanaikinti. Jis, tik 2017 m. sausio 5 d. paleistas iš įkalinimo įstaigos, 2017 m. sausio 14 d. vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą. Konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.1 d.). K. A. nedirba, nevedęs. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad iš ankstesnių teistumų kaltinamasis išvadų nepadarė, teisei priešingo elgesio neatsisako ir toliau. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Teismas, nustatydamas bausmės dydį, atsižvelgia į kaltinamąjį ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančių aplinkybių visumą, vertina ir tai, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje; kad K. A., liudytojui pareikalavus, pats atidavė pagrobtą turtą; kad jis, kaltinamojo teigimu, ėmė domėtis nevyriausybinės organizacijos veikla, suteikiančios pagalbą kaltinamiesiems, išėjusiems iš įkalinimo vietos. Įvertinus tai, kas paminėta, laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei minėto įstatymo straipsnio sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Teismo nuomone, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, yra adekvati ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei, taip pat neprieštarauja teisingumo principui.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažįsta kaltas, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu K. A. BPK 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2017-01-14 15.42 val (b.l. 19). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017-01-16 nutartimi K. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 20 (dvidešimčiai) dienų, skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos, t. y. nuo 2017-01-14. Vadovaujantis BPK 66 straipsnio nuostatomis, į K. A. paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą ir suėmimą) nuo 2017-01-14 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Teismas netenkina Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo (iš viso 69,48 Eur). Nagrinėjamoje byloje gynėjas buvo paskirtas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Minėtos straipsnio nuostatos numato, jog bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas, dėl ko jų priteisimas iš kaltinamojo, kuriam gynėjas užtikrintas privalomai, būtų nepagrįstas ir nesuderinamas su teisingumo interesais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsniu, 178 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-303, 432 straipsniais,

nusprendžia:

K. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę K. A. paskirti laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmę, vadovaujantis BK 66 str. 2 d., įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime - suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. sausio 14 d. iki 2017 m. vasario 10 d.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.