- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-22
- Bylos Nr.
- 2-373/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Fortrakas“, VSDFV Vilniaus skyrius "Almiga" "Fortakas"
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Transtrado“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Fortrakas“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Transtrado“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Transtrado“ iškelta bankroto byla.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB “Fortrakas“ pareikštu ieškiniu prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Transtrado“, įmonės bankroto administratoriumi paskirti M. P. . Nurodė, jog ieškovo naudai neišieškota skola iš atsakovo pagal Vilniaus m. 2 apyl. teismo išduotus vykdomuosius dokumentus sudaro 34 141,22 Lt. Jo nuomone įmonė yra nemoki.
Ieškovas UAB „Almiga“ prašė iškelti atsakovui bankroto bylą, bankroto administratoriumi siūlė skirti UAB „Top Consult“. Nurodė, kad atsakovas yra nemokus, neatsiskaito su ieškovu, įmonės įsipareigojimai yra pradelsti.
Ieškovai VSDFV Vilniaus skyrius ir D. D. prašė iškelti atsakovui bankroto bylą ir įmonės bankroto administratoriais paskirti UAB „Jupoga“ bei UAB „Lautus verslo sprendimai“.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Transtrado“ atsiliepime nurodė, kad pagal balansą įmonė yra moki, iškėlus bankroto bylą visi įmonės darbuotojai liktų bedarbiais, o teismui atsisakius kelti bankroto bylą būtų deramasi su kreditoriais dėl grafikų sudarymo įmonės įsiskolinimams sumokėti. Patikslintu atsiliepimu prašė spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismo nuožiūra, iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti juridinį asmenį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 25 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB „Transtrado“ bei jo administratoriumi paskyrė UAB „Top Consult“. Teismas, įvertinęs atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentus, nustatė, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusę įmonės turimo turto vertės, tačiau beveik visą įmonės turtą sudaro debitoriniai reikalavimai. Pagrindiniam atsakovo skolininkui Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi iškelta bankroto byla, kitų prievolių įvykdymo terminai pasibaigė dar 2005-12-31, tačiau reikalavimai debitoriams nėra pareikšti, dalis atsakovo skolininkų yra užsienio valstybėse. Teismas padarė išvadą, kad reikalavimai debitoriams yra realiai neįgyvendinami arba jų įgyvendinimo galimybės labai apsunkintos ir ribotos, o įmonei ir jos kreditoriams reikalinga bankroto procedūromis teikiama apsauga, padėsianti mažinti augančius įmonės nuostolius ir atitinkamas išieškojimų iš įmonės turto kreditoriams galimybes. Didžioji dalis atsakovui priklausančių transporto priemonių yra areštuota, duomenų apie jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą nėra, jis nevykdo įsipareigojimų verslo partneriams, darbuotojams ir valstybei. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas konstatavo, kad atsakovas neatsiskaito su kreditoriais ir yra nemoki įmonė, ir tai yra pagrindas iškelti įmonei bankroto bylą bei skirti administratorių (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 5 d. 1 p., 10 str. 4 d. 1 p.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl administratoriaus paskyrimo, atsižvelgė į tai, kad nenustatyta ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių ieškovų pasiūlytos administratorių kandidatūros būtų pripažintos netinkamomis. Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos nepareiškė prieštaravimų dėl šių administratorių kandidatūrų. Teismas, neturėdamas duomenų, kad toks asmuo negali būti skiriamas bankroto administratoriumi šioje byloje ir naudodamasis savo diskrecijos teise, UAB „Tarnstrado“ administratoriumi skyrė ieškovo UAB „Almiga“ pasiūlytą UAB „Top Consult“.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Tarnstrado“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Ieškovas UAB „Fortrakas“ nepagrįstai sprendžia apie įmonės nemokumą remdamasis vien ta aplinkybe, kad jam buvo grąžinti vykdomieji dokumentai dėl skolos iš atsakovo išieškojimo. Įmonės nemokumo būsena yra apibrėžiama Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, kur nėra numatyta aplinkybė, jog antstoliui grąžinus vykdomuosius dokumentus išieškotojui skolininko įmonė pripažįstama nemokia.Bankroto byla atsakovui iškelta nesilaikant Įmonių bankroto įstatyme nurodomų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas įmonės pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, nerado ir nenurodė nei vienos iš Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų bankroto bylos iškėlimui. Atsakovo pradelsti įsipareigojimai yra mažesni už pusę balanse nurodomo turto vertės, jis nėra pranešęs kreditoriams apie negalėjimą arba ketinimą neatsiskaityti su kreditoriais, daliai buvusių darbuotojų skola yra neterminuotai atidėta, šiuo metu įmonė nevėluoja išmokėti atlyginimų. Esamos skolos yra buvusiems darbuotojams, tačiau tokia padėtis kilo ne dėl įmonės nemokumo, o dėl būtinybės atlikti užskaitą tarp buvusių darbuotojų ir įmonės. Įmonė veikia pelningai. Nors dalis transporto priemonių yra areštuota, teisė jomis naudotis nėra apribota ir atsakovas šias transporto priemones naudoja savo veikloje.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo nemokumo, nepagrįstai vadovavosi ta aplinkybe, jog pagrindiniam atsakovo skolininkui yra iškelta bankroto byla. Nutartis dėl UAB „Merwal“ bankroto bylos iškėlimo dar neįsiteisėjusi, ji apskųsta apeliacinės instancijos teismui, o Įmonių bankroto įstatymas nenumato tokio pagrindo įmonės nemokumui nustatyti. Aplinkybė, kad atsakovo debitoriams nėra pareikšti reikalavimai teismuose, nereiškia, jog debitoriniai reikalavimai nebus realiai tenkinami. Valstybė neturi pranašumo prieš kitus atsakovo kreditorius, todėl vien įsiskolinimo valstybės biudžetams egzistavimas nepatvirtina įmonės nemokumo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Fortrakas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bankroto administratoriaus paskyrimo ir atsakovo administratoriumi skirti M. P. . Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsakovas UAB „Tarnstrado“, jo pagrindinis skolininkas UAB „Merwal“ ir ieškovas UAB „Almiga“, kuris ir pasiūlė teismo paskirtą administratoriaus kandidatūrą, yra glaudžia tarpusavyje susijusios įmonės, jų faktinis savininkas yra tas pats asmuo – R. A. , kuris buvo visų šių įmonių vadovu, įmonės veikia vienu adresu. Atsakovo bankroto akivaizdoje šių tarpusavyje susijusių įmonių vadovų pasikeitimas yra bandymas paslėpti dar likusį įmonės turtą ir finansinius dokumentus, kad būtų apsunkintas tokio turto apimtiems nustatymas, tuo siekiant išvengti atsakomybės, gresiančios buvusiam įmonės vadovui. Aplinkybė, kad visos tris įmonės yra susijusios su minėtu asmeniu taip pat nustatyta dar neįsiteisėjusiu Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimu. Esant viešai žinomai informacijai dėl UAB „Almiga“ galimo suinteresuotumo skirti administratorių, kuris gali būti lojalus buvusiam atsakovo vadovui, šio ieškovo siūlytas kandidatas turėtų būti vertinamas ypač kritiškai. Turint omeny, kad atsakovo įsiskolinimų pagrįstumas UAB „Almiga“ turi būti kruopščiai patikrintas administratoriaus, UAB „Top Consult“ kandidatūra privalo būti atmesta. Kadangi atsakovas neteikia privalomų finansinių ataskaitų, jo vykdoma veikla yra vykdoma priešingai įstatymų nustatytai tvarkai, galimai nepajamuojant buhalterijoje finansinių lėšų. Todėl itin aktualus nesuinteresuoto veikti buvusio įmonės vadovo naudai administratoriaus paskyrimas. Kitaip galima prognozuoti ginčų dėl administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo arba jo atstatydinimo, atsiradimą, kas apsunkintų bankroto procesą.Taip pat kritiškai turėtų būti vertinama ieškovės D. D. pasiūlytas administratoriaus kandidatūra. Ieškovė atsakovo įmonėje iki 2011-04-20 dirbo vyriausiąja buhaltere. Jos atleidimas sutampa su R. A. nusišalinimu iš bendrovės akcininkų ir vadovo pareigų. Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartyje nustatyta, jog būtent šiuo laikotarpiu nebuvo tvarkoma buhalterinė apskaita, neteikiami finansinės atskaitomybės dokumentai. Buvusi finansininkė kaip ir buvęs įmonės vadovas ir akcininkas, objektyviai yra suinteresuoti, kad nebūtų nustatyti jų galimi pažeidimai atsakovo veikloje, nes šiems pažeidimams išaiškėjus jie yra materialiai atsakingi kreditoriams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo UAB „Transtrado“ atskirąjį skundą ieškovas UAB „Fortrakas“ prašo atsakovo skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos nutartį panaikinti dalyje dėl administratoriaus paskyrimo, administratoriumi skirti M. P. , taip pat prašo priimti atskirąją nutartį dėl Įmonių bankroto valdymo departamento pažeidimų derinant administratoriaus kandidatūrą „Teismo skiriamo bankroto administratoriaus kandidatūros derinimo taisyklių“ (Ūkio ministro 2011-12-07 įsakymo Nr. 4-895 redakcijos) nustatyta tvarka. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai konstatavo, jog faktiškai atsakovas yra nemokus. Faktinės bylos aplinkybės verčia abejoti atsakovo į bylą pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų tikrumu, jie neatspindi realios atsakovo finansinės būsenos. Finansinės atskaitomybės dokumentai už 2009 – 2010 metus Juridinių asmenų registrui teikiami nebuvo, buhalterija įmonėje buvo vedama aplaidžiai, o 2011 metais atskirais laikotarpiais apskaita iš viso nebuvo tvarkoma, ką pripažino pats atsakovo vadovas bei nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartyje. Atsakovas, ieškovas UAB „Almiga“ ir atsakovo bei minėto ieškovo skolininkas UAB „Merwal“ yra glaudžiai susijusios įmonės per vieną fizinį asmenį, tarpusavio įsiskolinimais, be to, tiek atsakovas, tiek UAB „Merwal“ yra nemokios įmonės, o visas įmonių turtas yra sukoncentruotas UAB „Almiga“.Ieškovui padavus atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria paskirtas bankroto administratorius, Įmonių bankroto valdymo departamentas, nors prieš tai pritaręs visoms siūlomoms administratorių kandidatūroms, dėl neaiškių priežasčių netikėtai pakeitė savo nuomonę dėl administratorės M. P. kandidatūros. Įmonių bankroto valdymo departamento 2011-12-07 teikimas dėl minėtos administratorės kandidatūros netinkamumo yra grindžiamas negaliojančia Derinimo taisyklių redakcija, todėl šis raštas yra niekinis. Be to, naujos redakcijos Derinimo taisyklių 6.2. punkte nustatyta, kad Departamentas gali nepritarti siūlomai kandidatūrai tik tuo atveju, kai asmuo neturi teisės teikti bankroto administravimo paslaugas. M. P. išduotas pažymėjimas galioja iki 2012-10-26, duomenų apie tai, kad jai būtų inicijuota licencijos panaikinimo procedūra, nėra, ji atitinka Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 11 dalies reikalavimus dėl nuolatinio kvalifikacijos kėlimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo UAB „Transtrado“ atskirąjį skundą ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašo atsakovo skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodo, jog antstolis grąžino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui neįvykdytus sprendimus su išieškojimo negalimumo aktais, kuriose nustatyta, kad atsakovo vardu registruotino turto, lėšų bankuose nėra. Su buvusiais darbuotojas atsakovas privalėjo atsiskaityti jų atleidimo iš darbo dieną (DK 141 str.), o jeigu šie yra jam skolingi, turėjo kreiptis į teismą dėl įmonei padarytos žalos priteisimo. Atsakovo skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui 2011-12-22 sudaro 128 322,08 Lt. Pagal atsakovo paskutinį balansą už 2008 metus, jo turtas sudarė 8 268 971 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 5 474 990 Lt, t. y. mokėtinos sumos viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Visi šie duomenys neabejotinai patvirtina atsakovo nemokumą. Apelianto galimybės grąžinti debitorines skolas nėra aiškios, o jo skolininkui UAB „Merwal“ yra iškelta bankroto byla.
Atsiliepimu į ieškovo UAB „Fortrakas“ atskirąjį skundą ieškovas UAB „Almiga“ prašo palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimą grindžia tuo, kad ieškovo UAB „Fortrakas“ atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl paskirtos administratoriaus kandidatūros netinkamumo nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju administratoriaus paskyrimą laikyti nepagrįstu ir neteisėtu. UAB „Fortrakas“ skunde pateiktą informaciją dėl įmonių bei jas valdančių asmenų galimų sąsajų, nėra pagrįsta įrodymais. UAB „Fortrakas“ teiginiai yra nepagrįsti ir negali turėti įtakos skiriant bankroto administratorių. Aplinkybė, kad administratorių pasiūlė vienas iš kreditorių, negali būti lojalumo bankrutuojančiai įmonei įrodymu. Nagrinėjamu atveju nėra objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvada, jog bankroto administratoriumi paskyrus UAB „Top Consult“ gali kilti interesų konfliktas tarp administratoriaus ir atsakovo kreditorių, jog paskirtas administratorius bus suinteresuotas bankroto bylos baigtimi, šališkas ir netinkamai vykdys įstatymu jam pavestas funkcijas. UAB „Fortrakas“ neįrodė, kad teismo paskirtas administratorius netinkamai gins visų atsakovo kreditorių ir pačios bankrutuojančios įmonės teises. UAB „Top Consult“ atitinka Įmonių bankroto įstatymo keliamus reikalavimus, jo paskyrimo procedūra pažeista nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui UAB „Transtrado“ iškelta bankroto byla bei jo administratoriumi paskirtas UAB „Top Consult“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atsakovo UAB „Transtrado“ atskirojo skundo
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. ĮBĮ normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, tai yra sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo būtina nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Agrokoncerno grūdai" v. ŽŪB ,,Žvirblonių", bylos Nr. 2-887/2008).
Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.).
Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Pradelstais įsipareigojimais pripažįstami tie įsipareigojimai, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas, tačiau įstatymas nenustato jokio termino, kiek turėtų būti pradelstas įsiskolinimų vykdymas, todėl svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai iš tiesų yra pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Taigi teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki. Tuo atveju, jei ištyrus pateiktus ir teismo išsireikalautus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus paaiškėja, jog įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, ir nėra sąlygų įmonės nemokumui konstatuoti, teismas privalo atsisakyti skolininkui iškelti bankroto bylą.
Pirmosios instancijos teismas bankroto bylą apeliantui iškėlė padaręs išvadą, kad apeliantas neatsiskaito su kreditoriais yra nemokus (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.). Teismas, spręsdamas apelianto mokumo klausimą ir vertindamas byloje esančius įmonės balansus nustatė, kad pradelsti apelianto įsipareigojimai dar neviršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės, tačiau beveik visą įmonės turtą sudaro debitoriniai reikalavimai, kurie yra realiai neįgyvendinami arba jų įgyvendinimo galimybės labai apsunkintos ir ribotos. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad apeliantui keltina bankroto byla. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Iš byloje esančių apelianto finansinės atskaitomybės dokumentų (t. 1, b. l. 42-44, 149-154) matyti kad:
Įmonė turėjo turto iš viso: 2007 m. – 9 786 125 Lt; 2008 m. – 8 268 971 Lt; 2009 m. – 9 436 281 Lt; 2010 m. – 8 852 056 Lt; 2011 m. – 9 258 283 Lt.Didžiąją dalį apelianto ilgalaikio turto sudarė transporto priemonės: 2007 m. – 1 780 933 Lt; 2008 m. – 956 250 Lt; 2009 m. – 695 636 Lt; 2010 m. – 536 596 Lt; 2011 m. – 505 052 Lt. Didžiausią trumpalaikio turto dalį sudarė per vienerius metus gautinos sumos: 2007m. – 5 816 751 Lt; 2008 m. – 5 179 727 Lt; 2009 m. – 8 346 663 Lt; 2010 m. – 7 920 743 Lt; 2011 m. – 8 354 761 Lt. Įmonės nuostoliai sudarė: 2007 m. – 474 875 Lt; 2008 m. – 1 123 019 Lt; 2009 m. – 4 503 642 Lt; įmonės pelnas 2010 m.– 506 641 Lt; 2011 m. – 119 279 Lt. Įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai: 2007 m. – 5 248 329 Lt; 2008 m. – 2 496 763 Lt; 2009 m. – 5 757 703 Lt; 2010 m. – 5 005 730 Lt; 2011 m. – 2 701 831 Lt. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai: 2007 m. – 1 095 671 Lt; 2008 m. – 2 978 227 Lt; 2009 m. – 802 276 Lt; 2010 m. – 463 383 Lt; 2011 m. – 3 054 230 Lt.
Šie duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog beveik visą apelianto turtą sudaro debitoriniai reikalavimai. Apeliantas nepaneigė teismo išvados, kad šie debitoriniai reikalavimai yra realiai neįgyvendinami arba jų įgyvendinimo galimybės labai apsunkintos ir ribotos. Jokių įrodymų apie tai, kad būtų pradėtos derybos su apelianto skolininkais dėl skolų grąžinimo, inicijuoti teisminiai ginčai dėl skolų išieškojimo ar atlikti kokie nors kiti veiksmai siekiant susigrąžinti skolas, apeliantas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 str.). Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad didelė dalis apelianto skolininkų yra užsienio valstybių juridiniai asmenys, jų mokumo galimybės nėra žinomos, skolos atsirado dar 2005 metais, o pagrindinio apelianto skolininko UAB „Merwal“, kurio skola siekia net 5 599 164,26 Lt, mokumas ir galimybės išieškoti įsiskolinimą kelia pagrįstų abejonių, nes Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi jam iškelta bankroto byla (nutartis neįsiteisėjusi).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantas jokio nekilnojamojo turto neturi. Apeliantui priklausančios transporto priemonės yra areštuotos (t. 1., b. l. 46-61, 124-143), disponavimas šiuo turtu yra apribotas. Taigi apeliantas neturi turto, kurį realizavus galima būtų tenkinti kreditorių reikalavimus. Apelianto pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 1 819 713,18 Lt, iš kurių skola darbuotojams yra 205 858,56 Lt, valstybės biudžetams – 202 849,59 Lt. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, įrodymų patvirtinančių, jog jis šiuo metu vykdo veiklą, už kurią gauna pajamas, gaunamų pajamų dydį, atsiskaitymą su valstybės biudžetais, darbuotojais (esamais ir buvusiais), įsiskolinimų kreditoriams dengimą, apeliacinės instancijos teismui nepateikė.
Apelianto kreditoriams išduoti vykdomieji dokumentai dėl skolų iš apelianto išieškojimo yra grąžinti kreditoriams su išieškojimo negalimumo aktais, kuriuose antstoliai nustatė, kad apeliantas realizuotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų kredito įstaigose neturi (t. 1, b. l. 5-10, 31-38). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d., 2012 m. vasario 6 d. teismo sprendimais iš apelianto priteistos skolos bei darbo užmokestis, bendra priteistų iš apelianto pinigų suma yra 87 481,73 Lt. Šios aplinkybės patvirtina, kad apelianto turtinė padėtis yra sunki. Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant tokiai įmonės finansiniai situacijai, įrodinėti jos mokumą vien turtu, kurį sudaro debitoriniai įsiskolinimai, kurių realumas yra labai abejotinas, pagrindo nėra.
Įvertinusi visus šiuos duomenis teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantui keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.). Šios teismo išvados apeliantas nepaneigė (CPK 178 str.).
Dėl ieškovo UAB „Fortrakas“ atskirojo skundo
ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti įmonės administratorių. Bankrutuojančios įmonės administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas (ĮBĮ 11 str. 1 d.). Administratorius bankroto procese turi plačius įstatyme apibrėžtus įgaliojimus (ĮBĮ 11 str. 3 d.). Nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas. Bankrutuojančios įmonės administratorių skiria teismas iš bankroto bylos dalyvių pasiūlytų asmenų tarpo (ĮBĮ 11 str. 2 d.). Taigi teismas turi diskrecijos teisę spręsti, kurį asmenį skirti bankrutuojančios įmonės administratoriumi, tačiau ši teismo teisė negali būti laikoma absoliučia, ypač tais atvejais, kai yra pasiūlomos kelios administratoriaus kandidatūros. Skirdamas bankroto administratorių teismas privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatymo aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 str. 4 d.), bet ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti kiekvieną svarbią šiam klausimui aplinkybę. Skiriant administratoriumi konkretų asmenį, atitinkantį administratoriaus kandidatūrai įstatymo keliamus reikalavimus, teismas turi siekti, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas, būtų išvengta ginčų tarp administratoriaus ir kreditorių dėl jų bei įmonės interesų atstovavimo tinkamumo, arba tokių ginčų kiltų kuo mažiau, kad administratoriaus darbas ir bankroto procese atsirandantys partnerystės santykiai būtų grindžiami garbės, moralės, sąžinės ir nešališkumo principais.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bankroto administratoriaus paskyrimo klausimą, svarstė apelianto siūlomą M. P. , UAB „Almina“ siūlomą UAB „Top Consult“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus siūlomą UAB „Jupoga“, D. D. siūlomą UAB „Lautus verslo sprendimai“ bankroto administratoriaus kandidatūras. Atsakovo bankroto administratoriumi teismas skyrė UAB „Top Consult“ nustatęs, kad šiai kandidatūrai, taip pat kaip ir visoms kitoms kandidatūroms, pritarė Įmonių bankroto valdymo departamentas, o duomenų, jog šis asmuo negali būti skiriamas bankroto administratoriumi byloje nustatyta nebuvo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia teismo išvada.
