- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2008-03-17
- Bylos Nr.
- 2A-340-510/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Jolita Cirulienė, Gražina Davidonienė
- Pareiškėjas
- A.J. D., A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno rajono savivaldybės, A. K., Kauno rajono savivaldybės administracijos, Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno apygardos vyriausiajam
- Kategorijos
- 121.22pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Gražinos Davidonienės, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant pareiškėjui A.J. D., jo atstovei advokatei R.Petručionytei, suinteresuoto asmens Kauno rajono savivaldybės atstovui V.Milukui, suinteresuotam asmeniui A. K., jo atstovei advokatei A.Kargaudienei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Kauno rajono savivaldybės administracijos bei pareiškėjo A. J. D. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-3306-435/2007 pagal pareiškėjo A. J. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. K., Kauno rajono savivaldybės administracijai, Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui dėl civilinės būklės įrašo anuliavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. J. D. patikslintu pareiškimu prašė teismo (2t., b.l.3,4) įpareigoti Kauno rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių 1946 m. balandžio 27 d. J. R. gimimo akto įraše (duomenys neskelbtini) anuliuoti įrašą apie K. R. tėvystę (iš vaiko gimimo įrašo išbraukti tėvo duomenis). Pareiškėjas nurodė, kad 1992 m. liepos 24 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tikslu buvo nustatytas juridinis faktas, jog pareiškėjo motiną A. D. nuo 1928 metų buvo įvaikinęs K. R., kuris mirė 1946 m. kovo 15 d. A. D. mirė 1994 m. sausio 31 d. 1994 m. rugsėjo 15 d. Kauno rajono valdybos potvarkiu Nr. 462 ir sprendimu Nr. 2221 A. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 9,60 ha žemės sklypą ir už 1,60 ha išmokant kompensaciją. Pareiškėjas paveldėjo motinos turtą. 1999 m. rugpjūčio 30 d. atsakovė pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į senelio K. R. žemę. J. R. gimimo liudijime, išduotame 1946 m. balandžio 27 d., nurodyta, kad jis gimęs 1946 m. sausio 22 d. J. R. gimimas registruotas po jo tėvu įrašyto K. R. mirties. Jos senelė J. K. nebuvo susituokusi su K. R., todėl įrašas apie vaiko tėvą galėjo būti padarytas tik laikantis vaiko gimimo metu galiojusio įstatymo. Sutinkamai su vaiko gimimo ir gimimo registracijos metu galiojusio RTFSR Santuokos, šeimos ir globos įstatymo kodekso, veikusio LTSR teritorijoje nuo 1940 m. gruodžio 1 d., patvirtinto LTSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo 1940 m. lapkričio 30 d. įsaku, II skyriaus 1 skirsnio 26 straipsniu į civilinės būklės aktų įrašų knygą vaiko tėvais galėjo būti įrašyti tik įregistruotoje santuokoje gyvenantys asmenys. 1946 m. balandžio 27 d. J. R. gimimo akto Nr. 64 įrašas apie K. R. tėvystę neatitinka tuo metu galiojusio Santuokos, šeimos ir globos įstatymų kodekso, todėl turėtų būti ištaisytas, anuliuojant įrašus apie K. R. tėvystę. Ištaisius (anuliavus) įrašą apie tėvystę, paaiškės, jog A. K. nėra K. R. anūkė, todėl ji neteks teisės pretenduoti į K. R. privačios nuosavybės teisėmis valdytą žemę.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Teismas priteisė iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui A. K. 1173 Lt advokato išlaidų. Teismas sprendime nurodė, kad šalies reikalavimas panaikinti civilinės būklės akto įrašą, t.y. paneigti tuo įrašu nustatyto fakto juridinę reikšmę, gali būti tenkinamas tik šiai šaliai įrodžius, kad civilinės būklės aktų registravimo knygos įrašas negalėjo sukelti įregistruoto civilinės būklės akto teisinių pasekmių. Iš esmės pareiškėjas norėjo nuginčyti K. R. tėvystę. Sutinkamai su CPK 394 straipsnio nuostatomis ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo gali paduoti asmenys, nurodyti CK 3.151 straipsnyje. Pareiškėjui neturint teisės ginčyti K. R. tėvystės, jis neturi reikalavimo teisės dėl J. R. gimimo akto įrašo anuliavimo.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2007 m. lapkričio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – A.J. D. pareiškimą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Vadovaujantis CPK 514 straipsnio 4 dalimi, neanuliavus J. R. gimimo akto išraše Nr. 64 įrašo apie K. R. tėvystę, nebus apsaugotos pareiškėjo teisės į jo paveldėtą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pagristai ir teisėtai kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka su prašymu dėl J. R. gimimo akto anuliavimo. Teismas nepagrįstai išplėstai interpretavo pareiškėjo prašymą, kaip paduotą norint nuginčyti K. R. tėvystę. Teismas sprendimą nesivadovaudamas CPK 443 straipsniu, RTFSR santuokos, šeimos ir globos įstatymų kodekso, veikusio LTSR teritorijoje nuo 1940 m. gruodžio 1 d. II skyriaus 1 skirsnio 26 straipsniu, kuris nurodė, kad į civilinės būklės aktų įrašų knygą vaiko tėvais galėjo būti įrašyti tik įregistruotoje santuokoje gyvenantys asmenys. Vaikui gimus iš motinos, nesančios įregistruotoje santuokoje, į gimimų įrašų knygą įrašoma vien tik motina. Minėto kodekso 27 straipsnis nustatė, kad motina vaiko, pagimdyto nuo asmens, su kuriuo ji nėra įregistruotoje santuokoje, neturi teisės teisme kelti ieškinio dėl tėvystės nustatymo. Todėl ne santuokoje gimusio J. R. tėvu negalima pripažinti K. R., kuris nebuvo susituokęs su J. K. (J. R. motina).
