Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-10-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-5038-806/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-10-05
Bylos Nr.
A15.-5038-806/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02479-2017-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Pažeidėjas
V. Š.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-5038-806/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02479-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.; 16.9.8. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. spalio 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, sekretoriaujant Gretai Sankūnei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Š. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Š. 2017-07-05 apie 16.20 val., T. Narbuto g., Vilniuje, neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, teisės nėra įgijęs, vairavo automobilį „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus atstumo tarp automobilių ir atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadino abu automobilius. Šiais savo veiksmais jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 str. 2 d., 423 str. 1 d.

Apklaustas teisme V. Š. parodė, kad pripažįsta padaręs administracinius nusižengimus, gailisi. Teisių vairuoti nėra įgijęs, padarė įvykį, apgadino automobilius. Automobilis įmonės, jį vairavo neatsiklausęs R. V..

Šalies argumentai

V. Š. apklausos protokole nurodyta, kad teisės vairuoti transporto priemones neturi įgijęs, vairuotojo pažymėjimo jis niekada neturėjo ir neturi, jokių vairavimo kursų jis nelankė. 2017-07-05 apie 14.00 val., po darbo, adreso tikslaus nurodyti negali, Olandų g., jis stovinčiame autobuse, kuris skirtas vežioti įmonės darbuotojas, prie darbo, išgėrė alaus. Kiek išgėrė, jis, V. Š. nežino, alų gėrė 5 laipsnių stiprumo. Tada kažkodėl nutarė važiuoti automobiliu į namus. Kadangi prie darbo buvo išnuomotas automobilis „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o jis turėjo raktelius nuo šio automobilio, jis sėdo į vairuotojo vietą ir važiavo į namus. Šis automobilis yra išnuomotas įmonės, kurioje jis dirba, ir juo naudojasi visi, kam reikia. Jis 2017-07-05, tikslaus laiko nurodyti negali, nuo Olandų g., vairuodamas automobilį „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vienas važiavo link namų, į L. Asanavičiūtės g. Vairuojant automobilį T. Narbuto g., antra eismo juosta, kryptimi link Laisvės pr., prieš jį važiavęs automobilis stabdė, dėl kokių priežasčių, jis nežino, ir nespėjęs sustabdyti vairuojamo automobilio atsitrenkė į jo galinę dalį.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyr. patrulio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017-07-05 gavo pranešimą, kad T. Narbuto g., link Pilaitės pr. eismo įvykis, automobilio „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus į įvykio vietą pastebėjo du automobilius, kurie dalyvavo eismo įvykyje. Priėjo automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. L., kuris paaiškino, kad važiavo antra eismo juosta, pastebėjo, kad važiavęs priekyje automobilis sustojo prie pėsčiųjų perėjos Narbuto g. praleisti pėstijį, dėl to ir A. L. sustojo praleisti ir pajuto smūgį į automobilio galinę dalį.

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog eismo įvykio vieta yra T. Narbuto g. link Pilaitės pr., Vilniuje, apgadintas automobilio „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis, automobiliui „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis, bagažinės dangtis.

Šalies argumentai

A. L. paaiškinime nurodyta, kad 2017-07-05 apie 16.24 val., vairavo automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Važiavo Narbuto g. link Laivės pr. Važiavimo sąlygos buvo geros – giedra, važiuojamoji dalis sausa, dienos metu, važiuojamosios dalies danga asfaltas, dviejų juostų, važiavo antra eismo juosta, važiavimo greitis buvo 0 km/h, nes sustojo prie pėsčiųjų perėjos, šviesos buvo įjungtos artimos. Įvykio vietoje pėsčiųjų perėjos ženklai, važiuojamoji dalis pažymėta raudona spalva ir pėsčiųjų perėjos žymėjimas. Sustojus paskui priekyje važiuojantį automobilį, prie pėsčiųjų perėjos praleisti pėsčiuosius, į jo vairuojantį automobilį atsitrenkė iš paskos važiuojantis automobilis. Į jį įvažiavusio automobilio vairuotojas buvo girtas. Eismo įvykio metu žmonės sužaloti nebuvo.

Liudytojo V. L. protokole nurodyta, kad 2017 m. liepos 5 d., patruliuojant su Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos vyriausiuoju patruliu I. M., apie 16.20 val., iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Vilniuje, T. Narbuto gatvėje, važiuojant link Pilaitės, įvyko eismo įvykis, o automobilio „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas neblaivus. Pagal šį pranešimą nuvyko į įvykio vietą, kur T. Narbuto gatvės eismo pusėje, skirtoje važiuoti link Pilaitės, ties visuomeninio transporto sustojimu „T. Narbuto“ rado susidūrusius automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. L. ir automobilį „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. Š.. Automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojas A. L. paaiškino, kad jis važiavo T. Narbuto gatvės antra eismo juosta ir priartėjus prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos pamatė, kad priekyje jo važiuojantis automobilis sustojo prieš pėsčiųjų perėją. Dėl to ir jis sustabdė vairuojamą automobilį, bei netrukus pajuto smūgį į sustabdyto automobilio „Škoda“ galinę dalį. Bendraujant su automobilio „Peugeot Boxer“ vairuotoju V. Š. iš jo burnos jautėsi sklindantis alkoholio kvapas. Dėl to buvo nutarta patikrinti V. Š. blaivumą. V. Š. sutiko ir alkotesterio pagalba V. Š. buvo nustatytas 2,89 promilių girtumas. V. Š. su nustatytu girtumo sutiko. Į įvykio vietą buvo iškviestas kitas pareigūnų ekipažas, kurie V. Š. nuvežė į Priklausomybės ligų centrą.