Vien ta aplinkybė, kad administratorių UAB „Top Consult“ pasiūlė atsakovo kreditorius, kuris galimai yra susijęs tiek su atsakovu, tiek galimai su didžiausiu atsakovo kreditoriumi, nesudaro pagrindo keisti teismo paskirtą administratorių. Be to, ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 11 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato kreditoriui pareigą, kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, pasiūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą.
Skirdamas bankroto administratorių teismas privalo patikrinti, ar nėra įstatymo aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 str. 4 d.), ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti kiekvieną svarbią šiam klausimui aplinkybę. Skiriant administratoriumi konkretų asmenį, atitinkantį administratoriaus kandidatūrai įstatymo keliamus reikalavimus, teismas turi siekti, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas, būtų išvengta ginčų tarp administratoriaus ir kreditorių dėl jų bei įmonės interesų atstovavimo tinkamumo, arba tokių ginčų kiltų kuo mažiau, kad administratoriaus darbas ir bankroto procese atsirandantys partnerystės santykiai būtų grindžiami garbės, moralės, sąžinės ir nešališkumo principais. Pirmosios instancijos teismui bankroto administratoriumi skiriant UAB „Top Consult“, jokių duomenų apie šio administratoriaus kandidatūros netinkamumą, šališkumą ar negalimumą administruoti atsakovą byloje nebuvo, todėl teismas turėjo teisę paskirtį minėtą administratorių.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybės, kurias apeliantas nurodė kaip esminį pagrindą pakeisti administratorių (atsakovo, jo kreditoriaus, pasiūliusio administratoriaus kandidatūrą, ir atsakovo skolininko sąsajos), nėra pakankamos daryti kategorišką išvadą apie administratoriaus nekompetentingumą vykdant bankroto procedūras, netinkamumą eiti pavestas pareigas ir neišvengiamą būtinumą jį pakeisti. Apeliantas neįrodė egzistuojant objektyviam pagrindui, sudarančiam abejonių dėl paskirtojo bankroto administratoriaus galimo šališkumo, neobjektyvumo, nesąžiningumo ar kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą daryti pagrįstą išvadą dėl galimo netinkamo bankroto administravimo paslaugų teikimo (CPK 178 str., 314 str.). Aplinkybė, kad kreditorius, pasiūlęs teismo paskirtą administratoriaus kandidatūrą, galėjo būti ar yra suinteresuotas bankroto procesu, nepanaikina jo teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo bei siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą ĮBĮ 6 straipsnio nustatyta tvarka.
Tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas pasirinko bankroto administratorių iš kelių kandidatų, kurie iš esmės yra tinkami bei galėtų būti skiriami administruoti įmonę ir išdėstė savo poziciją pagrindžiančius argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturėtų naikinti šios žemesnės instancijos teismo nutarties, jeigu tam nėra įstatyme nustatyto pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1405/2010).
Nors apeliantas ir nesutinka su teismo paskirtu bankroto administratoriumi, tačiau neįrodė objektyvių priežasčių dėl kurių teismo paskirtas administratorius negalėtų tinkamai vykdyti UAB „Transtrada“ bankroto procedūrų, buvimo. Pakeisti pirmosios instancijos teismo paskirtą bankroto administratorių vien todėl, kad paskirtas ne apelianto pasiūlytas administratorius nėra pagrindo.
Apeliantas atsiliepime į UAB „Transtrado“ atskirąjį skundą prašė priimti atskirąją nutartį dėl Įmonių bankroto valdymo departamento pažeidimų derinant administratoriaus kandidatūrą „Teismo skiriamo bankroto administratoriaus kandidatūros derinimo taisyklių“ (Ūkio ministro 2011-12-07 įsakymo Nr. 4-895 redakcijos) nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė CPK 332, 299 straipsniuose nustatytų pagrindų atskirajai nutarčiai priimti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.