Pareiškėjas A.J. D. apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti 2007 m. lapkričio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Pareiškėjas nurodė, kad reikalavimą reiškė CPK 514 straipsnio pagrindu, tačiau teismas nekreipdamas dėmesio, kad ši norma nustato platesnį asmenų, turinčių teisę ginčyti civilinės būklės aktų pagrįstumą, ratą šios normos netaikė, o taikė CK 3.151 straipsnį. Teismas neišsprendė anksčiau minėtų normų konkurencijos klausimo, ir neanalizavęs įrašo padarymo metu galiojusio įstatymo, kuris buvo pareiškėjo reikalavimo pagrindas, padarė logikai prieštaraujančią išvadą, jog įrašas turėjo didesnę įrodomąją reikšmę, ir jo teisingumas preziumuojamas. Negali būti taikoma įrašo teisingumo prezumpcija, kai įrašas padarytas nesilaikant jo padarymo metu galiojusio įstatymo ir nustatytos tvarkos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimu į pareiškėjo A.J. D. ir suinteresuoto asmens Kauno rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus prašė (1t., b.l.77-80) juos atmesti. Ji nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje pateiktos išvados, kurios yra paremtos civilinės teisės ir civilinio proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis kas turi teisę kelti reikalavimą dėl gimimo akto įrašo anuliavimo ir kokiu pagrindu, yra visiškai pagrįstos. A.J. D. neturi teisės kreiptis į teismą CPK 514 straipsnio nustatyta tvarka dėl J. R. gimimo akto įrašo. J. R. gimimo registravimas atliktas pagal tuo metu galiojusių įstatymų nustatytą tvarką, bei jos nustatytas procedūras. Pareiškėjas reikalavimą šioje byloje pareiškė po to, kai Kauno rajono apylinkės teisme buvo atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas dėl įvaikinimo fakto. Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į civilinės būklės įrašų prima facie įrodomąją vertę. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas byloje pateiktais įrodymais.
Pareiškėjas A.J. D. atsiliepime į suinteresuoto asmens Kauno rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliacinio skundo motyvais sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A.J. D. pareiškimą, teigdamas, jog pareiškėjas A.J. D. neturi reikalavimo teisės dėl J. R. gimimo akto įrašo anuliavimo. Kolegija su šiuo apylinkės teismo sprendimo teiginiu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi CPK 394 straipsniu ir CPK 3.151 straipsniais, kurie išvardija asmenis, turinčius teisę kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2001 m. sausio 18 d. nutartyje, priimtoje kasacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-167/2001, pažymėjo, kad netikslus arba neteisėtas pirminis civilinės būklės akto įrašas tėvu sukelia asmenų, neįrašytų vaiko tėvu arba motina, teisių pažeidimą tuomet, kai šio įrašo teisinės pasekmės pasireiškia tų asmenų teisių apribojimu teisiniame santykyje, kuriame jie dalyvauja. Kolegija nurodė, kad, jeigu dėl netikslaus ar neteisėto įrašymo tėvu civilinės būklės aktų knygose asmens, neįrašyto vaiko tėvu ar motina, teisės pažeidžiamos, tai šis asmuo turi teisę ginčyti teisme minėtą įrašą per tokios trukmės ieškininės senaties terminą, koks įstatymų nustatytas pačios tokiu įrašu pažeistos teisės gynimui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp pareiškėjo A.J. D. ir suinteresuoto asmens A. K. yra ginčas dėl nuosavybės teisių į K. R. iki nacionalizacijos turėtą žemę atkūrimo. Pareiškėjas, šioje byloje prašydamas ištaisyti gimimo akto įrašą, siekė paneigti K. R. ir suinteresuoto asmens A. K. giminystės ryšį. Pareiškėjas turi tikslą nuginčyti A. K. teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, todėl jis CPK 5 straipsnio 1 dalies prasme yra suinteresuotas asmuo, turintis reikalavimo teisę ginčyti gimimo akto įrašo duomenis.
Kauno miesto apylinkės teismas, atmesdamas pareiškimą tuo pagrindu, jog pareiškėjas neturi reikalavimo teisės, nesvarstė pareiškėjo pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Kolegija laiko, kad nėra kliūčių išspręsti pareiškimo pagrįstumo klausimą apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjas A.J. D. prašė įpareigoti Kauno rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių 1946 m. balandžio 27 d. J. R. gimimo akto įraše Nr. 64 anuliuoti įrašą apie K. R. tėvystę (iš vaiko gimimo įrašo išbraukti tėvo duomenis). J. R. 1946 m. balandžio 27 d. gimimo akto įrašo Nr. 64 (1 t., b.l.16) sudarymo metu Lietuvos teritorijoje galiojusio RTFSR Santuokos, šeimos ir globos įstatymų kodekso 120 straipsnis numatė, kad gimimo įraše be kitų duomenų turi būti nurodyti vaiko tėvų vardai, tėvavardžiai ir pavardės, nuolatinė gyvenamoji vieta, užsiėmimas ir amžius. Šio Kodekso 121 straipsnis numatė, kad jeigu pareiškimą duoda motina, tai ji turi nurodyti tėvo vardą ir pavardę arba pareikšti, kad negali ar nenori suteikti žinių. Kaip matyti iš J. R. 1946 m. balandžio 27 d. gimimo akto įrašo Nr. 64 išrašo (1t., b.l.16), pareiškimą dėl gimimo įregistravimo padavė vaiko motina J. K.. Ji vaiko tėvu nurodė K. R., o taip pat nurodė ir kitus RTFSR Santuokos, šeimos ir globos įstatymų kodekso 120 straipsnyje numatytus duomenis apie vaiko tėvą. TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1944 m. liepos 8 d. įsako 20 punktas nustatė, kad įregistruojant civilinės būklės aktų įrašų organuose vaiko gimimą iš motinos, nesančios įregistruotoje santuokoje, vaikas užrašomas motinos pavarde, suteikiant jam tėvavardį pagal motinos nurodymą. Ši nuostata į RTFSR Santuokos, šeimos ir globos įstatymų kodekso 26 ir 121 straipsnius buvo perkelta Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1946 m. rugpjūčio 3 d. įsaku. Taigi J. R. 1946 m. balandžio 27 d. gimimo akto įrašo (duomenys neskelbtini) sudarymo metu dar nebuvo pakeista Lietuvos teritorijoje galiojusi ankstesnė RTFSR Santuokos, šeimos ir globos įstatymų kodekso 121 straipsnio redakcija, kurios reikalavimus minėtas gimimo akto įrašas visiškai atitiko. Ta aplinkybė, jog Civilinės būklės aktų skyriaus darbuotojai nesilaikė TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1944 m. liepos 8 d. įsako 20 punkto reikalavimų, nesudaro pagrindo iš vaiko gimimo įrašo išbraukti tėvo duomenis. Pažymėtina, kad gimimo akto įraše duomenys apie vaiko tėvą nurodyti itin išsamiai (nurodytas ne tik vardas, pavardė bei tėvavardis, bet ir užsiėmimas iki žūties, amžius, tautybė). Pareiškėjas šioje byloje neįrodinėjo, jog gimimo akto įraše nurodytas asmuo (K. R.) nėra vaiko (J. R.) biologinis tėvas. Pareiškėjo A.J. D. pareiškimas tuo pagrindu, kuriuo jis buvo pareikštas, negalėjo būti patenkintas, todėl yra pagrindas laikyti, kad pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės išsprendė teisingai.
Apeliantų apeliacinių skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Suinteresuotas asmuo A. K. apeliaciniame procese už advokatės pagalbą sumokėjo 1035 Lt. Kadangi apeliaciniai skundai atmetami, ši suma A. K. priteistina iš abiejų apeliantų lygiomis dalimis (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Apeliacinius skundus atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui A. K. iš apelianto A. J. D. 517,50 Lt (penkis šimtus septyniolika litų, 50 ct) atstovavimo apeliaciniame procese išlaidų.
Priteisti suinteresuotam asmeniui A. K. iš apelianto Kauno rajono savivaldybės 517,50 Lt (penkis šimtus septyniolika litų, 50 ct) atstovavimo apeliaciniame procese išlaidų.