Liudytojo J. P. apklausos protokole nurodyta, kad jo vardu yra registruotas automobilis „Peugeot Boxer”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šis automobilis yra jo nuosavybė. Šiuo automobiliu jis pastoviai nesinaudoja ir šį automobilį nuomoja. Automobilį „Peugeot Boxer“ jis buvo išnuomavęs A. K., o jis minėtą automobilį išnuomojo R. V.. Apie tai, kad jo automobilis „Peugeot Boxer“ dalyvavo eismo įvykyje jis sužinojo tik iš Kelių policijos pareigūnų. Jis pats eismo įvykio nematė ir apie jo aplinkybes nieko nežino. Tik žinau, kad automobiliu „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi R. V. darbuotojai. Eismo įvykio metu automobilis „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas nežymiai, jo jis net neremontavo, todėl dėl jo apgadinimo jokia žala jam nepadaryta, civilinio ieškinio nereikšta ir procese dalyvauti nepageidauja.

Liudytojo A. L. apklausos protokole nurodyta, kad 2017 m. liepos 5 d., apie 16.20 val., jis vairuodamas įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo T. Narbuto gatvės antra eismo juosta link Pilaitės pusės. Priartėjus nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, ties visuomeninio transporto sustojimu „T. Narbuto“, pamatė, jog priekyje jo važiuojantis automobilis stoja prieš pėsčiųjų perėją praleisti pėsčiojo. Dėl to jis taip pat pradėjo stabdyti vairuojamą automobilį „Škoda Octavia“ ir jį sustabdė. Jam sustabdžius vairuojamą automobilį „Škoda Octavia“, netrukus jis pajuto smūgį į vairuojamo automobilio galinę dalį, o netrukus ir antrą smūgį į automobilio galinę dalį. Jis išlipo iš automobilio „Škoda“ ir pamatė, kad į jo automobilio galinę dalį atsitrenkusio automobilio „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas yra neblaivus. Tai matėsi akivaizdžiai iš vyriškio bendros veido išraiškos. Jis taip pat išlipo iš automobilio „Peugeot Boxer“ ir pradėjo svyruoti, jis nesugebėjo stovėti. Jis su juo, A. L. nekalbėjo, nes dėl girtumo to daryti nesugebėjo. Vairuotojas svirduliuodamas apžiūrėjo savo automobilį ir po to jam, A. L. atrodo, jog jis atsisėdo atgal į automobilį. Praėjus kelioms minutėms po eismo įvykio atvyko į vietą policijos pareigūnai, kuriems jis viską paaiškino kaip nutiko. Po eismo įvykio jis pastoviai matė automobilio „Peugeot“ vairuotoją ir pastarasis alkoholio po eismo įvykio nevartojo. Pareigūnai įformino eismo įvykį ir alkotesterio pagalba patikrinę „Peugeot“ automobilio vairuotojui nustatė 2,89 promilių girtumą. Eismo įvykio metu jis, A. L. sužalotas nebuvo, buvo apgadintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-08-30 pažymoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ po eismo įvykio dėl apgadinto automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į draudimo bendrovę (UAB „Lietuvos draudimas“), ir draudimo bendrovė atlygino padarytą žalą, kuri sudarė 332,57 Eur (trys šimtai trisdešimt du eurų 57 ct). Padaryta žala yra maža ir įmonė dalyvauti procese nepageidauja.

Dėl išdėstyto konstatuotina, jog V. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą, numatantį, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 126 p., numatantį, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu sukėlus eismo įvykį, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Nereikalaujama, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas. V. Š. pripažino sukėlęs eismo įvykį, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vairuojant automobilį T. Narbuto g., antra eismo juosta, kryptimi link Laisvės pr., prieš jį važiavęs automobilis stabdė, dėl kokių priežasčių, jis nežino, ir nespėjęs sustabdyti vairuojamo automobilio atsitrenkė į jo galinę dalį. Transporto priemonių sugadinimo aplinkybes patvirtina ir A. L. paaiškinimas, liudytojo A. L. apklausos protokolas, liudytojo V. L. protokolas, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyr. patrulio tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema.

Atsižvelgiant į padarytų administracinių nusižengimų pavojingumą ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (V. Š. prisipažino padaręs administracinius nusižengimus), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, dirbantis, praeityje baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį turto sugadinimą, todėl pažeidėjui skirtinos sankcijose numatytos baudos didesnės už minimalias.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 635 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

V. Š. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 str. 2 d., skirti 320 eurų dydžio baudą.

V. Š. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 str. 1 d., skirti 320 eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis ANK 38 str. 2 d., nuobaudas subendrinus V. Š. skirti galutinę 320 eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 17069809949 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė